- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-150-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- UAB „Forsitia“
- Ieškovas
- UAB „Doka Lietuva“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Forsitia“ dėl įsiskolinimo, delspinigių, nuostolių ir metinių palūkanų išeiškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Doka Lietuva“ 2009-02-03 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-6, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo 70 433,28 Lt įsiskolinimo už įrenginių nuomą, 2956,16 Lt delspinigių, 2887,87 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-25 su atsakovu sudarė Klojinių nuomos sutartį Nr. 08/580 N, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai už užmokestį naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančius klojinius kartu su jiems priklausančiais priedais, o atsakovas įsipareigojo panaudoti perduotus klojinius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, nors skolą pripažino ir įsipareigojo iki 2008-12-31 ją sumokėti. Be to, ieškovas dėl atsakovo kaltų veiksmų patyrė 2887, 87 Lt nuostolių: atsakovui po ginčo sutarties nutraukimo negrąžinant klojinių, ieškovas pats nuvyko jų atsiimti ir dėl to patyrė 998,41 Lt transportavimo išlaidų, dalis iš atsakovo atsiimtų klojinių buvo sugadinta, todėl ieškovas turėjo 1889,46 Lt papildomų išlaidų remontui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Forsitia“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 56-58) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Tvirtino, kad klojiniai atsakovo reikmėms buvo naudojami tik laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-10-31. Tai įrodo atsakovo buhalterės pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, taip pat prie ieškinio pridėtas prašymas dėl mokėjimo atidėjimo, kuriame atsakovas pripažįsta dalį, t.y. 39 008,02 Lt įsiskolinimo už nuomą. Po 2008-10-31 atsakovas ne kartą ragino ieškovą atsiimti klojinius, nes šie buvo nenaudojami, tačiau ieškovas klojinių neatsiėmė ir toliau išrašinėjo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras.
Dubliku (b.l. 63-77) ir tripliku (b.l. 99-101) šalys palaikė savo reikalavimų bei atsikirtimų argumentus.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-09 sprendimu ieškovo UAB „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Forsitia“ patenkino visiškai: nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB UAB „Forsitia“ ieškovo UAB „Doka Lietuva“ naudai 70 433,28 Lt įsiskolinimą, 2956,16 Lt delspinigių, 2887,87 nuostolių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2288 Lt žyminio mokesčio bei 615,83 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, pripažino, kad ieškovas tinkamai įvykdė 2008-06-25 Klojinių nuomos sutartimi Nr. 08/580N prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė, todėl atsakovui minėtos sutarties pagrindu atsirado pareiga visiškai atsiskaityti su ieškovu už suteiktas nuomos paslaugas, mokėti minėtoje sutartyje numatytas netesybas už vėlavimą atsiskaityti bei pareiga atlyginti ieškovo patirtas transportavimo bei klojimų defektų pašalinimo išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Forsitia“ apeliaciniu skundu (b.l. 160-164) prašo panaikinti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog nesutinka su dalimi ieškinio reikalavimų 39 008,02 Lt sumai, kuriuos ieškovas priskaičiavo už laikotarpį, kai jis pats vengė pasiimti savo kloijinius, nors atsakovai visą laiką to reikalavo. Dėl to nepagrįstai priteisti ir delspinigiai 809,16 Lt sumai, priskaičiuoti pagal be pagrindo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Pažymi, jog dėl Klojinių nuomos sutarties buvo pareiškę ne tik žodines, bet ir rašytines pretenzijas (2008-12-17 ir 2009-01-20), tačiau teismas, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė, sprendime jų nenurodė ir nevertino. Atkreipia dėmesį, jog remiantis Klojinių nuomos sutarties 2.4.p., kuris nustato, kad nuomininkui pageidaujant pats nuomotojas organizuoja klojinių pristatymą ir/ar grąžinimą, šalys buvo susitarusios, jog klojinius atveš ir pasiims pats ieškovas, tačiau ieškovas delsė tai padaryti tris mėnesius. Ieškovo ir jo liudytojų teiginiai, jog atsakovas ginčijamą nuomos laikotarpį naudojosi klojiniais, nepagrįsti, kadangi kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) baigta statyti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008-10-09. Todėl darbai, susiję su ieškovo nuomota įranga, negalėjo būti tęsiami po pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Pažymi ir tai, kad ieškovas specialių instrukcijų dėl tinkamo/netinkamo kelio, specialaus privažiavimo atsakovui nenurodė bei neinstruktavo, jog klojiniai turi stovėti tam tikroje vietoje, kas dar kartą patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas, viešai išreikšdamas savo poziciją dėl bylos baigties, dar nepradėjus jos nagrinėti, ignoravo atsakovo advokato prašymus, nesuteikė atsakovui teisės apklausiant liudytojus turėti advokatą, be pagrindo įpareigojo atsakovus pasirūpinti liudytojų iškvietimu, t.y. akivaizdžiai palaikė ieškovo pusę, dėl šios priežasties negalėjo objektyviai ir nešališkai nagrinėti bylą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Doka Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.174-180) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimą palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, būtina atskirti faktinį ir juridinį klojinių naudojimą. Atsakovas klojinių nuomos termino pabaigą sieja būtent su faktiniu klojinių naudojimu. Tačiau Klojinių nuomos sutarties 3.3 p. prasme nuomos termino pabaiga siejama su faktu, kiek laiko klojiniai yra nuomininko dispozicijoje, todėl natūralu, kad nuomotojui negalint disponuoti klojiniais, kurie faktiškai buvo pas nuomininką, buvo skaičiuojamas nuomos mokestis. Atkreipia dėmesį, jog nuomotojui (ieškovui) visiškai nesvarbu, kokiam konkrečiam statiniui statyti yra išnuomojami klojiniai, todėl jų nenaudojimo fakto negalima sieti su konkrečių pastatų pripažinimu tinkamu naudoti. Klojinių grąžinimo pareiga pagal Klojinių nuomos sutartį teko atsakovui, o ieškovas atliko tik pagalbinį vaidmenį organizuojant jų atsiėmimą. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė klojinių nuomos sutartį ir nebendradarbiavo su ieškovu jam atsiimant klojinius, juridiškai nuomos terminas tęsėsi, kol nebuvo atsiimti visi klojiniai. Tvirtina, jog ieškovas neturėjo pagrindo piktnaudžiauti vykdydamas sutartį ir specialiai neatsiimti visų klojinių iš karto, nes visada galėjo juos išnuomoti kitai įmonei ir gauti realias pajamas. Dėl teismo šališkumo nurodo, kad klausimas yra išspręstas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pirmininko 2009-06-26 nutartimi, kuria atsakovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl atsakovas neturi teisės šio klausimo kvestionuoti apeliaciniame procese ir juo remtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teisingai identifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį ir kiekvienai iš šalių tenkančias pagal šią sutartį pareigas, padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, o aplinkybių, mažinančių ar visiškai eliminuojančių jo atsakomybę, neįrodė. Panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvai prielaidų nesudaro.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovo ir apelianto (atsakovo) 2008-06-23 buvo sudaryta Klojinių nuomos sutartis Nr.08/580 (b.l.11-13). Pagal šios sutarties sąlygas, nuomos laikotarpis pasibaigia tik nuomininkui grąžinus nuomos objektą – klojinius ir jų priedus (3.3. p., 4.2.2. p., 6.1. p.). Esant būtent tokiam, įstatymui neprieštaraujančiam šalių susitarimui (CK 6.479 str. 2 d.), pačiam nuomininkui priklauso iniciatyvos teisė rūpintis kuo greitesniu išnuomotų daiktų grąžinimu sutarties 4.1.4. p., 4.2.9. p., 4.2.10. p. aptarta tvarka, nesant būtinybės jais naudotis tuo tikslu, kuriuo jie buvo išsinuomoti. Priešingu atveju nuomininkui tenka neigiamos nuomos objekto turėjimo savo žinioje pasekmės – toliau mokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Tokią nuomininko pareigą įtvirtina sutarties 3.4. p. ir CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.499 str. 2 d. nuostatos. Todėl apelianto skundo argumentai, kad ginčijamu nuomos laikotarpiu jis faktiškai nesinaudojo išsinuomotais klojiniais, o ieškovas ir jo iniciatyva kviesti liudytojai, tvirtindami priešingai, teismą klaidina, kad statybos darbai buvo pabaigti, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant statybos objektą tinkamu naudotis, teisiškai nereikšmingi. Kolegija pažymi ir tai, kad vien teiginių, esą apeliantas siekęs laiku grąžinti klojinius, tačiau pats ieškovas (nuomotojas) jų atsiėmimo neorganizavo, taip pat nepakanka nuomininkui sutartimi nustatytos prievolės jam pačiam tinkamai suruošti klojinius grąžinimui, prezumpcijai paneigti, kaip nepatvirtina ir nuomotojo nesąžiningumo CK 6.158 str. aspektu. Galiojant tikimybių pusiausvyros ir šalių rungimosi (CPK 12 str., 178 str.) principams, ieškovo pateikti į bylą įrodymai – šalių susirašinėjimo medžiagos turinys (b.l.30-35,38), liudytojais apklaustų asmenų M. K. (b.l.142), G. S. (b.l. 142-143), R. V. (b.l.143) paaiškinimai teisme leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog faktas apie netinkamą klojinių paruošimą grąžinimui, apie nesudarytas sąlygas jiems parsivežti, kuo, kaip minėta, privalėjo pasirūpinti būtent nuomininkas, egzistavo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esamų byloje įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino tokius faktus nustatytais (CPK 185 str.).
