Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui A. A., trečiajam asmeniui A. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. D. ieškiniu, pareikštu atsakovui A. A., trečiajam asmeniui A. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, prašė nustatyti, kad atsakovas A. A. nėra biologinis vaiko G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. vieta Klaipėda, tėvas, apie kurį duomenys yra įrašyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei gimimo įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. įrašo gimimo metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašymo G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu; priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Bylą nagrinėjant 2018 m. birželio 25 d., 9.30 val., parengiamajame teismo posėdyje ieškovės S. D. atstovė advokatė Diana Latotina – Micevičė prašė teismo posėdyje padaryti pertrauką, kadangi šalys numatė galimybę susitarti taikiai, o byloje dalyvaujantys kiti asmenys tokiai taikos sutarčiai neprieštarauja. Teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės padarė pertrauką iki 2018 m. birželio 25 d., 10.15 val., taikos sutarčiai sudaryti. Po pertraukos šalys susitarė bylą baigti taikos sutartimi, todėl taikos sutartį pateikė teismui tvirtinti bei prašo bylą nutraukti. Sutartyje šalys pažymėjo, kad taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės šalims yra žinomos.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Lazdauskienė neprieštaravo, kad byla būtų baigta nagrinėti taikiai, t. y. patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukiant.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, t. y., teismo sprendimu ar nutartimi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas yra kilęs dėl tėvystės nuginčijimo, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjamas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar tokia sutartis nepažeidžia paties vaiko psichologinės gerovės.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu. Esant neįsiteisėjusiam minėtam sprendimui ieškovei (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus G. A.. Vaiko G. A. gimimo liudijime atsakovas įrašytas jo tėvu. Ieškovė S. D. ieškinyje nurodė, jog iki santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini) d.) su atsakovu A. A. keturis metus negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio, o nutraukiant santuoką jau laukėsi vaiko nuo sugyventinio A. G.. Vaikas G. A. gimė (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui jau buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tik pastarasis dar nebuvo įsiteisėjęs. Tad atsižvelgiant į tai, kad tuo laiku jos ir atsakovo santuoka dar nebuvo nutraukta, todėl remiantis CK 3.150 straipsniu, gimus sūnui G., vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas A. A. (b. l. 1-2). Atsakovas pripažino ir sutiko, jog vaiko tėvas yra kitas asmuo, o ne jis. Trečiasis asmuo A. G. pripažino, jog jis yra vaiko G. A. tėvas.

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių ir išanalizavus taikos sutarties sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), atitinka vaiko interesus, į tai, kad G. A. yra pakankamai mažo amžiaus (šiek tiek daugiau nei 6 metai) ir jo bei atsakovo A. A. tarpusavio ryšys nėra stipriai susiformavęs (jie nuo vaiko gimimo kartu ir negyveno), į tai, kad byloje nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina, įpareigojant vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atitinkamai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ir 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu, 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje jiems suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl šioje byloje žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos : antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis, 96 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 294 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294-295 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti ieškovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 25 d. pasirašytą taikos sutartį, šiomis sąlygomis :

Ieškovė S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civ. byloje Nr. e2-7431-1051/2018 dėl tėvystės nuginčijimo nusprendė bylą baigti taikos sutartimi žemiau nurodytomis sąlygomis :

Atsakovas A. A. pripažįsta, kad nėra G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, apie kurį duomenys yra įrašyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei gimimo įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovas A. A. sutinka, kad būtų panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. įrašo gimimo metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl A. A. įrašymo G. A. tėvu.Šalys informuotos apie civilinės bylos nutraukimo pasekmes, numatytas CPK 294 str.Šalys lieka prie savo turėtų bylos vedimo išlaidų, jei tokių turėjo, o išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos, kadangi abi šalys yra 100 proc. atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą Nr. e2-7431-1051/2018 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-03085-2018-9) nutraukti.

Ši nutartis civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko gimimo liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) : panaikinti duomenis apie G. A., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šią nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.