Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. U. atstovams J. G. ir advokatui Dominykui Varnui,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Vidai Gagienei ir Voldemarui Švėgždai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. U. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo 2008-08-12 nutarimu D. U. paskirta 750 litų bauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 52² str. 1d., 77¹ str. 1d., padarymą.

D. U. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2008 m. birželio mėnesio pabaigoje, Kauno marių vandens telkinio apsaugos zonos III miškų grupės privačiame miške, nuosavybės teise priklausančiame D. U. ir J. U. , esančiame Rumšiškėse, Kaišiadorių raj. (kadastrinis Nr.Duomenys neskelbtini Rumšiškių k.v.), savavališkai miškų ūkio paskirties žemėje įrengė 72 m² asfaltuotą aikštelę: naujai atvežtu gruntu užpylė dalį griovos, gruntą išlygino, ant jo viršaus užpylė susmulkinto asfalto sluoksnį ir jį išlygino. Įrengdama asfaltuotą aikštelę pakeitė natūralų kraštovaizdį, dirbtinai sukėlė žemės paviršių ir taip miškų ūkio paskirties žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d., 5 d. ir 11 str. 1 d. reikalavimus bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 6.2, 6.3, 6.4 punktų reikalavimus. Be to, 2008 m. liepos mėn. pradžioje, 558 kvartalo 1 a, 2 a ir 2 e sklypuose, vykdydama kraštovaizdžio formavimo kirtimą, kirtimo metu pagamintą žalių eglių apvalią medieną sukrovė prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio bei neapdorojo insekticidais arba nenužievino arba kitais būdais neapsaugojo nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkto reikalavimus.

Pareiškėjos atstovas advokatas D. Varnas prašo panaikinti ginčijamą nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi D. U. nurodytų pažeidimų nepadarė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Kauno marių vandens telkinio apsaugos zonos III miškų grupės privačiame miške, nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, savavališkai organizavo ir miškų ūkio paskirties žemėje įrengė 72 m² ploto asfaltuotą aikštelę. Tačiau jokiuose pirkimo dokumentuose nėra duomenų, kad sklypui yra nustatyta vandens apsaugos zona, todėl nesant vandens telkinio apsaugos zonos negalima taikyti ir nurodytų teisės aktų. Privalomieji nurodymai buvo priimti, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet ne ginčijamas nutarimas. Tuo atsakovas aktyviai veikė, pažeisdamas pareiškėjos nekaltumo prezumpciją. Jokia bylos medžiaga nėra tinkamai nustatyta, kad pareiškėja savo ir savo vyrui priklausančiame žemės sklype įrengė asfaltuotą aikštelę. Ši aikštelė jau buvo nuo 2003-2004 metų. Toponuotraukoje, kuri daryta 2008 m. liepos mėnesį, nurodyta, kad aikštelė yra žvyro dangos. Danga liko ta pati, aukštis nepasikeitė, tik dėl skirtingų matininkų ir skirtingų autorių aukščiai gali atrodyti skirtingi, tačiau leistina paklaida. Tik dėl liūties padarytos žalos pareiškėja rūpinosi, kad būtų atstatytas tas pats žemės paviršius ir užpylė kelis kibirus ar karučius grunto, o šių veiksmų įstatymai nedraudžia, tačiau jokių papildomų veiksmų iki liūties nebuvo imtasi. Taip pat pareiškėjai nebuvo praėjęs 10 dienų terminas išvežti iškirstus medžius, tačiau 2008 m. liepos 15 d. atsakovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl šio fakto. Be to atsakovo atstovai neatvažiavo ir neįsitikino, ar yra padarytas pažeidimas. Medžiai buvo aptepti specialia chemine priemone apsaugojančia nuo kenkėjų, tai buvo padaryta jau tą pačią dieną, be to dar nebuvo praėjęs 10 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti.

Pareiškėjos atstovas J. G. nurodė, kad D. U. įsigijo žemės sklypą su aikštele. Aikštelė žvyru buvo užpilta 2007 m. lapkričio mėnesį, o liūties išplauta griova buvo tik atstatyta ir jokie aukščiai nepakeisti. Dėl nukirstų medžių paaiškino, kad 2008 m. liepos 8 d. medžių kirtimo metu kelmai buvo nukenksminti chemine medžiaga. Medieną 2008 m. liepos 9 d. buvo pradėję žievinti, šakos buvo palaipsniui sudegintos leidus aplinkos apsaugai. Dabar mediena stovi nužievinta.

Atsakovo atstovai prašė skundą atmesti, kadangi ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atstovai paaiškino, kad pareigūnai patikrinę miško valdą, esančią Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, nustatė, kad miško valdoje yra pažeidimų. Pažeidimai buvo įrašyti į 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr.7. Patikrinimo metu nustatyta, kad sanitarinė miško būklė yra bloga. Miško valdoje vykdyti ribinių linijų kirtimai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. 2008 m. liepos 9 d. patikrinus eglės medieną, po žieve buvo rasta liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų). V.Švėgžda 2008 m. liepos 15 dieną, papildomai apžiūrėjo, ar Domicėlės ir J. U. miško valdoje sukrauta žalia eglės mediena nužievinta ar kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų. Mediena nebuvo tinkamai apsaugota, nes po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Taip pat buvo nustatyta, kad D. U. miško žemėje savavališkai įrengė 72 m² asfaltuotą aikštelę, naujai atvežtu gruntu užpylė dalį griovos, gruntą išlygino, ant jo viršaus užpylė susmulkinto asfalto sluoksnį ir jį išlygino. Įrengdama asfaltuotą aikštelę pakeitė natūralų kraštovaizdį, dirbtinai sukėlė žemės paviršių ir taip miškų ūkio paskirties žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio nuostatas miško savininkai yra įpareigoti saugoti, tausoti mišką nuo kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.D 1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte nurodyta, kad žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies - nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Voldemaras Švėgžda ir vyriausioji specialistė Vida Gagienė, Kaišiadorių rajono agentūros vedėjas E. Š. , Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kaišiadorių rajono vyriausiasis specialistas V. K. , Kaišiadorių rajono savivaldybės Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas R. Ž. , dalyvaujant Ramutei ir A. V. , advokato padėjėjai D. M. ir privataus miško bendra­savininkei D. U. , patikrino miško valdą, esančią Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone ir nustatė, kad miško valdoje yra pažeidimų. Pažeidimai buvo įrašyti į 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr.7 ir į bendrą visų institucijų, dalyvavusių miško valdos patikrinime, 2008 m. liepos 15 d. aktą Nr.l „Dėl R. V. ir A. V. 2008 m. liepos 1 d. skundo" (b.l. 13-15). Miško valdos patikrinimo metu nustatyta, kad sanitarinė miško būklė bloga. Miško valdoje vykdyti ribinių linijų kirtimai pagal 2008 m. vasario 14 d. leidimą kirsti mišką ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai pagal 2008 m. liepos 1 d. leidimą kirsti mišką serija A Nr. 0578480 (b.l. 40). Leidime kirsti mišką serija A Nr. 0578480 (išduotas 2008 m. liepos 1 d.) nurodytos ypatingos sąlygos: laikytis miško sanitarinės apsaugos taisyklių, šakas sukrauti į krūvas. Dalis žalios eglės medienos, pagamintos ribinių linijų kirtimo metu ir žalia eglės mediena, pagaminta, kraštovaizdžio formavimo kirtimo metu, buvo sukrauta prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų. 2008 m. liepos 9 d. atliekant skundo tyrimą ir patikrinus eglės medieną, po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų). Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad mediena nebuvo tinkamai apsaugota, nes po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Liudytojai V. K. , G. B. , A. V. , R. V. patvirtino, jog mediena buvo sukrauta tiek seno kirtimo, tiek naujo, ją atskirti vizualiai buvo galima, kadangi seno kirtimo mediena buvo pakeitusi spalvą. Tokiu būdu, teismui nekelia abejonių, kad D. U. , laikydama neapsaugotą medieną, po kurios žieve buvo rasta gyvų liemenų kenkėjų savo veiksmais pažeidė Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkto reikalavimus, jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 77¹ str. 1d.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr.641 patvirtino Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašą. Šio Aprašo 2 punkte nurodyta, kad „<...> Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.<...> Keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą D. U. ir J. U. žemės sklypo (kadastrinis Nr.Duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Visame 0,9 ha žemės sklypo plote yra miško žemė. Miško ūkio paskirties žemėje (šiuo atveju ir miško žemėje) buvo įrengta 72 m² asfaltuota aikštelė, nesilaikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimų. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad D. U. savavališkai įrengdama aikštelę bei savavališkai užpildama gruntu dalį griovos, pakeitė natūralų kraštovaizdį, o miškų ūkio paskirties žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. K. , G. B. , A. V. , R. V. . Liudytojai nurodė, jog aiškiai ir akivaizdžiai buvo matyti, kad miško ūkio paskirties žemėje buvo patiesta nesutankinta susmulkinto asfalto danga, įrengta aikštelė, žemėmis užpilta dalis griovos, į griovį sumestos medžių šakos.

Nepagrįstas pareiškėjo atstovo motyvas, kad jokiuose pirkimo dokumentuose nėra duomenų, kad sklypui yra nustatyta vandens telkinio apsaugos zona, todėl nesant vandens telkinio apsaugos zonos negalima taikyti ir nurodytų teisės aktų. 2002-04-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 520 „Dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ 38 punkte nurodyta, jog ginčo miško sklypas priskirtas vandens telkinių apsaugos zonos miškams. Šią aplinkybę patvirtina ir ištrauka iš Kaišiadorių miškų urėdijos priskyrimo miško grupėms schemos (b.l. 59). Tuo D. U. savo veiksmais pažeidė Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 6.2, 6.3, 6.4 punktų reikalavimus, todėl jos veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 52² str. 1d..

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. p. teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atmesti.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo 2008-08-12 nutarimą, kuriuo D. U. paskirta 750 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.