- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-123-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- K. Č., K.
Teisėja Ernesta Montvidienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-135/2010
2010 m. kovo 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. kovo 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 10 MGL (1300 litų) bauda.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 16 d. apie 15.00 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) paprašydamas nukentėjusiojo K. Č. leisti jam pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, o nukentėjusiajam K. Č. sutikus ir savanoriškai jam padavus mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson W302“, su jame buvusia atminties kortele ,,M2“, po to nusivesdamas nukentėjusįjį K. Č. į autobusų sustojimą (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) g., iš nukentėjusiojo K. Č. atvirai pagrobė svetimą, K. Č. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną ,,Sony Ericsson W302“ 490 Lt vertės su jame buvusia atminties kortele ,,M2“ 20 Lt vertės, t.y. viso pagrobė 510 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. G. skundžia 2010 m. sausio 19 d. nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str., tačiau nesutinka su jam inkriminuoto minėto straipsnio dalimi. Nurodo, kad K. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną pasisavino nukentėjusiajam sutikus, o pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės neatsižvelgęs į jo (G. G.) nurodytas aplinkybes. Skunde nuteistasis teigia, kad baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu pritaikytas netinkamai ir nepagrįstai. Skunde taip pat nurodo, kad nuteistasis serga hepatitu C ir dėl ligos jam reikalingos tam tikros sąlygos, todėl, jo nuomone, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, jam paskirta per griežta bausmė. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į 178 str. 1 d. ir sumažinti bausmės laiką.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo G. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo G. G. prašymas jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į 178 str. 1 d. nepagrįstas.
Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra atviras svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, kurie suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.
Šioje byloje apylinkės teismas nustatė faktines aplinkybes, kad nuteistasis G. G., paprašydamas nukentėjusiojo K. Č. leisti jam pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, o nukentėjusiajam sutikus ir savanoriškai jam padavus telefoną, telefono nukentėjusiajam negrąžino. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam pasiūlė eiti valgyti picos tik todėl, kad norėjo nukentėjusįjį paklaidinti ir taip pavogti mobilaus ryšio telefoną, nes tam pasitaikė puiki proga (b.l.84), o, kadangi, kaip nurodė pats nuteistasis, jo nuomone nukentėjusiojo telefonas buvo geras, todėl tik telefoną gavęs į rankas, jis jį sugalvojo pavogti (b.l.88, 194), o palikęs nukentėjusįjį laukti prie namo kampo, net nežadėjo pas jį sugrįžti (b.l.77-78, 84, 88, 194). Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka atvirai vagystei budingus požymius, kadangi G. G., nurodęs nukentėjusiajam, kad tik nori paskambinti iš jo telefono ir nukentėjusiajam telefoną davus, iš kart suplanavo telefono negrąžinti ir jį pavogti, o, vedžiodamas K. Č. po miestą, ieškojo progos savo nusikalstamą veiką pabaigti. Nukentėjusysis yra parodęs, kad jis prašė nuteistojo jam grąžinti telefoną, tačiau šis atsisakė tai padaryti (b.l.53, 66). Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., kadangi nuteistasis neteisėtai užvaldė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną, paprašydamas iš savininko juo pasinaudoti, o vėliau jo nebegrąžino, t.y. įvykdė atvirą vagystę.
Skirdamas bausmę nuteistajam G. G. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltininko asmenybę.
Nuteistasis G. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas aštuntą kartą, anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus (b.l.112-116), nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, todėl apylinkės teismas pagrįstai G. G. pripažino recidyvistu, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas G. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, lengvinančia pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti (baustas administracine tvarka, nedirbantis), jog jokia kita bausmės rūšimi jam teigiamas poveikis nebus padarytas, jis nelinkęs taisytis, keisti savo gyvenimo būdo.
Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog yra prastos sveikatos, serga hepatitu C neatsveria bausmės paskirties ir tikslų. Taipogi pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo G. G. sveikatos būklė neleistų jo laikyti laisvės atėmimo vietoje, be to, įstatymai numato kalinčiųjų asmenų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, ir, esant būtinumui, gydymą specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose.
Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo G. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra per griežta.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.