- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e1-1334-1138/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- A. G.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) R. r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, anksčiau teistas 2015 m. vasario 6 d. Raseinių teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. 2020 m. liepos 12 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę V. G., tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į kairįjį skuostą bei rankomis tempė už plaukų, taip sukėlė nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. leipos 12 d. apie 16 val., po darbo, naktinės pamainos (duomenys neskelbtini), grįžo namo. Grįždamas dar užsuko pas kaimyną išgerti alkoholio. Pas kaimyną išgėrė 4 litrus „Mėgėjų“ alaus, 7,5 % alkoholio. Dėl išgerto didelio kiekio alkoholio, jautėsi apsvaigęs, tačiau viską prisimena ir gali paaiškinti, kas įvyko vėliau. Jam parėjus namo, apie 19.30 val. sutuoktinė V. G. pradėjo reikšti priekaištus dėl jo neblaivumo. Jis iš karto suprato, kad ir ji pati yra neblaivi. Supyko, kad V. G., būdama pati neblaivi, jam priekaištauja ir kelia konfliktą. Tada jis vieną kartą delnu V. G. sudavė į kairįjį skruostą, bei pagriebęs rankomis jai už plaukų tempė. Suprato, kad tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Patikslina, kad sutuoktinė jo nemušė ir jam nesudavė. Jis tik vienas ją mušė. Kaip ir sakė, nesusivaldė dėl jos išsakytų priekaištų jam. Kambaryje daugiau nieko nebuvo, todėl šio įvykio daugiau niekas nematė. Po patirto smurto, išsigandusi sutuoktinė pagriebė mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo iš namų, iškvietė policijos pareigūnus. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką visiškai, pripažįsta smurtavęs savo sutuoktinės V. G. atžvilgiu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sekančią dieną sutuoktinės atsiprašė, gailėjosi. Jo sutuoktinė V. G. jam atleido, jie susitaikė ir pretenzijų jam nebereiškia. Laikinai, kol vyksta tyrimas, jis pagyvens kituose jų namuose (b. l. 47-50).
3. Kaltinamojo A. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
4. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad ji su sutuoktiniu A. G. yra susituokusi 32 metus. Turi dvi suaugusias dukras, su sutuoktiniu gyvena dukrai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2020 m. liepos 12 d. per pietus pas ją atėjo kaimynė, su kuria jos gėrė alkoholį, alų. Ji viena išgėrė 4 litrus „Kraštiečių“, 7,5 % stiprumo alaus. Pasibaigus alkoholiui kaimynė išėjo namo. Netrukus apie 19.30 val. namo grįžo sutuoktinis A. G.. Iš karto suprato, kad sutuoktinis A. G. vartojo alkoholio. Dėl to labai supyko ir pradėjo jam priekaištauti. Jiems besiginčijant, jos sutuoktinis A. G. suprato, kad ji taip pat yra išgėrusi alkoholio. Dėl to jis labai supyko. Tada A. G. delnu jai vieną kartą sudavė į kairįjį skruostą, bei rankomis sugriebęs už plaukų tempė. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Patikslina, kad ji sutuoktiniui niekur nesudavė, jo nemušė, tik jis ją mušė. Kambaryje daugiau nieko nebuvo, todėl šio įvykio daugiau niekas nematė. Pagriebusi mobilaus ryšio telefono išbėgo iš namų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Patikslina, kad dėl sutuoktinio sumušimo ji patyrė tik fizinę žalą. Daugiau jokios žalos nepatyrė. Sekančią dieną po įvykio jos sutuoktinis atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, sakė, kad daugiau tai niekada nepasikartos. Ji jam atleido, jie susitaikė. Pretenzijų jam nebereiškia ir ateityje nebereikš (b. l. 33-36).
5. Iš 2020 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 10-11) matyti, kad jame nurodoma, kad A. G. 2020 m. liepos 12 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namuose smurtavo prieš savo sutuoktinę.
6. Iš 2020 m. liepos 12 d. pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje, taip pat 2020 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 15 – 20) matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, pažymėta sužalojimo vieta – nukentėjusiosios veido kairiosios pusės skruostas.
7. 2020 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau girtavimo ir grumtynių pėdsakų neaptikta. (b. l. 21-29).
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
9. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo A. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
10. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės V. G. atžvilgiu, o būtent 2020 m. liepos 12 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę V. G., tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į kairįjį skuostą bei rankomis tempė už plaukų, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą.
11. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašė A. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
13. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
14. Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, šiuo metu nedirbantis (b. l. 58 – 59), laikomas neteistu (b. l. 54 – 55), administracine tvarka nebaustas (b. l. 57), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
15. Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui.
Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.