Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento laikinai einančios direktoriaus pavaduotojos pareigas J. U. (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. G. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018 ir byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018 (toliau – nutarimas) L. G. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės mėn. 26 d., 00 val. 00 min., iki 2018 m. gegužės mėn., 14 d. 00 val. 00 min. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog G. K., pagal įgaliojimą atstovaujantis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kurį valdo Bendrija, (duomenys neskelbtini) buto savininkės A. P. K., teises ir interesus, 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į Bendrijos pirmininkę L. G. dėl informacijos bei dokumentų susijusių su Bendrijos veikla pateikimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam Bendrijos pirmininkė L. G. pateikė ne visus prašytus dokumentus bei informaciją. 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 05-15 Bendrija informavo Skyrių, kad „Bendrijos patalpų savininkas adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), R. K. mirė 2016 m. vasario mėn. Šių patalpų savininkė nuo 2016 m. gegužės mėn. 19 d. tapo A. P. K.. 2016 m. birželio 2 d. A. P. K. penkerių metų terminui apiformino įgaliojimą savo sūnui G. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, valdyti ir tvarkyti jai priklausantį butą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su buto naudojimu. 2016 m. birželio 2 d. Įgaliojimo patvirtinta kopija pridedama (1 Priedas). Visa informacija, susijusi su Bendrijos veikla, buvo teikiama Bendrijos nariui R. K. iki jo mirties, t. y. iki 2016 m. vasario mėn. G. K. gavo teisę gauti informaciją apie Bendrijos veiklą nuo 2016 m. birželio 2 d., po notariškai patvirtinto įgaliojimo“.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos pirmininkas be kita ko, atsako už informacijos pateikimą savininkams jų prašymu, o 7 dalyje reglamentuota, jog Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomos mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, savininkai taip pat turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad savininkams taip pat suteikta teisė susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos narių kontaktinius dokumentus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Ši savininkų teisė atitinka Bendrijos pirmininko pareigą užtikrinti, tinkamą savininkų teisių įgyvendinimą. Ši įstatymo nuostata iš esmės susijusi ne tik su Bendrijos pirmininko pareiga suteikti tokią informaciją, bet su bendrijos narių teise ją gauti. Jei tokia teisė nebūtų aiškiai įtvirtinta įstatyme, jos teikimas būtų ribojamas teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų apsaugą.

Bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su Bendrijos pirmininko pareiga teikti informaciją ir savininkų teise gauti informaciją, turi būti vertinamos sistemiškai, neapsiribojant atskiromis įstatymo nuostatomis, tiesiogiai įpareigojančiomis Bendrijos pirmininką savininkams teikti informaciją ar suteikiančiomis savininkas teisę gauti informaciją, bet kartu įvertinant ir Bendrijų įstatyme bei kituose teisės aktuose savininkams suteiktas teises ir iš to kylančias Bendrijos pirmininko pareigas.

Pažymėtina, patalpų savininkams iš esmės negali būti sudaromos jokios kliūtys siekiant gauti informaciją ir susipažinti su visais Bendrijos veiklos ir finansiniais dokumentais (pvz. Bendrijos finansinėmis ataskaitomis, kitais finansiniais dokumentais ir pan.), taip pat dokumentais, susijusiais su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, o atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos vardu veikia pirmininkas, kuris, be kita ko, atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, būtent Bendrijos pirmininkas privalo užtikrinti, kad savininkams būtų suteikta visa, pagal teisės aktus teiktina informacija ir (arba) sudaryta galimybė susipažinti su visais Bendrijos dokumentais. Pabrėžtina, kad Bendrijos 2017 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 05-15 nurodyti argumentai dėl kurių Bendrija neteiks Pareiškėjui informacijos bei dokumentų apie Bendrijos veiklą iki 2016 m. birželio 2 d. nėra teisiškai pagrįsti, kadangi Bendrija negali daryti kliūčių Pareiškėjui tinkamai atstovauti jį įgaliojusį asmenį santykiuose su Bendrija ir gauti visą norimą bei pagal teisės aktus teiktiną informaciją. Informacija privalo būti teikiama, o su dokumentais turi būti leista susipažinti nepaisant to, kad Pareiškėjas reikalauja informacijos bei dokumentų, kurie buvo priimti iki jo atstovaujamam asmeniui įgaunant nuosavybės teises į aukščiau minėtą Name esantį butą ar nuo įgaliojimo pasirašymo dienos, kadangi dauguma prašomos informacijos ir dokumentų buvo ir yra teisiškai reikšmingi ir Pareiškėjo prašymų pateikimo dieną Bendrijai. Priešingu atveju, asmenys, anksčiau tapę butų ir kitų patalpų savininkais turėtų platesnės apimties teises gauti informacija iš bendrijos, nei vėliau nuosavybės teisę įgiję asmenys ar vėliau prisijungę prie bendrijos, kas prieštarautų visų savininkų teisių lygybės principui ir būtų apribotos savininko teisės, pavyzdžiui, apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus, reikalauti, kad bendrijos valdymas atitikti) savininkų interesus ir pan. Šiuo atveju bendrija, gavusi Prašymus privalėjo pateikti visą, pilnos apimties informaciją nuo bendrijos įsteigimo, o ne nuo teisės teikti tokį prašymą atsiradimo momento. Taip pažymėtina, kad Skyrius ne kartą bandė tarpininkautis tarp L. G. ir pareiškėjo, tačiau reikalauti dokumentai bei informacija nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimu konstatuojama, kad Bendrijos pirmininkė L. G. pažeidė Pareiškėjo atstovaujamo asmens teisę gauti informaciją apie Bendrijos veiklą, nevykdė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte ir to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtintų Bendrijos pirmininko pareigų teikti informaciją, todėl padarė nusižengimą numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje ir tokie veiksmai Bendrijos pirmininkei L. G. užtraukia 200 eurų baudą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija plačiai dėsto argumentus, kuriais, jos manymu, grindžiama pažeidėjos kaltė, tačiau pastebėtina, tai nėra nagrinėjimo dalykas, kadangi administracinio nusižengimo byla Institucijai buvo grąžinta dėl esminių bylos medžiagos trūkumų, sukliudžiusių nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teisme.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos nutarimas savo išraiškos forma yra ydingas, o nurodytos (nenurodytos) tam tikros aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo protokolui ar nutarimui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad tokiuose dokumentuose turi būti aiškios, konkrečios ir administracinio nusižengimo dispoziciją atitinkančios pažeidimo aplinkybės, kadangi toks dokumentas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Be to, viena iš kaltinamo nusižengimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Tuo tarpu dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra esminis, todėl jam įstatymo yra keliami griežti turinio reikalavimai. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kokie trūkumai yra esminiai, kuriuos Institucija turi pašalinti.

9. Apylinkės teismas pagrįstai suabejojo nutarime nurodytu galimo pažeidimo padarymo laiku. Sutiktina, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aiškus L. G. inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodytas laikas nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., tai yra, nuo tada, kai gautas pirmas L. G. atsakymas į Institucijos raštą, kuriuo ji įpareigota suteikti informaciją Institucijai ir G. K.. Tuo tarpu grafoje „nusižengimo esmė“ nurodoma, kad L. G. neatsakė į G. K. 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 29 d. raštus. Taigi, aprašytas ankstesnis laikotarpis, nei laikas, nurodytas konkrečioje nutarimo skiltyje. Pastebėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant teisme, Institucijos atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl protokolas surašytas 2017 m., o dokumentai nepateikti 2016 m. (b. l. 110).

10. Apylinkės teismas atkreipė Institucijos dėmesį į L. G. veiksmų kvalifikaciją. Šiuo atveju nėra aiškus laikotarpis, už kurį L. G. traukiama atsakomybėn, atitinkamai nėra aiški veikos kvalifikacija. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. G. nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį - už pakartotinai padarytą 349 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad už nusižengimą, numatytą 349 straipsnio 1 dalyje, L. G. buvo nubausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimu. Preziumuojant, jog laikotarpis, už kurį L. G. traukiama atsakomybėn, prasideda ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 26 d. (kaip nurodyta nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“), nėra pagrindo teigti, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, atitinkamai veikos kvalifikacija turi būti tikslinama.

11. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kiti trūkumai, kas iš tiesų yra kliūtis teismui iš esmės išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš nutarimo nėra aišku, kokią konkrečiai informaciją L. G. suteikė G. K. ir kokios ne. Nors apeliaciniame skunde dėstoma, kokie dokumentai buvo pateikti, tačiau pažymėtina, kad tiek protokole (kurio nagrinėjamu atveju net nėra), tiek nutarime turi būti aiškiai nustatyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju nutarime turėjo būti aiškiai suformuluota, kokių tiksliai dokumentų ir informacijos, kurių buvo reikalaujama pateikti, atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Be to, nebuvo nustatyta, kokie dokumentai ir kokia tvarka turi būti saugojami, kadangi L. G. nurodė, jog dalis reikalaujamų pateikti dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka nebėra saugomi. Kaip jau buvo minėta, kaltinamo nusižengimu asmens teisė yra teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo atveju L. G. nurodė, jog nežino, kuo yra kaltinama, tai yra jai neaišku, kokius konkrečius dokumentus ir informacija ji pateikė, o ko ne (b. l. 109).

12. Institucija netyrė ir kitų reikšmingų aplinkybių: nebuvo tirtas G. K. nurodomas susitikimo vaizdo įrašas, nesiaiškinta ir netirta, kokia yra reikalaujama pateikti dokumentų apimtis, L. G. nurodytos aplinkybės, apie tai, kad G. K. nemoka už dokumentų kopijų darymą nustatyto mokesčio.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje liko nenustatytos reikšmingos aplinkybės, o nutarime nėra aiškiai nurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties elementai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik atlikus skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus ir ištyrus joje nurodytas aplinkybes bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingu atveju, gali būti pažeistos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą ir bylą grąžino Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pastebėtina ir tai, jog grąžinus šią bylą Institucijai, bylos aplinkybės bus tikslinamos ar vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kaltės klausimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento laikinai einančios direktoriaus pavaduotojos pareigas J. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.