Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-13 · Administracinė byla Nr. eI-1496-281/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
eI-1496-281/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04402-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Valstybinei miškų tarnybai
Trečiasis asmuo
A. V., G. U., L. U.
Advokatai
Marius Grucė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1496-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04402-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 41. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai A. P., pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Grucei, atsakovės atstovui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretieji suinteresuotieji asmenys A. V., G. U., L. U., dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. P. 2016-11-10 teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė skundą, kurį 2016-11-30 patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 pranešimą „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 ir įpareigoti iš naujo įvertinti pareiškėjos A. P. 2016-09-05 prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes dėl miško žemės ribų patikslinimo.

Paaiškino, kad kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama patikrinti vietoje ir įvertinus istorinius duomenis nustatyti ar žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), miško ribų tikslinimas yra vykdomas tinkamai. Pareiškėjai priklauso žemės sklypas, kuris yra įsiterpęs į ginčo žemės sklypą, kurio miško ribos buvo tikslintos. Pareiškėja nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos atsakymu, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype atliktas miško ribų tikslinimas vykdytas pagrįstai ir tinkamai. Pareiškėjos teigimu, ginčo žemės sklypo savininkai norėdami įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, nusprendė atidalinti privačią miško valdą, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas, formuojant du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypus. Šių asmenų neteisėtai pastatyti statiniai atsidūrė žemės sklypo miško žemėje. Suinteresuotų asmenų vardu buvo kreiptasi dėl žemės sklypo ribų tikslinimo, siekiant išbraukti tą žemės sklypo dalį, kurioje stovi statiniai, iš miškų valstybės kadastro. Tikslinant žemės sklypo ribas buvo konstatuota tik faktinė padėtis, detaliai neišanalizavus turimų duomenų, jų nerinkus ir netikrinus papildomai, nevertinus istorinių (archyvinių) duomenų. Atsakovas nepatikrino, kokios buvo žemės sklypo ribos iki 2016 m. gauto prašymo jas patikslinti. Atsakovas, gavęs 2016-09-05 prašymą, turėjo išanalizuoti ar suinteresuoti asmenys neatliko neteisėtų veiksmų siekiant neteisėtai pakeisti žemės sklypo miško žemės ir žemės ūkio naudmenų ribas, todėl netinkamai vykdė savo funkcijas ir uždavinius.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad konkretaus žemės sklypo priskyrimą miško žemei lemia faktinė to žemės sklypo apželdinimo situacija, t. y. kokie želdynai faktiškai želia žemės sklype. Kompetentingas subjektas faktinei žemės sklypo situacijai nustatyti yra VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Atsakovas 2016-02-09 gavo VĮ Valstybinės miškotvarkos instituto 2016-02-09 raštą, kuriuo buvo siūloma tikslinti (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 432 miško kvartalo 150 taksacinio sklypo plotą ir išbraukti sklypo dalį, kur yra tvenkinys, pieva su pavieniais ąžuolo ir eglės medžiais, 5 m. pločio kelias ir nebaigtas statyti pastatas. Nagrinėjant šį prašymą bei Alytaus teritorinio poskyrio pareigūno atliktą patikrinimą vietoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys dalyje žemės sklypo tikslintini. Kadangi Valstybinio miškotvarkos instituto atstovas apžiūrėjęs ginčo žemės sklypą nustatė, kad sklype yra tvenkinys, pieva su pavieniais ąžuolo ir eglės medžiais, 5 m. pločio kelias ir nebaigtas statyti pastatas, šio žemės sklypo duomenys yra tikslintini, išbraukiant šią žemės sklypo dalį iš miško žemės ploto. Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte nustatyta, kad ginčo teritorija miško žemei keliamų reikalavimų neatitinka, šioje teritorijoje kirtimai vykdomi nebuvo. Tarnyba sprendimą dėl duomenų tikslinimo priėmė instituto atliktos faktinės apžiūros metu nustatytais duomenimis.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės miškų tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad V. K., V. G., G. U., A. V. priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo dalis patenka į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 432 miško kvartalą.

Šiaurės - rytinėje dalyje pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs į V. K., V. G., G. U., A. V. priklausantį žemės sklypą.

Pareiškėja kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su 2016-09-05 prašymu patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas.

