- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-46569-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39749-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., UAB „A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjo E. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašo taikyti apsaugos priemones ir stabdyti antstolės V. M. veiksmus pagal 2016-10-14 patvarkymą Nr. S-16-15-9623 ir informuoti apie tai banką AB (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad pareiškėjas E. S. skundžia antstolės V. M. veiksmus, kai ši 2016-10-14 patvarkymu Nr. S-16-15-9623 areštavo pareiškėjo (kaip skolininko) lėšas, esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju buvo areštuotos jo piniginės lėšos, kurios patenka į LR CPK 739 str. nuostatas, t.y. į pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima (ilgaikės komandiruotės lėšos). Todėl pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, prašo skubiai panaikinti sąskaitos N. B. areštą ir grąžinti visas nurašytas lėšas.
Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų pareiškėjo prašymo priedų ir antstolės pranešimo matyti, kad pats pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra paduotas tiesiogiai antstolei, todėl šiuo atveju teismas sprendžia tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 510-512 str.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas nurodo, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Vadovaujantis šia nuostata išieškojimas, vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių teisėtumo (CPK 724 straipsnis), kitais atvejais, kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu nagrinėjamoje byloje būsimo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra dvi sąlygos: pirma, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjo skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo stabdyti antstolės veiksmus, kuriuos ji atliko areštavusi skolininko lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), nors skolininko (pareiškėjo) teigimu iš šių lėšų negalima išieškoti (LR CPK 739 str.).
Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo išlaikyti ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tam kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/netaikymas nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdymo proceso sustabdymo pagrįstumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė teismui reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius vykdymo proceso bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai, t.y. nesiėmus šių priemonių galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vien tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pritaikytas areštas vykdomojoje byloje, kurioje jis yra skolininkas, nėra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės vykdymo veiksmų sustabdymą.
Be to pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jeigu skundas būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, o šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių prašymo dalyku, t.y. iš esmės prašyme suformuluotas panaikinti jo sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) areštą, kurį pritaikė antstolė, apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones informuoti banką. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones kokias prašo pareiškėjas faktiškai jau pradinėje bylos stadijoje iš dalies pasiekiamas tikslas, kurio pareiškėjas tikisi pareikšdamas teisinius reikalavimus (skundą dėl antstolio veiksmų), nors ginčas dar net nepradėtas nagrinėti iš esmės, o būtent skundas (jei antstolė nepatenkins šio skundo) bus siunčiamas teismui ir tik tada teismas spręs šio skundo pagrįstumo klausimą ir atitinkamai, ar yra pagrindas panaikinti šį areštą ar ne. Šiuo atveju preliminariai vertinant skundo pagrįstumą, neįvertinus visų šalių argumentų (atsiliepimų, kurie bus pateikti tik byloje dėl skundo dėl antstolės veiksmų teisėtumo), negalima šiuo atveju daryti išvados, jog antstolė atliko/ar neatliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nes kaip matyti į pareiškėjo sąskaitą pervedamos įvairios piniginės lėšos.
Todėl esant tokioms aplinkybėms, tokių pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrai, nes suteiktų skolininkui perdėtą pranašumą prieš išieškotoją nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes šiuo atveju jei pareiškėjo skundas bus atmestinas, nepagrįstai ilgai bus sustabdyti antstolės veiksmai, nes skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas (su apeliacinės instancija) būna užtrunka ir metus ar net daugiau. Be to jei vis dėl to atsirastų skolininkui tam tikrą žalą, dėl antstolio neteisėtais veiksmais ar kitų asmenų padarytos žalos atlyginimo pareiškėjas turės teisę kreiptis į teismą.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290, 291, straipsniais, teismas
nutarė:
atmesti pareiškėjo E. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.