Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutarimo, kuriuo L. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., ATPK 123 str. 5 d., ATPK 124¹ str. 7 d., ir nubaustas administracine nuobauda 4700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nubaustas už tai, kad 2012-11-21, apie 20 val. 48 min., jis neblaivus, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Vilniaus m. Savanorių pr. vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 450“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 106 p. reikalavimus, jis, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Volvo V 70“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Ž., ir savo automobiliu dešiniuoju šonu kliudė nukentėjusiojo automobilio kairįjį šoną, jį apgadinęs. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. M. ir G. J. L. A. nepateikė savo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir techninės apžiūros dokumentų.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama antrą kartą. 2013-05-14 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą jo atžvilgiu nutraukė, tačiau Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus, kadangi neišreikalavo iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, kuriame girdėti kaip G. Ž. praneša apie eismo įvykį. Antrą kartą nagrinėjant bylą šis įrašas buvo išreikalautas, tačiau, pasak apelianto, jis nepatvirtina jokių naujų kaltinančių aplinkybių. G. Ž. ir anksčiau buvo teigęs, jog melagingai pranešė policijai apie vairuotojo sulaikymą. Užtat garso įraše aiškiai girdėti, kad L. A. ne tik neigia vairavęs automobilį, bet ir nurodo, kas konkrečiai vairavo. Taigi, apelianto manymu, Bendrojo pagalbos centro įrašas tik patvirtina jo parodymus, kad automobilį vairavo A. C..

Pasak apelianto, jo parodymus patvirtina ir ta aplinkybė, jog po eismo įvykio automobilis užsirakino automatiškai, o raktų L. A. apieškoję policijos pareigūnai nerado. Taip pat nebuvo rasti ir jokie automobilio dokumentai. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykio dieną buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis. Nuo sutarties pasirašymo momento atsakingu už automobilį tapo A. C., tad būtų visiškai nelogiška, kad vos už kelių valandų jis perduotų kelis šimtus tūkstančių kainuojantį automobilį vairuoti neblaiviam L. A.. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas G. J. savo tarnybiniame pranešime taip pat patvirtino, jog L. A. buvo nurodęs, kad automobilį vairavo A. C.. Tą patį patvirtino ir kitas policijos pareigūnas A. M.. Anot apelianto, po eismo įvykio jis ir G. Ž. buvo nuvežti į policijos komisariatą, kur surašė savo paaiškinimus. Apeliantas akcentuoja, kad G. Ž. paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su jo parodymais. Tuo tarpu į policiją jie vyko atskirai, tarpusavyje nebendravo. Be to, teismas visiškai skirtingai vertino liudytojų V. P. ir A. M. parodymus, nors jie abu įvykio nematė ir apie galimą pažeidėją sužinojo iš kitų asmenų.

Anot apelianto, apylinkės teismas ne tik nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius pažeidimus, bet net ir skirdamas administracinę nuobaudą pažeidė ATPK nuostatas, reglamentuojančias nuobaudų skyrimo taisykles. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju galutinė jam skirtina nuobauda neturėjo viršyti ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio, t. y. 4 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Tuo tarpu teismas jam paskyrė 200 Lt didesnę baudą.

Apelianto nuomone, jo atžvilgiu buvo pažeistos ir ATPK 35 str. nuostatos, kadangi byloje esantis nutarimas dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo galėjo būti surašytas jau pasibaigus administracinės nuobaudos paskyrimo terminui, t. y. jau po 2014-01-11.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad L. A. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 5 d., 124¹str. 7 d. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmos instancijos teismas pripažino L. A. kaltu iš esmės vadovaudamasis tik liudytojo A. M. parodymais bei Bendrojo pagalbos centro garso įrašu. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, vien šių duomenų nepakanka, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, kurio sankcijoje yra numatyta itin griežta nuobauda, padarymą. Taip liudytojas policijos pareigūnas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis nedvejodamas paaiškino ir vietoj parašė, jog automobilį vairavo L. A.. Tačiau byloje yra tik vienas įvykio dieną, t. y. 2012-11-21, G. Ž. rašytas paaiškinimas, kur jis nurodo visiškai priešingas aplinkybes, o būtent, kad į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas pabėgo į šalia buvusį miškelį, o automobilio keleivis buvo visiškai girtas (b. l. 11). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, teismo posėdžio metu G. Ž. paaiškino, kad nurodė policijos pareigūnams, jog automobilį vairavo L. A., kadangi buvo tiesiog pasimetęs. Nukentėjusiojo teigimu, jam anksčiau nebuvo tekę dalyvauti eismo įvykyje, kai vairuotojas pabėga, o keleivis bando pabėgti (b. l. 170). Pažymėtina, kad šie nukentėjusiojo paaiškinimai nėra paneigti. Atvirkščiai, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šiais G. Ž. parodymais ar manyti, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Taip pat vienareikšmiškai L. A. kaltės nepatvirtina ir kitas apylinkės teismo aptartas įrodymas – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Sutiktina su skundžiamo nutarimo teiginiu, jog garso įraše girdisi, kad paskambinęs operatorei G. Ž. pranešė apie autoįvykį, sukeltą girto vairuotojo, tačiau tuo pačiu G. Ž. balso fone nuolat girdisi L. A. balsas, kuris tvirtina, kad automobilį vairavo ne jis, bet Antonello (A. C.). Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog L. A. parodymus netiesiogiai patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės – automobilio Mercedes Benz raktelių bei jokių automobilio dokumentų pas L. A. nebuvimas, automobilio Mercedes Benz nuomos sutarties sudarymas įvykio dieną, t. y. 2012-11-21, (b. l. 36), iš karto po įvykio užfiksuotas neblaivaus L. A. nuolatinis tvirtinimas, kad automobilį vairavo ne jis, bet kitas konkretus asmuo – A. C..

Apibendrinus teismo aukščiau išnagrinėtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nėra surinktą pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog L. A. 2012-11-21, apie 20 val. 48 min., būdamas neblaivus, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Vilniaus m. Savanorių pr. vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 450“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 106 p. reikalavimus, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Volvo V 70“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Ž., ir savo automobiliu dešiniuoju šonu kliudė nukentėjusiojo automobilio kairįjį šoną, jį apgadinęs.

Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaip jau buvo minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą remiantis tik duomenimis, kurių pagrindu galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne patrauktas atsakomybėn asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl visos abejonės dėl asmens kaltumo traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta L. A. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d., nutrauktina.

Byloje neįrodžius, jog 2012-11-21, apie 20 val. 48 min., L. A. vairavo savo automobilį, nutrauktina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta apelianto atžvilgiu pagal ATPK 123 str. 5 d., 124¹str. 7 d.

Konstatavus, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. A. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo bei teiseną nutraukus, teismas plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su senaties termino administracinei nuobaudai paskirti praleidimu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, 2014-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas, nustačius, jog L. A. veiksmuose nėra jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2014-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, kuriuo L. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., ATPK 123 str. 5 d., ATPK 124¹ str. 7 d., ir nubaustas administracine nuobauda - 4700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą L. A. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d., ATPK 123 str. 5 d., ATPK 124¹ str. 7 d. (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas neskundžiamas.