Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-31 · Administracinė byla Nr. I-6994-554/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
I-6994-554/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01311-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-6994-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01311-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjo D. P. atstovei - advokatei J. J.,atsakovo - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,nedalyvaujant pareiškėjui D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2019 m. birželio 21 d. skundu apygardos administracinio teismo prašė:

1) panaikinti 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės sprendimą Nr. 19-IL-20-01655-e Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus;

2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai pareiškėjui D. P..

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamas Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos bei įvertintos visos faktinės aplinkybės. Sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys buvo įvertinti tik formaliai, nesilaikant aktualių teisės aktų reikalavimų. Sprendime atsakovas apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, nepateikiant jokio jų vertinimo, visiškai neargumentuojant kokiu būdu, kokią grėsmę kelia pareiškėjas kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai ir kaip ši grėsmė pasireiškia. Pernelyg platus aplinkybių vertinamas neužtikrina konstitucinio asmenų lygybės ir teisinio apibrėžtumo bei aiškumo principų.

Nurodė, kad vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu atsakovas Sprendime privalėjo nurodyti leidimo neišdavimo motyvus ir konkrečiai argumentuoti pareiškėjo keliamas grėsmes, bei kaip jos pasireiškia. Reikalavimas individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat motyvuoti taikomas poveikio priemones įtvirtintas ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje. Sprendimas turi būti aiškus ir pakankamai motyvuotas, kad pareiškėjas tiksliai žinotų, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ar gali įvykdyti, ir kad turėtų realias galimybes apsiginti nuo galimai neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų suvaržančių jo teises.

Pabrėžė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pareiškėjas pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąją, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Minėtame nuosprendyje nurodoma, kad pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąją susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, asmuo anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Šios aplinkybės teismui duoda pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje taip pat konstatuojama, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas keltų grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui t. y. ketintų atlikti kokius nors priešingus teisei veiksmus.

Nurodė, kad ginčijamame atsakovo Sprendime visiškai neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika buvo įtakota neteisėto, galimai priešingo teisei, nukentėjusiosios elgesio, kilus tarpusavio konfliktui. Ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme nustatytos faktinės aplinkybės priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos bei įvertintos.

Akcentavo, kad Sprendime konstatuojama, jog pareiškėjas nuo 2001 metų 30 kartų buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus. Atsakovas neatsižvelgė, kad visi šie pažeidimai be išimčių – tai kelių eismo taisyklių pažeidimai. Minėti administraciniai teisės pažeidimai nesusiję nei su ginklų panaudojimu, jų laikymo, naudojimo ar kitais GŠKĮ numatytais pažeidimais. Padaryti administraciniai pažeidimai tiesiogiai nesusiję su galimomis grėsmėmis kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui disponuojant ginklais. Šios aplinkybės taip pat nebuvo tinkamai įvertintos priimant skundžiamą Sprendimą. Be to, Sprendimas turėtų būti naikintinas ir dėl to, jog jis priimtas vadovaujantis neegzistuojančiomis GŠKĮ 17 straipsnio l dalies 11 punkto nuostatomis. Nuo 2019 m. sausio 11 d. GŠKĮ 17 straipsnis pakeistas, jame Sprendime nurodyto 11 punkto nebėra.

Nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 13 d. (iki pareiškėjui panaikinant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus) jis visą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo laikotarpį nepažeidė jokių GŠKĮ nuostatų, ginklų neteisėtais būdais nenaudojo, priešingų teisei veikų su ginklais neįvykdė, niekada nėra padaręs jokio su neteisėtu šaunamojo ginklo panaudojimu susijusio pažeidimo, nėra padaręs jokių kitų, su ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo ar naudotojo pareigomis susijusių pažeidimų. Tai rodo, jog pareiškėjas yra įsisavinęs saugos naudojant ginklus taisykles bei susipažinęs su šių taisyklių pažeidimo pasekmėmis ir nesuteikia pagrindo jį laikyti kaip asmenį keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas savo gyvenimą sieja su darbu saugos sferoje, kur leidimas šaunamajam ginklui laikyti (nešioti) yra būtinas. Šiuo metu jis dirba Mokolų mokykloje - darželyje naktiniu sargu. Saugomi trys mokyklos - darželio korpusai bei administracinės patalpos. Saugoma lauko teritorija užima 1700 kv. m plotą. Darželio teritorijoje lankosi pašaliniai, dažnai agresyviai nusiteikę, girtaujantys asmenys, todėl pareiškėjui yra būtina turėti teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklus. Pareiškėjas su šeima (žmona ir dviem mažametėmis dukromis) vasaroja, o neretai apsistoja ir kitu metų laiku savo motinos sodyboje, kur savo ir artimųjų gyvybės, sveikatos, saugumo užtikrinimui taip pat būtina turėti teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklus.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 19-G-20-04762-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai. 2019 m. gegužės 31d. Sprendimas Nr. 19-IL-20-01655-e, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti paminėtą pareiškėjo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nurodė, kad atlikus patikrinimą, nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo registruotas įvykis, kurio metu viešoje vietoje pareiškėjas triukšmavo ir tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąją ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu teismas nutraukė pagal BK 38 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Dėl to Kauno apskrities VPK sprendimu, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas.