Valstybinė miškų tarnyba 2016-10-05 raštu Nr. R2-1494 „Dėl Jūsų 2016-09-05 prašymo“ informavo pareiškėją, kad abejoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio pareigūno pateikta informacija dėl Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo, neturi pagrindo.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 pranešimo „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos 2016-09-05 prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo5 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad tada, kai pareiškėjas reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Tačiau negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3‑64/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 11). Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus, atsakovės nurodomas argumentas, kad pareiškėja yra netinkamas subjektas ginti viešą interesą, vertintinas neigiamai, nes nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos ginama subjektinė teisė gali turėti įtakos viešajam interesui, tačiau tai neapriboja pareiškėjos teisės į teisminė gynybą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo, tačiau pareiškėja ginčija jai pateiktą Valstybinės miškų tarnybos atsakymą į pareiškėjos prašymą patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar gretimame žemės sklype vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas. Todėl teismas nagrinėdamas bylą nevertins aplinkybių susijusių su sprendimu dėl kadastro duomenų tikslinimo, o analizuos ar pareiškėjai pateiktas ginčijamas atsakymas atitinka teisės aktuose nustatytus tiek formos, tiek turinio reikalavimus. Teismo vertinimu, ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 raštas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomam interesui, nes kaimyniniame sklype atlikus neteisėtus veiksmus siekiant pakeisti kadastro duomenis, t. y. iškirtus mišką, gali būti pažeista pareiškėjos teisė gyventi pasirinktoje aplinkoje.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministerijos 2009-08-03 įsakmu Nr. D1-464 (nauja redakcija nuo 2012-09-03) 1 punktą, Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, kurios viena iš funkcijų valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu ir miškų apskaitos atlikimas (10.2 punktas). Prie funkcijų taip pat priskirtas ir teisės aktų nustatyta tvarka asmenų prašymų, skundų ir pareiškimų nagrinėjimas (11.7 punktas). Taigi nesutinkant su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų veiksmais, asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, šios tarnybos veiklą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka. Kadangi skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 atsakymas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu atsakant į pareiškėjos pateiktą prašymą dėl duomenų nustatymo, vertinant šio akto teisėtumą bus remiamasi Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintais kriterijais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas. Skundžiamu aktu Valstybinė miškų tarnyba nurodė pareiškėjai, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių miško ribų tikslinimas ginčo sklype būtų vykdomas neteisėtai. Teismo vertinimu, siekiant tinkamai atsakyti į pareiškėjos pateiktą prašymą Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai nurodė aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad abejoti pateikta informacija dėl miško ribų tikslinimo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal Tikslinamų kadastro duomenų 2016-02-18 patikrinimo aktą Nr. A3-1602-20, patikrinimo vietoje metu nenustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Be to, atsakovas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neturėjo pagrindo abejoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016-02-09 rašte nurodytomis aplinkybėmis dėl miško ribų tikslinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 25.1 p. (redakcija galiojusi iki 2016-08-24), juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir informaciją apie sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą Nuostatų 18.2–18.2.2, 18.2.6–18.3.5, 18.3.7, 18.3.8, 18.3.12–18.6.3 punktuose nurodytiems kadastro duomenims ir informacijai nustatyti ir įrašyti į kadastrą. Atsižvelgiant į tai, miško ribų tikslinimą atsakovė atliko pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytus duomenis. Pastebėtina, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016-03-03 sprendimas Nr. S-1603-16 dėl miško ribų tikslinimo taip pat yra galiojantis ir neapskųstas.

Taigi, atsakovė Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai nurodė priežastis kodėl miško ribų tikslinimas yra atliekamas teisėtai ir šio tikslinimo pagrindus. Valstybinė miškų tarnyba atsakydama į pareiškėjos prašymą nurodė teisinį pagrindą bei motyvavo savo atsakymą, jis vertinant pagal vidutinio asmens protingumo, apdairumo ir rūpestingumo kriterijus yra aiškiai suprantamas. Todėl skundžiamo rašto turinys atitiko teisės aktų reikalavimus. Ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 atsakymas Nr. R2-1494 pasirašytas jį priėmusio pareigūno, t y. tarnybos direktoriaus, rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, data, numeris. Teismo vertinimu nei turinio, nei formos reikalavimai nebuvo pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 pranešimas „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 priimtas tinkamai išanalizavus bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-05 pranešimo „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 panaikinimo netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos A. P. 2016-09-05 prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes dėl miško žemės ribų patikslinimo.

ABTĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai netenkinami, pareiškėja neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska