Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-25
Bylos Nr.
1S-21/2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00664-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kaltinamasis
G. M.
Byla Nr. 1S-21/2012
Proceso Nr. 1-66-1-00664-2011-4Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.1.16.1.2.2. (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 25 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,kaltinamojo gynėjui Egidijui Bičkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties, kuria G. M., kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. sausio 13 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. liepos 11d. apie 22 val. 50 min. viešoje vietoje Kėdainiuose, Chemikų gatvės namo Nr. 11 kieme, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų tyčia lazda sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius A. S. į veido sritį, o tyrimo metu nenustatytiems asmenims suduodant nemažiau kaip 7 smūgius peiliu A. S. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė jam durtines - pjautines žaizdas pilvo, kairio peties sąnario, kairės mentės ir abiejų blauzdų srityse, muštines nosies ir kairio antakio žaizdas, atvirą nosikaulių ir apatinio žandikaulio lūžimą, lydymų sunkaus galvos smegenų sukrėtimo, trauminio šoko bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kas sukėlė nukentėjusiajam A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sudavė lazda ne mažiau 3 smūgius A. S. į galvą ir kitas kūno vietas, o tyrimo metu nenustatytiems asmenimis sudavus nemažiau kaip 4 smūgius peiliu A. S. į nugarą, šiais bendrais veiksmais padarė A. S. muštines galvos žaizdas, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, durtines - pjautines nugaros kairės pusės žaizdas, kairio šeivikaulio skeveldrinį lūžimą apatiniame trečdalyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo vandališku bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2011 m. liepos 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, to paties teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. sausio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi kaltinamajam G. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Teismas, pratęsdamas G. M. suėmimo terminą, motyvavo tuo, jog G. M. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, viena kurių priskiriama labai sunkių kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Be to, kaltinamasis G. M. nedirba ir yra išsituokęs. Šios aplinkybės bei vienos iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas G. M., sunkumas, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. M. skundu prašo panaikinti paskirtą kardomąją priemonę.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, teigia, kad nebėgs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo.

Teismo posėdyje kaltinamojo G. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar G. M. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Šiuo atveju svarbu, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str. 2 d. 3 p.). Šioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nėra analizuojami, vertinami ar nustatinėjamas jų patikimumas. Šie veiksmai bus atliekami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės. Sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo arba jos termino pratęsimo klausimą yra tikrinami suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai bei sąlygos. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai teigti, jog G. M. galėjo atlikti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie faktiniai duomenys yra specialisto išvada, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo parodymai bei kita byloje esanti medžiaga.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.

Pratęsdamas G. M. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. G. M. kaltinamas nesunkaus, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Už G. M. inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas punktai numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas G. M. suėmimo terminą minėtu pagrindu, vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad kaltinamasis išsituokęs ir nedirba, t.y. kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, kad G. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, kad nebėgs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Panevėžio apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Pritartina teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti G. M. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Kardomoji priemonė nepažeidžia privataus ir viešojo intereso balanso.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė