- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-333/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- J. G., Č. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. G. (J. G.), J. G. (J. G.) ir Č. S. (V. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 metams;
pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 3 metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 4 mėnesiams;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmės dalis pagal Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose;
J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 3 metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmės dalis pagal Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, ją atliekant pataisos namuose;
V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio ,,Ford Mondeo“) – 1 metams;
pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 metams;
pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 3 metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. Č. mobiliojo ryšio telefono vagystės) – 8 mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. L. turto vagystės) – 2 metams ir 2 mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Iš V. S. ir V. S. (V. S.), o, V. S. neturint turto ar darbo užmokesčio, iš jo motinos – civilinės atsakovės J. L. solidariai priteista 400 litų T. L. (T. L. ) turtinei žalai atlyginti.
Iš J. G., J. G. ir Č. S. solidariai priteista 744 litai A. L. (A. L.) turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d., 22.00–24.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. S., įsibrovė į T. L. automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. XXXXXXXX stovėjusį saugomame statybos objekte (duomenys neskelbtini), šalia V. A. (V. A.) priklausančio vagonėlio, ir iš jo pagrobė T. L. priklausančius pinigus – 400 litų;
J. G., J. G. bei Č. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d., apie 21 val., veikdami bendrininkų grupe su V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į statybos vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė R. Č. perduoti jiems 1 000 Lt už tariamą V. S. šmeižimą dėl pinigų vagystės, grasindami pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartoję, t. y. J. G. du kartus kumščiu sudavus R. Č. į veidą, dėl to pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei įrėmus peilį prie R. Č. gerklės grasinant jį nužudyti, o V. S. rankoje laikant iešmą ir grasinant nukentėjusįjį sužaloti, R. Č. perdavė jiems 70 litų;
be to, J. G., J. G. bei V. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d., apie 21 val., veikdami bendrininkų grupe su V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, grasindami sulaužyti statybos vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į jį, kur, neradę R. Č., be teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė A. L. (A. L.) ir A. L. perduoti jiems pinigus vietoje R. Č. už šio tariamą Č. S. šmeižimą dėl pinigų vagystės, grasindami pavartoti fizinį smurtą – sumušti juos, po to A. L. perdavė jiems 50 litų;
be to, Č. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d., apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, statybos vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), peržengdamas susitarimo su bendrininkais prievartauti turtą ribas, atvirai, t. y. nukentėjusiųjų Andrejaus ir A. L. akivaizdoje, pagrobė R. Č. priklausantį 60 Lt vertės nenustatyto modelio mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“;
be to, J. G., J. G. bei V. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d., 18.00–19.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, plyta išdaužę V. A. priklausančio statybos vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinio lango paketą, įsibrovė į jį ir pagrobė A. L. priklausančius 944 Lt bendros vertės daiktus: 399 Lt vertės DVD grotuvą „DAEWOO“ su 6 kolonėlėmis, 50 Lt vertės antklodę, 200 Lt vertės striukę, 15 Lt vertės rankinę su bendros 30 Lt vertės 15 kompaktinių plokštelių, 20 Lt vertės odekoloną „Aliuminij“, 50 Lt vertės ausines, 150 Lt vertės įkroviklį „Samsung“, 30 Lt vertės medžiaginę rankinę.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti, be to, nagrinėjant bylą padaryti esminiai pažeidimai, turėję įtakos netinkamai bausmei paskirti.
Apeliacinės instancijos teisme J. G. patikslino, kad jis ginčija nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą tik dėl R. Č. turto prievartavimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 1 dalį; pašalinti jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog nagrinėjant bylą padaryti esminiai proceso pažeidimai, turėję įtakos netinkamai bausmei paskirti. Jo veiksmai dėl R. Č. turto prievartavimo kvalifikuoti neteisingai, nes jis nukentėjusiojo nemušė, negrasino jokiu daiktu ar peiliu. Tai padarė kiti nusikaltime dalyvavę asmenys. Su juo nebuvo derinti veiksmai, kuriuos atliko V. S. ir J. G., todėl jis neprivalo atsakyti už kitų asmenų spontaninius veiksmus, t. y. smurto pavartojimą. Pastarųjų veiksmai turi būti įvertinti kaip vykdytojų ekscesas, o jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Be to, teismas neteisingai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte ir prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą teisme nenurodytas BK straipsnis dėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnį, pripažino jį kaltu pagal įstatymą, kuris nenurodytas kaltinamajame akte.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę. Nepagrįsta teismo išvada, jog apelianto atsakomybę sunkina apsvaigimas nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti. Tokią išvadą teismas padarė, vertinęs patį gėrimo faktą, tik formaliai konstatavęs šią aplinkybę, tačiau nenurodęs jokių motyvų. Nusikalstamas sumanymas pareikalauti iš R. Č. pinigų kilo sužinojus, kad šis apeliantą kaltina vagyste, todėl nėra pagrindo teigti, jog alkoholis tam turėjo įtakos. Nors teismas nurodė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau skirdamas bausmę į ją neatsižvelgė. Be to, neatsižvelgė, jog jis turi šeimą, mažametį vaiką. Dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės jo šeima atsidurs beviltiškoje padėtyje. Apeliantas nėra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytos žalos, nes suimtas, tačiau įsipareigoja ir sutinka esant galimybei ją atlyginti.
