Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. N. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016m. birželio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. pagal BK 286 str. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. apie 14.45 val., būdamas suimtas Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-26 nutartimi (suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-12-11), Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, rėžiminio korpuso 3-iame aukšte po pokalbio su būrio viršininke, išėjęs iš korpuso vyresniojo kabineto bei atsisakęs vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus eiti į kamerą Nr. 77, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas atliekančiam J. S., būtent dešinės rankos kumščiu trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam J. S. į veidą, tokiu būdu padarė kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. N. prašo peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendį ir sumažinti bausmės laiką.

Skunde apeliantas teigia, kad jis 2015-12-31 buvo kankinamas, išprovokuotas, įžeistas, žiauriai sumuštas rankomis, kojomis, guminėmis lazdomis, nurodo, kad jam buvo sulaužyta nosis, buvo įvairių mėlynių ant kūno, rankų, kojų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino I. N. kaltu dėl smurtinio pasipriešinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas atliekančiam pareigūnui pagal BK 286 str. Apeliaciniu skundu nuteistais neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sumažinta. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 2 d. išdėstyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam I. N. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarė smurtinį nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, bausmės atlikimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turėdamas eilę galiojančių administracinių nuobaudų, būdamas recidyvistas pagal BK 27 str. 1 d.) ir pagrįstai apeliantui paskyrė griežčiausią BK 286 str. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

BK 61 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka ir skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas šioje byloje nustatęs vieną nuteistojo I. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 sr. 1 d. 2 p.), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į kitas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apeliantui paskyrė BK 286 str. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kurią dar ir sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ str. nuostatas.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei bausmės rūšies parinkimo taisyklių, nei bausmės dydžio apskaičiavimo metodų. Nuteistajam I. N. bausmė už padarytą skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribų, ji dar sumažinta vienu trečdaliu, todėl laikyti ją aiškiai per griežta nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta galutinė subendrinta bausmė, apima viso tris nusikalstamas veikas, iš kurių du sunkūs tyčiniai nusikaltimai, apeliantui inkriminuoti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, todėl laikyti ir galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta – nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir neišskiria nė vienos reikšmingumo prieš kitas. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, tik saitai jas interpretuoja. Iš apelianto argumentų galima manyti, jog nuteistasis dėl savo įvykdyto nusikaltimo kaltina pačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnus, kurie, I. N. teigimu, prieš jį neteisėtai naudojo fizinę prievartą ir pan. Atsakant į tokius teiginius pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyti jokie neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų, kurių savo skunde apeliantas nei neįvardija, veiksmai prieš I. N.. Byloje nustatyta, to neginčija nei nuteistasis, kad prieš I. N., slopinant pastarojo pasipriešinimą, norint sulaikyti įvykio dieną buvo panaudotos specialiosios priemonės – kovinių imtynių veiksmai, antrankiai. Todėl po įvykio nustatyti sužalojimai ant nuteistojo kūno – yra natūralus jo paties pasipriešinimo, nepaklusimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams rezultatas, dėl kurio kaltas tik jis pats.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad I. N. paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė, yra tinkamai individualizuotos, todėl švelninti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. N. apeliacinį skundą atmesti.