Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-15 · Administracinė byla Nr. I-10136-208/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
I-10136-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05413-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
P. V. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10136-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-05413-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant P. V. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2014-12-16 gautas P. V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovė) 2014-12-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) priteisti jam iš VRM 41 401,21 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-17 nutartimi atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-07-10 nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-17 nutartį ir atnaujino terminą skundui paduoti nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 1998-09-01 jam paskirta 1 735,65 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. bei taikant 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatas. Taip pat, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-31 jo pensija buvo sumažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-04-06 nutartimi buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Siekdamas apginti savo pažeistas teises 2014-11-21 pareiškėjas dar kartą kreipėsi į VRM dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau VRM skundžiamu sprendimu atsakė, kad pareiškėjo prašymas išmokėti pensijos nepriemoką iš naujo nebus nagrinėjamas, nes sprendimas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies buvo priimtas 2014-08-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 37–38) į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė VRM nurodo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai. Taip pat, VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pensijos nepriemoką, nes perskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. yra jau įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 1988-09-01 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 40). Pareiškėjas 2014-08-12 kreipėsi į VRM su prašymu išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas. VRM 2014-08-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 8–9) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2014-08-12 prašymą (b. l. 47). 2014-11-21 pareiškėjas dar kartą kreipėsi į VRM prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 50), tačiau VRM skundžiamu sprendimu nurodė, kad jo prašymas iš naujo nebus nagrinėjamas. Prie skundžiamo sprendimo atsakovė pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014-12-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11), iš kurios matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir pagal 5 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-11-08 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43) ir 2014-01-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–46) matyti, jog pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. sumažinta valstybinė pensija buvo mokama iki 2012-08-31. Atsižvelgiant į tai, jog dvejose pažymose (2013-11-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43) ir 2014-01-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys sutampa, darytina išvada, jog 2014-12-01 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11) yra padaryta techninė klaida, todėl teismas vadovaujasi minėtose pažymose pateiktais duomenimis.

Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus ir panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą. Pažymima, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 2012-09-01 neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks valstybinės pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateiktomis 2013-11-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43) ir 2014-01-23 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 turėtų būti priteistina 685,52 EUR (2 366,95 Lt) nepriemoka.

Teismas pažymi, kad 2015-06-30 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Pažymima, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (Kompensavimo įstatymo 1 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos (Kompensavimo įstatymo 2 str. 2 p.). Kompensavimo įstatymo 4 str. 1 d. nurodoma, kad valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, skirtumas. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais, kompensuojamąją sumą išmokant tokia tvarka: 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 33 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos; 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 33 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos; 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 34 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos (Kompensavimo įstatymo 4 str. 3–4 d.). Kompensavimo įstatymo 5 str. 1 d. nurodoma, kad valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiuojamos nereikalaujant iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti šias kompensuojamąsias sumas, prašymų.

Kompensavimo įstatymo 5 str. 1 d. yra reglamentuota kompensuojamųjų sumų išmokėjimo tvarka iki 2016 metų, nurodant, kad valstybinės pensijos kompensuojamąsias sumas iki 2015-12-31 apskaičiuoja Laikinojo įstatymo 5 str. galiojimo laikotarpiu šių pensijų skyrimą ir mokėjimą administravusios įstaigos, o jas išmoka valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos. Pridedama, kad valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos valstybinių pensijų kompensuojamąsias sumas pristato nustatyta tvarka, taikoma pristatant valstybines pensijas. Pažymima, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (Kompensavimo įstatymo 8 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2015-08-01 įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, kuriuo nustatyta dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo tvarka, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ir teismo sprendimu pareiškėjui priteisti susidariusią 685,52 EUR nepriemoką.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-12-04 sprendimą Nr. 1D-8738(11). Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo nurodyta, kad į jo 2014-08-12 prašymą buvo atsakyta VRM 2014-08-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išsami informacija apie pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį ir šio dydžio apskaičiavimą, o pareiškėjas pateikdamas naują prašymą nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių. Taigi, sprendimas neišmokėti valstybinės pensijos nepriemoką priimtas VRM 2014-08-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsisakoma išmokėti pareiškėjo prašomą pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Taip pat buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nurodžius, kad pareiškėjas kreipėsi į VRM praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Taigi, darytina išvada, jog skundžiamas VRM 2014-12-04 sprendimas Nr. 1D-8738(11) yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o sprendimas neišmokėti valstybinės pensijos nepriemoką priimtas VRM 2014-08-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo P. V. S. skundą atmesti.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius