Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sinetas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 ,,Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ 2.13 papunktį ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-1019 ,,Dėl licencijos išdavimo“.Pareiškėjas nurodė, kad negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis patalpomis su lauko terasa, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kuriose ketino atidaryti restoraną. 2016 m. vasario 17 d. pateikė paraišką Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybės administracija) dėl neterminuotos licencijos išdavimo, leidžiančios verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais minėtame restorane. 2016 m. vasario 23 d. Savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. 1-1019 ,,Dėl licencijos išdavimo“ (toliau – ir Savivaldybės administracijos sprendimas), kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodydama, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 ,,Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos sprendimas), kurio 2.13 papunktis draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracijos sprendime nurodoma, kad pareiškėjo restoranas yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo minėtos įstaigos, todėl vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu, licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus išduodama.Pareiškėjas pažymėjo, kad Savivaldybės tarybos sprendimo 2.13 papunktis pagal savo teisinę prigimtį priskirtinas individualiam teisės aktui, kadangi jame yra tiesiogiai įvardinta vieta (teritorija), kurioje draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais ir, atitinkamai, draudžiamas licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas. Sprendimas yra adresuotas jame išvardytų prekybos vietų savininkams (ūkio subjektams), t. y. konkretiems asmenims, kurių veiklos vieta yra aiškiai apibrėžta 500 m atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismų praktikoje nurodoma, kad nurodytų subjektų pateikta informacija nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai nėra imperatyvi norma, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas (ar draudimas prekiauti) yra pateisinamas, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų.Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Savivaldybės tarybos sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nėra įvykdyta pareiga pagrįsti sprendimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (remiamasi tik Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ raštu). Sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, pagrindžiančių absoliutaus prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo būtinumą, nenurodoma, kokios aplinkybės lėmė būtent 500 metrų atstumo nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“ nustatymą. Toks draudimas galėtų būti taikomas tik kraštutiniu atveju, jeigu būtų surinkta duomenų apie konkrečios prekybos vietos pavojingumą, neigiamą gyventojų nuomonę, policijos informaciją apie neramumus, kuriuos sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas, jeigu vykdant mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais būtų sudėtinga užtikrinti viešąjį rimtį, saugią ir kultūringą aplinką. Be to, sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, kadangi daro privilegijuotus tuos asmenis (ūkio subjektus), kuriems buvo išduota licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki šio sprendimo priėmimo dienos lyginant su kitais verslininkais (naujais ūkio subjektais). Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 1-1019 Dėl licencijos išdavimo“ taip pat naikintinas, kadangi yra priimtas nemotyvuoto Savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu. Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte (redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose. Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovas paaiškino, kad Savivaldybės administracija, gavusi Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. raštą Nr. S2-1 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumo nustatymo“, norėdama užtikrinti, kad mokiniai kuo mažiau matytų (arba nematytų) alkoholį vartojančių asmenų bei siekdama vaikams formuoti teigiamą požiūrį į sveiką ir teisingą gyvenimo būdą, įvertino pasiūlymą drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ teritorijos, jam pritarė bei parengė atitinkamą tarybos sprendimo projektą. Savivaldybės taryba, įvertinusi pasikeitusį teisinį reguliavimą, didelį alkoholio vartojimo mastą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, daromą žalą, specialistų išvadas ir rekomendacijas, po ilgų diskusijų, konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais ir atsižvelgusi į teisės aktų reikalavimus, 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Kadangi įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus Savivaldybės tarybai, esant reikalui, uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes, Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, veikė pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją ir jos neviršijo.Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje draudžiamas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato tokią išimtį, o tai lemia tam tikros subjektų grupės išskyrimą. Savivaldybės tarybos priimtas atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, leidžiančią Savivaldybės tarybai, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais, todėl skirtingos konkurencijos sąlygos yra nulemtos Alkoholio kontrolės įstatymo ir neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas Savivaldybės administracija nurodė, kad Savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ nėra skirtas konkrečiam asmeniui, kadangi yra paskelbtas viešai Teisės aktų registre, jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Sprendimas atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje.Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis minėto sprendimo 2.13 papunkčiu, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad Savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas bei tai, kad UAB „Sinetas“ restoranas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ teritorijos yra arčiau kaip 500 metrų, nusprendė licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduoti. Kadangi UAB ,,Sinetas“ prašymas dėl licencijos išdavimo neatitiko norminio teisės akto – Savivaldybės tarybos sprendimo 2.13 papunkčio nuostatų, Savivaldybės administracija neatlikinėjo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintose Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse ir nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų.

Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota, ir akte nenurodyti pagrindiniai faktoriai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Savivaldybės taryba, įvertinusi didelį alkoholio vartojimo mastą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, daromą žalą, specialistų išvadas ir rekomendacijas, po ilgų diskusijų, konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Atsakovas teigia, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. sausio 15 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-191 siūlė prieš išduodant licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais šalia laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, maldos namų, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, prašyti šių įstaigų vadovybės pateikti rašytinę, argumentuotą nuomonę dėl pageidaujamo atstumo, kuriuo būtų draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais.Lazdijų rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija, sudaryta Savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 5TS-994, 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje nutarė siūlyti, kad būtų uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo švietimo įstaigų. Savivaldybės administracija, gavusi Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. raštą Nr. S2-1 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumo nustatymo“ ir taip pat norėdama užtikrinti, kad mokiniai kuo mažiau matytų (arba visai nematytų) alkoholį vartojančių asmenų, kad jų požiūris į alkoholio vartojimą būtų neigiamas, bei siekdama vaikams suformuoti teigiamą požiūrį į sveiką ir teisingą gyvenimo būdą, įvertino ugdymo įstaigos pasiūlymą drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos ir jam pritarė bei parengė atitinkamą tarybos sprendimo projektą. Savivaldybės taryba atsižvelgė į minėtą prašymą, Savivaldybės administracijos vertinimus ir 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ yra individualus teisės aktas, nes jis nėra skirtas konkrečiam asmeniui. Šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsniu, paskelbtas viešai Teisės aktų registre (www.e-tar.lt) ir yra galiojantis, jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Todėl minėtas sprendimas laikytinas norminiu teisės aktu, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje.Pareiškėjas UAB ,,Sinetas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos speliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas cituoja teisės aktus ir dokumentus, kuriuose akcentuojamas poreikis mažinti alkoholinio gėrimų suvartojimą ir prieinamumą, alkoholio suvartojimo statistiką, tačiau argumentų dėl teismo išvadų, susijusių su Savivaldybės tarybos sprendimo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nepateikia. Sprendime nėra jokios motyvacijos, pagrindžiančios absoliutaus ribojimo būtinumą ir nėra nurodoma, kas lėmė būtent 500 m atstumo nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“ nustatymą. Apeliaciniame skunde taip pat nepaaiškinamas būtinas poreikis nustatyti būtent tokį atstumą, kuris, atsižvelgiant į Lazdijų miesto dydį, yra neproporcingai didelis. Nei Savivaldybės tarybos sprendime, nei aiškinamajame rašte nėra nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais Savivaldybės taryba rėmėsi priimdama ginčijamo sprendimo dalį (2.13 papunktį), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijama sprendimo dalis yra naikintina kaip nemotyvuota.Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu neturi būti vertinamas, o atsakovai Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvų ir argumentų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamo Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu neegzistavo jokių objektyvių prielaidų riboti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais tiek pareiškėjo planuojamoje atidaryti vietoje Lazdijų mieste, tiek ir kitose savivaldybės vietose. Savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas (kuomet dėl ribojimų atitinkami subjektai patys kreipiasi į savivaldybę, o ne priešingai), be to, jis riboja sąžiningos konkurencijos laisvę visame Lazdijų rajone ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą su juo sutinka, palaiko jame išdėstytus argumentus ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.