Pabrėžė, kad pareiškėjas nuo 2001 metų buvo 30 kartus baustas už ATPK ir ANK numatytus pažeidimus. Iš jų 17 kartų už KET pažeidimus, kai viršijo leistiną važiavimo greitį. Per paskutinius trejus metus pareiškėjas padarė sekančius administracinius teisės pažeidimus: vairuodamas kalbėjo telefonu, 2013 m. gegužės 29 d. nebuvo užsisegęs saugos diržų, 2014 m. gruodžio 7 d. vairavo automobilį neapsidraudęs privalomuoju drausimu, 2015 m. sausio 13 d. vairuodamas transporto priemonę nepateikė nustatytos formos dokumentų, nes jų neturėjo, 2015 m. gegužės 14 d. vairavo neįregistruotą mopedą, 2016 m. gegužės 7 d. viršijo greitį. 2017 m. liepos 26 d., vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, viršijo greitį 18 km/h, 2018 m. sausio 6 d. vairavo išregistruotą automobilį, o 2019 m. sausio 3 d. vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklo šviesos laidumas mažesnis nei leistinas.

Akcentavo, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nusako, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Visos paminėtos ir neigiamai pareiškėją charakterizuojančios veikos tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio pagrindžia išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai nustatyta GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Atsakovo atstovė teisme paaiškino, kad priimant ginčijamą Sprendimą, buvo suklysta nurodant teisės normą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, tačiau Sprendime per apsirikimą nurodytas 11 punktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. atsakovo Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pateikė prašymą Nr. 19-G-20-04762-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (b. l. 29). 2019 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistė priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 19-IL-20-01655-e Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (atsakovo atstovė nurodė, kad realiai buvo pritaikytas 10 punktas)(b. l. 7-8, 26-27).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. policijos įstaigoje buvo užregistruotas įvykis, kad pareiškėjas triukšmavo viešoje vietoje ir tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (chuliganizmas) ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti apylinkės teismui. 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-917-825/2016 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją (b. l. 31-33). Po to, 2016 m. gegužės 13 d. Kauno apskrities VPK sprendimu, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, buvo panaikintas anksčiau pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 54).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2001 metų buvo apie 30 kartų baustas administracine tvarka už administracinių pažeidimų, numatytų ATPK ir ANK, padarymą. 17 kartų administracinė atsakomybė pritaikyta už leistino greičio viršijimą vairuojant transporto priemones. Registro ir procesinių sprendimų duomenys patvirtina, kad administracinė atsakomybė pareiškėjui taip pat taikyta (skirtos administracinės nuobaudos) už kalbėjimą telefonu be laisvos rankų įrangos, vairavimą neužsisegus saugos diržų, vairavimą automobilio, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinės nuobaudos buvo skirtos ir už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepateikė nustatytos formos dokumentų, vairavo neįregistruotą mopedą, vairavo išregistruotą automobilį, taip pat už tai, jog vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklo šviesos laidumas mažesnis nei leistinas (b. l. 34-53).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas imperatyviai numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje, teismas vadovaujasi GŠKĮ redakcija, galiojusia ginčijamo sprendimo priėmimo metu – nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri yra privaloma apygardų administraciniams teismas, dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Pateikti duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nuo 2001 metų sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, 2015 m. rugsėjo 28 d. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris taip pat susijęs su padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) vairavimu. Pareiškėjas viešoje vietoje – sankryžoje, vykstant eismui, necenzūriniais žodžiais viešai iškoliojo kito automobilio vairuotoją (moterį) ir be jokios priežasties smogė kumščiu jai į veidą. Po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir toliau sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. Teismas pabrėžia, kad didžioji dalis administracinių teisės pažeidimų yra pavojingi aplinkiniams, nes jie padaryti viešo naudojimo keliuose vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Tai akivaizdžiai kelia grėsmę kitiems asmenims – eismo dalyviams (pėstiesiems ir kitų transporto priemonių vairuotojams). Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję nei vienerių metų, todėl teismo manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurie taip pat yra padidinto pavojaus šaltiniai, išdavimo. Administracinėje byloje esantys pareiškėją charakterizuojantys duomenys neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas nuolat ir sisteminai kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai akivaizdžiai nesuderinama su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Pareiškėjas yra linkęs nusikalsti, negerbia visuomenėje priimtų elgesio normų, be jokios priežasties muša moteris (ABTĮ 56 str.).

Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Pareiškėjo skundo argumentai ir pateikti dokumentai šiuo konkrečiu atveju atsakovo išvadų nepaneigia bei nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti atsakovo sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą. Leidimą atsisakyta išduoti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, todėl nepriekaištingos reputacijos buvimas (arba nebuvimas) nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šio ginčo kontekste.

Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas GŠKĮ normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu bei teisingu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį patikslinto skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė