Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.L., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Mantui Bagočiui, 2010 m. gruodžio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.L. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2010-10-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnas 2010 m. rugsėjo 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog R.L. 2010 m. rugsėjo mėn. pirmoje pusėje pastate – valstybės saugomoje kultūros vertybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (vertybės kodas (duomenys neskelbtini)) pakeitė 7 langus į plastikinius, 1 duris į metalines su plastikine apdaila ir vienus vartus į metalinius su plastikine apdaila. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Paveldo tvarkybos reglamento 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai“ 9 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį.

2010 m. spalio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu R.L. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 1 000 litų bauda.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

R.L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį. Minėtos teisės normos pažeidimas užtraukia atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 10-11), tiek ir skundžiamame nutarime (b.l. 12-13) nurodyta ši pažeidimo esmė: 2010 m. rugsėjo pirmoje pusėje pastate – valstybės saugomoje kultūros vertybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (vertybės kodas (duomenys neskelbtini) R.L. pakeitė 7 langus į plastikinius, 1 duris į metalines su plastikine apdaila ir vienus vartus į metalinius su plastikine apdaila. Konstatuota, jog R.L. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Paveldo tvarkybos reglamento 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai “ 9 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 19 straipsnio 4 dalis nustato, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą – pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. 2006 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinto Paveldo tvarkymo reglamento PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir salių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“ 9 punktas nustato, kad medžio apdailos ir stalių gaminių tvarkybos darbai atliekami gavus leidimą, išduotą pagal reikalavimus, nustatytus PTR sąrašo trečioje normavimo srityje nurodytu paveldo tvarkybos reglamentu bei kitais normatyviniais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui. To paties įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant leidimus darbams. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas.

R.L. kaltinamas pažeidęs pastato (duomenys neskelbtini) (vertybės kodas (duomenys neskelbtini)) autentiškumą, nes buvo atlikti statybos darbai: pakeisti Šilutės geležinkelio stoties komplekso, vandentiekio pastato langai į plastikinius, 1 durys ir garažo vartai į metalines su plastiku. Autentiškumas – tai kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.

Atliktų darbų pobūdį ir mastą patvirtina byloje pateikti įrodymai: reikalavimas pašalinti pažeidimus (b.l. 14-15), 2010 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo aktas Nr. 63 (b.l. 16-17), fotonuotraukos (b.l. 18-19) bei liudytojo V.J. parodymai (b.l. 66). R.L. neneigia atlikęs minėtus darbus – pakeitęs langus į plastikinius bei duris ir garažo vartus į metalines, tačiau pažymi, jog jis nežinojo, kad objektas yra valstybės saugojama kultūros vertybė, kadangi jis nebuvo atitinkamai paženklintas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 44-48) patvirtina, jog negyvenamoji patalpa – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R.L. pagal 2010 m. liepos 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pažymėta, jog patalpa nuo 2005 m. birželio 7 d. yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-139). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog negyvenamoji patalpa – vandens saugykla su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R.L., R.B. ir R.T. Byloje nekyla ginčas, kam nuosavybės teise priklauso patalpos, kuriose buvo pakeisti langai į plastikinius, durys ir vartai, t.y. neginčijamai nustatyta, jog statybos darbai buvo atlikti R.L. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Pažymėtina, kad geležinkelio stoties pastatų kompleksas į kultūros vertybių registrą įtrauktas 2005 m. balandžio 18 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į -139, šis įsakymas skelbtas viešai – Valstybės žiniose, 2005 m. gegužės 17 d. Nr. 62, publikacijos Nr. 2222. Geležinkelio stoties kompleksas buvo pripažintas valstybės saugomu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190, įsakymas skelbtas viešai Valstybės žiniose, 2005 m. gegužės 7 d. Nr. 58, publikacijos Nr. 2034. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra registruojami Kultūros paveldo registre, šio registro duomenys yra vieši (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis). Byloje pateiktas kultūros vertybės pagrindinis dosjė (b.l. 27) ir statinio aprašas (b.l. 28-34), kurie taip pat patvirtina statinio įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Faktinę aplinkybę, kad R.L., pirkdamas privatizuojamą objektą žinojo, jog statinys įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija (b.l. 23) bei skelbimų kopijos iš Šilutės rajono laikraščių (b.l.24-26). Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 24 d. rašte nurodyta, kad pirkėjas R.L., pirkdamas patalpas, žinojo, kad jos yra pastate, įrašytame į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Minėtame rašte nurodyta, kad ši informacija ne kartą buvo paskelbta valstybės įmonės Valstybės turto fondo leidžiamame valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo informaciniame biuletenyje, savivaldybės internetiniame tinklalapyje bei Šilutės rajono spaudoje. Skelbimų kopijos patvirtina, jog Šilutės rajono savivaldybės turto privatizavimo 2010 m. birželio mėn. Informaciniame biuletenyje buvo nurodyta, kad dirbtuvių ir garažo sandėlio patalpos, (duomenys neskelbtini), yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Akivaizdu, jog R.L., dalyvaudamas privatizavimo objekto viešame aukcione, turėjo žinoti, jog pastatas – (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, nes paskelbtoje informacijoje apie objektą buvo įrašyta objekto naudojimo sąlyga – patalpos yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo nurodyta aplinkybė, jog pastatas nebuvo tinkamai paženklintas pagal teisės aktų reikalavimus, nešalina atsakomybės už Įstatymo nuostatų pažeidimus.

Iš byloje pateiktų įrodymų viseto: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 10-11), reikalavimo pašalinti pažeidimus (b.l. 14-15), patikrinimo akto (b.l. 16-17), fotonuotraukų (b.l. 18-19), liudytojo V.J. parodymų (b.l. 66) teismas konstatuoja, jog R.L. 2010 m. rugsėjo mėn. pirmoje pusėje pastate – valstybės saugomoje kultūros vertybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (vertybės kodas (duomenys neskelbtini) atlikęs statybos darbus – pakeitęs 7 langus į plastikinius, 1 duris į metalines su plastikine apdaila ir vienus vartus į metalinius su plastikine apdaila, pažeidė Įstatymo nuostatų reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 91 straipsnį. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimui, įrodyti.

ATPK 91 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda piliečiams – įspėjimas arba bauda nuo 500 iki 3 000 litų ir bauda pareigūnams – nuo 3 000 iki 5 000 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.L. paskirta sankcijoje numatyta griežtesnė nuobauda – 1 000 Lt bauda (didesnė nei minimali). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau bylą nagrinėjant Institucijoje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Liudytojas V.J. teismo posėdžio metu parodė, jog paklausius R.L., ar jis gailisi dėl pažeidimo, pastarasis atsakė teigiamai. Teismo posėdžio metu R.L. pažeidimą neigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N-444-365/2008). Tokiu būdu, teismo posėdyje R.L. neigiant kaltę dėl padaryto pažeidimo, nebūtų pagrindo Institucijos nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės patvirtinimui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti sunkinama dėl jo kreipimosi į teismą, laikytina, jog Institucija pagrįstai paskyrė 1 000 Lt baudą už ATPK 91 straipsnio pažeidimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, R.L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 246² straipsnio 2 dalis).

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

skundo netenkinti.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2010 m. spalio 11 d. nutarimą, kuriuo R.L. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta 1 000 (tūkstančio) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.