Teismo posėdyje nuteistieji bei gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.
Nuteistųjų J. G., J. G. ir V. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Nuteistieji J. G. bei J. G. skundžia tik veiką, dėl kurios pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, bei bausmę, o Č. S. skundžia tik bausmę, todėl remdamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Teisėjų kolegijos nuomone, J. G. ir J. G. kaltė dėl R. Č. turto prievartavimo įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas dėl šios veikos išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir, tinkamai kvalifikavęs veiką, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl šios veikos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistųjų J. G. ir J. G. apeliacinių skundų teiginiai, kad nagrinėjant bylą padaryta esminių BPK pažeidimų, yra deklaratyvūs. Skunduose nepateikti argumentai, atskleidžiantys, kokie pažeidimai byloje padaryti. Tokiomis aplinkybėmis negalima atsakyti dėl teisės taikymo byloje, nes nėra galimybės įvertinti, ar iš tiesų padaryti atitinkami teisės pažeidimai.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Dėl R. Č. turto prievartavimo
Nuteistieji J. G. ir J. G. ginčija veikos kvalifikavimą. J. G. nenurodo, kaip jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti, o J. G. nurodo, kad jo veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 1 dalį.
Turto prievartavimas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje – tai atviras ar užmaskuotas savo ar kitų asmenų naudai, nesant teisėto pagrindo, vertimas kito asmens perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, pavartojant fizinį smurtą, atimant asmeniui laisvę, sunaikinant ar sugadinant jo turtą arba kitokiu būdu padarant jam didelės turtinės žalos.
Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos kaltininką ar kitą asmenį arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus. Prievartavimo dalykas yra nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, teisė į turtą, kurią įgijęs kaltininkas turės galimybę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, turtinio pobūdžio veiksmų atlikimas ar susilaikymas nuo jų.
Būtinas paprasto (nekvalifikuoto) turto prievartavimo požymis – psichinės prievartos pavartojimas, pasireiškęs grasinimu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją ir pan.
Kvalifikuotam turto prievartavimui būtinas bent vienas įstatymo numatytas papildomas požymis – fizinio smurto pavartojimas, didelės turtinės žalos padarymas, didelės vertės turto prievartavimas ir kt.
Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar pavartojant kitokią prievartą.
Aptariamu atveju nuteistųjų J. G. ir J. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nes yra visi šio nusikaltimo požymiai.
Byloje nustatyta, kad J. G. ir J. G., veikdami bendrininkų grupe su V. S. ir V. S., neturėdami teisėto pagrindo, grasindami pavartoti fizinį smurtą bei jį pavartodami, t. y. J. G. du kartus kumščiu sudavus R. Č. į veidą, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei įrėmus peilį prie R. Č. gerklės grasinant jį nužudyti, o Č. S. rankoje laikant iešmą ir grasinant nukentėjusįjį sužaloti, vertė R. Č. perduoti jiems 1 000 Lt už tariamą V. S. šmeižimą dėl pinigų vagystės.
Apeliantai neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis R. Č. nemušė ir jam negrasino. Su juo nebuvo derinti veiksmai, kuriuos atliko V. S. ir J. G., todėl jis neprivalo atsakyti už jų veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Tokie nuteistojo J. G. skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis.
BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detales.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, jog nukentėjusįjį įbauginant, sukuriant konkrečią prievartavimo aplinką, vieniems atliekant aktyvius, o kitiems pasyvius veiksmus, dalyvavo visi keturi kaltinamieji.
