- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1760-1251/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30684-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), su aukštuoju išsilavinimu, išsiskyręs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis R. V. kaltinamas tuo, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.05 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARTB 0181“ (patikros sertifikato Nr. 2267700) jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro sužinojo apie skyrybos bylos baigtį, lūžo šonkaulis, nebuvo visiškas abstinentas, tą dieną gerokai išgėrė. Jautėsi adekvatus ir nuvažiavo pasiimti jam registruoto laiško. Su draugu susitiko ir išgėrė 50 gramų, grįžtant sustabdė ir pripūtė. Alkoholio automobilyje nerado, sąmoningo vartojimo nebuvo. Jam išaiškino teises ir konfiskavo automobilį. Gailisi, kad neįvertino savo būklės. Susidėjo labai daug problemų į vieną vietą. Su pareigūnais elgėsi pagarbiai. Viskas buvo vakare. Alkoholį vartojo prieš tai iš vakaro, tą dieną nevartojo. Iš vakaro vartojo apie pusę litro, vakare jautėsi apsvaigęs, prabuvo visą dieną ir vakare jautėsi atsigavęs. Jis važiavo į „Saulės miestą“, sutiko seną pažįstamą pakalbėjo apie skyrybas, nusprendė simboliškai išgerti, išgėrė 50 gramų. Sustabdė pusvalandžio laikotarpyje, pakalbėjo, pasiėmė laišką ir važiavo. Neblaivus nesijautė. Jautėsi adekvatus. Praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka, baustas už vairavimą neblaiviam prieš penkerius metus. Buvo susigrąžinęs teisę vairuoti. Automobilis priklauso jam, jo asmeninis turtas. Savo poelgį vertina blogai. Jis nutarimo administracinio nusižengimo byloje neskundė, įvykdė ir susigražino teises. Su žmona buvusia sutaria, jie bendrauja, gyveno kartu dvidešimt metų, santykius ir toliau palaiko ir palaikys. Jis visada atkreipia dėmesį į buvusios sutuoktinės pastebėjimus, nebuvo niekada jokių smurto atvejų. Jis priklausomybės alkoholiui neturi, jis pats gali nuspręsti kada vartoti, kada ne. Jis nuo 2020 m. iš principo nevartojo alkoholio, gal buvo koks kartas, kad būtų išgėręs. Po šio įvykio jis nebegeria, yra tvirtai apsisprendęs. Jis normaliai bendrauja su buvusia sutuoktine. Jei jis pasielgs netinkamai, tai atkreips dėmesį į jos pastebėjimus.
3. Laiduotoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu kalbėjo, buvo moralinis pokalbis, pabarė. Mano, kad buvęs sutuoktinis įsiklausė į jos žodžius. Jų santykis visada buvo geras, nesvarbu, kad įvyko skyrybos. Visada buvo palaikymas ir savo nuomonės pasakymas, pabarimas. Jie bendrauja kiekvieną dieną. Skyrybos neįtakojo, kad jie gyvena atskirai, jie bendrauja. Jos sutuoktinis nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), kartais būna pas tėvus. Buvęs sutuoktinis su ja bendrauja gyvenimiškais klausimais, atsižvelgia į jos nuomonę, kartais paprieštarauja, būna priimami sprendimai, tarp jų yra normalus, sveikas bendravimas. Ji yra dirbanti. Ji norėtų, kad laidavimas būtų be užstato. Jos atlyginimas yra svyruojantis, apie 1300 eurų, turi tris nepilnamečius vaikus. Buvęs sutuoktinis prie vaikų išlaikymo prisideda. Su buvusiu sutuoktiniu pakalbėjo, mano, kad jis padarė išvadas, norėtų, kad laidavimas būtų be užstato, nes yra reikalingas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
5.1 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato. Nurodytoje vietoje buvo sustabdytas ir stovi automobilis „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10, 11-12);
5.2 Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo I. S. 2025 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d., dirbdamas su kolege D. Š., apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo automobilį „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Įjungus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius transporto priemonė buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato. Priėjus prie transporto priemonės vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo – tai R. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paaiškinta sustabdymo priežastis. Iš salono buvo užuostas sklindantis alkoholio kvapas, todėl panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių buvo nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Paprašius išlipti iš transporto priemonės, vairuotojo buvo paklausta, kada buvo vartojęs alkoholinių gėrimų paskutinį kartą, jis nurodė, kad prieš 24 val. Vairuotojui R. V. sutikus, buvo įvertinta asmens būklė, buvo paprašyta eiti tiesia linija pėda už pėdos, pataikyti pirštu į nosies galą, veiksmus atlikti galėjo. Po atliktų veiksmų apie 17.06 val. pirmuoju putimu nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis, po 25 minučių atlikus antrąjį pakartotinį tikrinimą, nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis. Naudotas alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARTB-0181“, patikros sertifikato Nr. 2267700, galioja nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. spalio 29 d. (b. l. 23-24);
5.3 VĮ „Regitra“ duomenimis iš kurių nustatyta, kad automobilio „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. V. (b. l. 27);
5.4 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d. 17.06 val. R. V. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, 17.29 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. R. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 50).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).
7. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. V. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „KIA CEED“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. rugpjūčio 28 d. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
8. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.4. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. rugpjūčio 28 d. vairavo lengvąjį automobilį „KIA CEED“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARTB 0181“ (patikros sertifikato Nr. 2267700), jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
10. Teisme gautas A. V. prašymas atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, R. V. perduodant jos atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme A. V. nurodė, kad sugebės daryti teigiamą įtaką bei užtikrinti, kad ateityje jos buvęs sutuoktinis nedartų naujų nuskalstamų veikų. A. V. nurodė, kad mano, kad sugebės buvusiam sutuoktiniui R. V. daryti teigiamą įtaką, tarp jų įvykusios skyrybos neturi įtakos jų bendravimui, nes jie ir toliau bendrauja kasdien, kartu rūpinasi abiejų trimis nepilnamečiais vaikais, tariasi dėl kasdienų reikalų. Kadangi jie nuolat bendrauja, R. V. vertina jos nuomonę į ją atsižvelgia, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką. Prašo taikyti laidavimą be užstato.
11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju R. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotoja A. V. nėra teista, nors ir yra bausta administracine tvarka, tačiau penkerių metų laikotarpiu bausta du kartus, jai skirtas nuobaudas yra sumokėjusi, yra dirbanti. Tiek pats kaltinamasis, tiek A. V., teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad A. V. sugebės daryti teigiamą įtaką buvusiam sutuoktiniui R. V., yra įsitikinę, kad R. V. suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.
13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. V. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, o R. V., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. V. atsakomybei, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą – 1 metus (BK 40 straipsnio 5 dalis).
14. A. V. teismo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato, nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 1 300 eurų, ji augina tris nepilnamečius vaikus. Nors vaikus išlaikyti padeda buvęs sutuoktinis, tačiau užstatas pablogintų jos materialinę padėtį, negalėtų pilnai patenkinti vaikų poreikių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
15. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).
17. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. R. V. buvo pakartotinai baustas administracine tvarka dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumo laipsnis. Už šį administracinį nusižengimą jam skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui, nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis R. V. nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir vairuojant žemės ūkio techniką, tačiau teismo vertinimu kaltinamasis net ir po administracinės poveikio priemonės skyrimo nepadarė pakankamai tinkamų išvadų, nepasirinko saugaus elgesio, ne pilnai įvertino savo būklę, vartojo alkoholį ir vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus. Šis pažeidimas jau užtraukė nebe administracinę, bet baudžiamąją atsakomybę, tai rodo, kad kaltinamojo daromi nusižengimai sunkėja.
18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei siūlė prokurorė, prašė leisti jam vairuoti, kai transporto priemonėje yra įrengtas alkoblokas. Teismas pažymi, kad tokia galimybė yra numatyta už administracinius nusižengimus. Šiuo atveju, pagal padaryto nusižengimo sunkumą, kilo ne administracinė atsakomybė, bet baudžiamoji, nes nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių. Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės leisti nuteistajam vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti alkobloko užraktai, tai numato tik Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Teismas vertina, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam maksimaliam terminui – ketverių metų laikotarpiui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę paskyrimo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 29 d.
Dėl turto konfiskavimo
19. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
20. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).
21. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaltinamojo R. V. vardu. R. V. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskuotinas.
22. 2025 m. rugsėjo 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. V.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo R. V. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Sofija Kručienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. V. sudaro 262,50 Eur.
23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
24. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), R. V. parinko gynėją advokatę Sofiją Kručienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. V. nepriteistinos.
26. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
27. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) 2025 m. rugpjūčio 29 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtui: keleiviniam automobiliui „KIA CEED“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: (duomenys neskelbtini), markė: KIA, modelis: CEED, spalva: PILKA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: - , pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: - Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas, naudojimas, disponavimas, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti, neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma) – taikytina iki turto konfiskavimo – turtą konfiskavus – panaikintinas.
28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, lengvasis automobilis „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis bei registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; R. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu
nusprendžia:
R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. V., gimusio (duomenys neskelbtini, atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) 2025 m. rugpjūčio 29 d. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtui: keleiviniam automobiliui „KIA CEED“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: (duomenys neskelbtini), markė: KIA, modelis: CEED, spalva: PILKA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: - , pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: - Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas, naudojimas, disponavimas, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti, neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma) – taikyti iki turto konfiskavimo – turtą konfiskavus – panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- DVD diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos;
- lengvąjį automobilį „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį bei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;
- R. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. V. už advokatės Sofijos Kručienės suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant šią bylą – nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 punktu išaiškinti nuteistajam R. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.