- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- TS-22-297/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25668-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- R. D.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. (R. D.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.
Bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 15 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis R. D. bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 357-53 netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu jis yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas trylika kartų, praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė. Būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis turi tik vidurinį išsilavinimą, jo oficiali darbinė patirtis menka, turi didelius finansinius įsipareigojimus. Nuteistojo pajamos nepastovios ir nepakankamos pragyvenimui, skolos mokamos nereguliariai, todėl finansinės problemos yra reikšmingas veiksnys, didinantis nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo laisvalaikis bausmės atlikimo metu yra orientuotas į pozityvias veiklas, tačiau netolimos praeities pavyzdžiai rodo, jog gyvenimo būdas laisvėje nebuvo orientuotas į pozityvias veiklas, tai gali turėti įtakos pažeidimams ateityje. Nuteistojo nerimo lygis aukštas, stebimi depresinės nuotaikos požymiai, silpni įgūdžiai įveikti stresą, sutrikusi impulsų kontrolė. Nuteistasis linkęs svaigintis, praeityje yra grasinęs nusižudyti, todėl buvo taikytas psichiatrinis gydymas. Nors nuteistasis geba įvardinti tam tikrus veiksnius, turinčius įtakos jo nusikaltimams, tačiau šių veiksnių analizė paviršutiniška, dažnai problemų sprendimas orientuotas į emocijas. Nuteistajam trūksta įgūdžių struktūruotai siekti savo tikslų, gebėjimo pasirinkti socialiai priimtinus būdus. Jis akivaizdžiai neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau linkęs sumenkinti savo kaltę, pilnai neįvertina savo veiksmų žalos. Reiškia norą būti visuomenės dalimi, gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau nuostatos į priežiūrą ir visuomenę yra sutrikę, nuteistajam trūksta atsakomybės rūpintis savo vaikais. Bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka aukšta, taip pat išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi mažą ir nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, problemiški santykiai su partnere, smurto, prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, laisvėje dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. D., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Komisija neįvertino, kad jam bausmės atlikimo metu buvo paskirtos penkios programos, orientuotos į individualią socialinę reabilitaciją, iš kurių dvi jis sėkmingai baigė, o trijų negali baigti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tai pataisos namų administracija nesuteikia jam galimybės užbaigti šias programas. Per visą bausmės atlikimo laiką jis negavo nei vienos nuobaudos, vykdo visus administracijos nurodymus, nevartoja alkoholio ar narkotikų; suderinęs su būrio viršininke, veda anoniminių alkoholikų užsiėmimus nuteistiesiems, dalyvauja visuose būryje organizuojamuose renginiuose. Palaiko socialinius ryšius su sugyventine, jie laukiasi vaiko. Atvykęs į pataisos namus, kreipėsi į administraciją dėl darbo ir mokymosi. Savanoriškai moka antstoliams turimą skolą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Visos šios aplinkybės rodo jo elgesio teigiamą pasikeitimą, tačiau Komisija nevertino esamos situacijos, o nepagrįstai vadovavosi tik jo praeitimi bei pasenusiais duomenimis. Be to, Komisija analogišką nutarimą priėmė ir kito nuteistojo atžvilgiu, nutarimai surašyti identiškai, tai verčia jį susimąstyti dėl Komisijos objektyvumo. Taigi, Komisijos nutarimas yra neišsamus, šabloniškas ir visiškai nepagrįstas, todėl prašo nutarimą panaikinti, jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima, kad visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o būtent nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nuostatų ir mąstymo pokyčiai turi būti akivaizdūs ir sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti, nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą.
Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. D. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra priėmė vienbalsiai. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo – (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Atvykęs į Alytaus pataisos namus, jis kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu dėl įdarbinimo ir dėl profesinio mokymosi. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti, turi darbo pasiūlymą. Šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai ir rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra vertinama asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, o ne vien tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, lemiamą reikšmę turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius: turi mažą ir nestabilią darbo patirtį neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, problemiški santykiai su partnere, smurto, prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, gyvenime dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir pirmiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste pažymima, kad R. D. atžvilgiu yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai (patvirtinta oficiali vieta gyventi laisvėje, galimybė įsidarbinti ir pakankamai stipri motyvacija spręsti problemines sritis), tačiau šie veiksniai neatsveria nustatytų penkių statinių ir net penkiolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Taigi, nuteistojo R. D. aukšta nusikalstamo elgesio rizika, nustatyti kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės, jog jo streso įveikos įgūdžiai išugdyti silpnai, impulsų kontrolė sutrikusi, jam trūksta įgūdžių struktūruotai siekti savo tikslų, gebėjimo pasirinkti socialiai priimtinus būdus, jo nuostatos į priežiūrą ir visuomenę sutrikę, dažnai problemų sprendimas orientuotas į emocijas. Nuteistasis iki šiol linkęs sumenkinti savo kaltę dėl nusikaltimų, veiksnių, turinčių įtakos jo nusikaltimams, analizė yra paviršutiniška, jis neįvertina nusikalstamų veiksmų padarinių žalos. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija negalėjo konstatuoti jo mažėjančios nusikalstamo elgesio rizikos, nes neatsižvelgė į jo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, o vertino tik jo praeitį ir kriminogeninius veiksnius, tokie Komisijos argumentai jam nesuprantami. Teismas pažymi, kad, taikant OASys metodiką, kriminogeniniai veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbį su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, tiriant duomenis apie patį nuteistąjį ir jo socialinę aplinką, šiuos duomenis pateikiant socialinio tyrimo išvadoje, kuri parengiama remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis, todėl abejoti nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, socialinio tyrimo išvados ir ja remiantis priimto Komisijos nutarimo objektyvu, nėra pagrindo.
Teismui abejonių probacijos sėkme kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis linkęs svaigintis, o jam apsvaigus nuo alkoholio, susilpnėja impulsų kontrolė. Dauguma jo padarytų nusikaltimų yra smurtiniai, jis nusikalto ir darė administracinius nusižengimus dažniausiai būdamas neblaivus. Nuteistasis ir pats pripažįsta, kad didžiausią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjo alkoholis. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, teigia, jog yra nusiteikęs laisvėje alkoholio nevartoti, siekia koreguoti savo elgesį ir dalyvauti elgesio korekcijos programose, visgi piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išlieka kriminogeniniais veiksniais, kas tik patvirtina, jog alkoholio vartojimo ir elgesio problemos neišspręstos. Šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis turi galimybę bausmės atlikimo metu pakeisti, juolab kad jis dar nėra sudalyvavęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytoje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, taip pat jam rekomenduojama kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis nėra pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka. Tačiau bausmės atlikimo metu jis taip pat ir neskatintas, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme nėra maksimalios. Taigi, akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nenustatyta ir todėl spręsti, jog nuteistasis laisvėje ilgą laiką sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, negalima.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog laisvėje turi darbo pasiūlymą, jis savanoriškai moka skolą antstoliams ir jo siekis spręsti finansines problemas teigiamai įvertintas socialinio tyrimo išvadoje. Visgi būtina įvertinti ir šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra tik apie 3 metus, iš kurių 2 metai dirbti įkalinimo įstaigoje, jis turi gan didelius finansinius įsipareigojimus – Administracinių nusižengimų registro duomenimis turi 8 664 Eur nesumokėtų baudų skolą, pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai dėl 7 274 Eur išieškojimo. Teismo vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, kelia pagrįstas abejones, kad taikoma probacija bus sėkminga, juolab kad nuteistojo menka bei nestabili darbo patirtis, skolos ir jų apmokėjimo galimybės yra kriminogeniniai veiksniai.
Teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šias aplinkybes privaloma vertinti tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Taigi, nors ankstesni asmens teistumai negali būti sureikšminami, tačiau jie negali būti ir ignoruojami. Šiuo atveju teismas įvertina tai, jog nuteistasis R. D. teistas keturiolika kartų, šiuo metu bausmę atlieka pagal šešis apkaltinamuosius nuosprendžius, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl darė nusikalstamas veikas. Dauguma jo nusikaltimų yra smurtiniai ir nuteistojo kriminalinė praeitis, smurtinio elgesio istorija, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas bei nusikaltimų modelis yra statiniai kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. D. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. D. (R. D.) skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.