Aprašydamas bendrininkavimo požymius BK 24 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjas nereikalauja, kad, esant bendrininkavimui padaryti nusikaltimą, visi bendrininkai visiškai realizuotų daromo nusikaltimo objektyviąją pusę. Pakanka, jog tai padarytų bent vienas iš jų, o kiti ar kitas tam pritartų (kaip buvo šiuo atveju), duodamas suprasti ar įsiterpdamas, kad reikalavimui perduoti turtą pritaria.
Nors J. G. pats nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį R. Č., tačiau jis veikė bendrininkų grupe su J. G., V. S. ir V. S.: matė J. G. vartojant fizinį smurtą, o Č. S. grasinant, suvokė, jog smurtas bei grasinimai vartojami, turint tikslą palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, ir pritarė tam, savo buvimu sudarė grėsmės situaciją nukentėjusiajam, nieko nedarė, kad smurtas bei grasinimai nebūtų vartojami, gautus iš nukentėjusiojo pinigus išleido kartu su kitais nuteistaisiais.
Taigi šiuo atveju turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis realizuota, kiekvienam iš kaltininkų iš dalies padarant turto prievartavimo nusikaltimo objektyviąją pusę.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla. Dėl to visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam bendrininkui, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio darant nusikaltimą. Esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio darant nusikaltimą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui. Šioje byloje nėra duomenų apie vykdytojo ekscesą.
Dėl to pirmosios instancijos teismas nuteistųjų J. G. ir J. G. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmių
Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą, kiekvienam kaltininkui paskyręs individualizuotą bausmę.
Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį: J. G. ir J. G. padarė du apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, o Č. S. – keturis apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus. Visi nusikaltimai padaryti tyčia.
Atsižvelgė į kiekvieno apelianto asmenybę: visi nuteistieji anksčiau teisti penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, visiems teistumas neišnykęs.
Nors J. G. ir J. G. nebausti administracine tvarka, tačiau nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, o J. G. aptariamą nusikaltimą padarė jau kitą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos dieną.
Teismas pripažino visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau bausmės dydžiui turi reikšmės ne vien ši aplinkybė. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.
Dėl to nepagrįstas nuteistojo V. S. apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių.
Teismas J. G. ir J. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad jie nusikaltimus padarė, veikdami bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, pastaroji aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.
Nepagrįstas nuteistojo J. G. apeliacinio skundo teiginys, jog teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pažeisdamas BPK 255 straipsnį.
Priešingai, nei teigia nuteistasis, kaltinamajame akte nurodytos dvi įtariamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neperžengė inkriminuoto kaltinimo ribų ir nepažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatančių bylų nagrinėjimo teisme ribas. Tai, kad kaltinamajame akte formaliai nepaminėtas BK 60 straipsnis, neapriboja teismo teisės pripažinti atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios realiai nurodytos kaltinamajame akte ir pasitvirtino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teismas taip pat pagrįstai V. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog jis tris nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimams padaryti bei keturis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Nuteistasis Č. S. apeliaciniame skunde neigia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimams padaryti, kadangi nusikalstamas sumanymas pareikalauti iš R. Č. pinigų kilo sužinojus, jog šis apeliantą kaltina vagyste.
Nesutikdama su tokiu apeliacinio skundo motyvu teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad sumanymas pareikalauti iš R. Č. pinigų kilo išgertuvių metu. Tai patvirtino visi nuteistieji. Sumanymas realizuotas, prieš tai nuteistiesiems vartojus alkoholį. Akivaizdu, jog tokiomis aplinkybėmis nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.
Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde teigia teismą neatsižvelgus, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, kurie dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atsidurs beviltiškoje padėtyje.
Byloje nėra duomenų apie Č. S. šeimą ir darbinę veiklą. Dėl to teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai šių aplinkybių nenurodė.
Antra vertus, tokie duomenys negalėtų turėti esminės reikšmės bausmės dydžiui, kurį apsprendžia jau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visuma.
Priklausomai nuo nuosprendyje išdėstytų bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, teismas kaltininkams, nusikaltusiems ne pirmą kartą, paskyrė artimas vidutinėms arba vidutinio dydžio bausmes, o V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio ,,Ford Mondeo“ ir dėl R. Č. mobiliojo ryšio telefono vagystės) – žymiai trumpesnes nei vidutines bausmes.
Teisėjų kolegijos nuomone, J. G., J. G. ir V. S. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės bei subendrintos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.
Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų J. G., J. G. ir Č. S. apeliacinius skundus atmesti.