Aplinkybę, jog sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl apelianto kaltės, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai bei į bylą pateikti ir teismo teisingai įvertinti įrodymai. Apeliantas neatliko veiksmų, kuriuos pagal sutartį buvo įsipareigojęs atlikti, t.y. sutartyje nustatytu būdu grąžinti nuomos objektą nuomotojui, laiku sumokėti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kai nuomos objektas buvo jo žinioje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kitai sutarties šaliai (ieškovui) turi būti sumokėtos sutartinės netesybos (CK 6.200 str., 6.205 str., 6.71 str., 6.72 str. ).
Apelianto pastabų dėl teismo šališkumo ir suinteresuotumo ieškovo naudai, dėl suvaržytos jo teisės teikti į bylą įrodymus, siejant tai su teismo atsisakymu atidėti teismo posėdžius ar teismui deklaruojant siekį kuo greičiau ginčą išspręsti, teisėjų kolegija pagrįstomis nepripažįsta. Viena vertus, teismo nušalinimo klausimas jau buvo šioje byloje išspręstas (b.l.145, 152), o jokių objektyvių pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymų ar duomenų, įvardintų CPK 64 str.- 66 str., savo skunde apeliantas nepateikia. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai nepatvirtina.
Kita vertus, teismo pozicija, siekiant kuo greičiau ginčą išspręsti ir atkurti tarp šalių teisinę taiką, ne tik neprieštarauja įstatymui, bet ir visiškai atitinka įstatymų leidėjo valią, civilinio proceso tikslus bei pačiam teismui nustatytas pareigas (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8 str.). Kaip matyti iš bylos, pasirengimas teismo posėdžiui vyko paruošiamaisiais dokumentais būdu ir buvo pakankamai ilgas. Teismas, atnaujindamas praleistą procesinį terminą, sudarė apeliantui sąlygas išsakyti savo argumentus dėl pareikštų jam reikalavimų (b.l.69), kartą atidėjo teismo posėdį, dėl ligos į jį neatvykus apelianto atstovui (b.l. 115-116,118), kitą teismo posėdį atidėjo sudarymas galimybę šalims susitarti taikiai (b.l.124), o 2009-06-04 vykusį teismo posėdį atidėjo tenkindamas šalių prašymus dėl liudytojų iškvietimo ir apklausos (b.l. 131-132). Todėl faktas, kad teismas netenkino dar vieno atsakovo prašymo (b.l.136-137) dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris, pastebėtina, nebuvo grindžiamas nei svariomis aplinkybėmis, nei būtinais tokioje situacijoje įrodymais (CPK 246 str.) (b.l.141), pats savaime nepatvirtina teismo šališkumo. Be to, atidėdamas dar vieną, 2009-06-25 teismo posėdį savaitei dėl teismui pareikšto nušalinimo (b.l.149-150), pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą (CPK 8 str.), vėlgi sudarė galimybę apeliantui savo poziciją byloje įrodinėti liudytojų, kurie arba patys neatvyko (b.l. 131, 134), arba jiems apelianto nurodytu adresu nebuvo įteikti šaukimai (b.l.135), paaiškinimais, pasiūlydamas suinteresuotai šaliai (apeliantui) pasirūpinti jų atvykimu į teismą. Aplinkybės dėl esą nepakankamo termino šiems liudytojams iškviesti vertinti kaip apelianto procesinių teisių suvaržymą nėra teisinio pagrindo. Priešingai, paties apelianto pasyvus procesinis elgesys, kartu su esančiais byloje duomenimis apie jo finansinę padėtį, kliudančią sumokėti ieškovui net pripažįstamą skolos dalį, suponuoja prielaidą, kad apeliantas procesinėmis teisėmis nesinaudoja sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujantys asmenys gali disponuoti laisvai, tačiau tiek, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių bei interesų, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, pamatinio CPK tikslo – kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. ir 330 str. įtvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantui Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-12 nutartimi 483,50 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b.l.170). Skundo netenkinus, ši suma iš apelianto priteistina (CPK 96 str. 2 d., 302 str.).
Taip pat iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) 8,50 Lt (b.l. 182) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Forsitia“ 483 (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris) litus 50 centų žyminio mokesčio ir 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.