Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-07-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-15331-435/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
e2YT-15331-435/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08898-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė (pirm.)
Pareiškėjas
M. D. V.
Suinteresuotas asmuo
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15331-435/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08898-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

1. Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

1.1. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirusi jos motina T. V. turėjo du vaikus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį R. V.. T. V. mirė būdama našle, jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusioji iki pat mirties gyveno kartu su pareiškėja, pareiškėja nebuvo susituokusi, todėl visuomet gyveno kartu su tėvais nurodytame bute. Nors šis butas buvo suteiktas pareiškėjos tėvams, bet privatizuojant butą jis buvo išpirktas pareiškėjos vardu. Pareiškėja išimtinai viena ir rūpinosi mamos nuolatine priežiūra, o vėliau ir slauga. Mirus mamai liko palikimas – senoviniai baldai, piniginės santaupos grynaisiais pinigais, paveikslai, auksiniai papuošalai, nuotraukos, knygos, kiti asmeniniai daiktai (drabužiai, patalynė ir kt.). Jokio nekilnojamojo turto, santaupų banke ar privalomo registruoti kilnojamojo turto T. V. neturėjo. Visą likusį jos mirties dienai turtą paveldėjo jos dukra pareiškėja M. D. V.. Priėmusi po mamos mirties likusį palikimą – mamai priklausiusius senovinius baldus, pinigines santaupas, paveikslus, auksinius papuošalus ir kitus likusius mamai priklausiusius daiktus, pareiškėja paveldėtais daiktais naudojosi kaip savo turtu, savo nuožiūra jais disponavo kaip vienintelė savininkė. Jokio ginčo su suinteresuotu asmeniu, pareiškėjos broliu dėl to niekuomet nebuvo.

1.2. Tokiu būdu, pareiškėja, būdama įstatyminė įpėdinė, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau išreiškė savo valią įgyti mamos palikimą, pradėdama visą mamos paveldimą turtą faktiškai valdyti per įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti.

1.3. Praėjus daugeliui metų po pareiškėjos mamos mirties – 2020 m. kovo mėn., pareiškėja gavo pranešimą iš notarės ir sužinojo, kad jau po pareiškėjos mamos mirties 2001 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu T. V. buvo atkurta nuosavybė į jos motinos iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę atlyginant pinigais. T. V. yra priskaityta 2 061,00 Eur piniginė kompensacija už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą pagal Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. sausio 25 d. sprendimą. Norint paveldėti priskaitytą piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, būtina pateikti oficialius dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą po T. V. mirties. Nustatyti prašomą juridinį faktą reikalinga paveldėjimo tikslu.

II. Suinteresuoto asmens atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja. Paaiškino, kad jo sesuo daug metų gyveno su tėvais, mirus tėvui pareiškėja liko gyventi su mama. Paskutinė mamos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten iki šiol gyvena suinteresuoto asmens sesuo pareiškėja M. D. V.. Suinteresuotas asmuo į po motinos mirties likusį palikimą nepretendavo, sutiko, kad visas turtas liktų seseriai, kuri daug metų rūpinosi mama. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusi T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos M. D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Po T. V. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, ji nebuvo sudariusi testamento, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą jos įpėdiniai nesikreipė. T. V. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), kaip ir pareiškėjos. Šis butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

4. 2001 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu T. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,82 ha žemės sklypo dalį, atlyginant kompensacija pinigais. Apie šį sprendimą 2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus raštu buvo informuotas Kauno miesto 12-asis notarų biuras. 2019 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jog T. V. priklauso išmokėti 2 061,00 Eur kompensaciją už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Kauno miesto 12-asis notarų biuras informavo pareiškėją ir suinteresuotą asmenį, jog jie turi teisę priimti nurodytą palikimą arba jo atsisakyti.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1995 m. kovo 11 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

6. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėja po motinos T. V. mirties perėmė jos asmeninius daiktus, baldus, juvelyrinius dirbinius, pinigines santaupas, kitus asmeninius daiktus, likusius po mirties. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, kadangi jos motina neturėjo jos vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, pareiškėja liko gyventi tame pačiame bute, kuriame gyveno su motina, ją slaugė. Kaip paaiškino, butą išpirko tėvai, tačiau jis buvo išpirktas pareiškėjos vardu, todėl po motinos mirties nereikėjo kreiptis į notarą dėl buto paveldėjimo. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą – likusius motinos asmeninius daiktus – valdyti. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad T. V. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuotas asmuo, galintis pretenduoti į palikėjos turtą, prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą.

8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. D. V. po savo motinos T. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos dukra pareiškėja M. D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė