Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. L. skundą dėl Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) 2008-12-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E573797 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

2008-12-10 Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK įgaliotas pareigūnas E. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 4, 7) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 124 str. 4 d., kadangi jis vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 86 km/h greičiu. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punktą.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Švenčionių r. PK įgaliotas pareigūnas 2008-12-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E573797 (b. l. 3, 8) E. L. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 124 str. 4 d., padarymą skyrė 500 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 124 str. 4 d. nustatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str.).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, kas vairavo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas LR ATPK 124 str. 4 d. nurodytas pažeidimas.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas V. B. paaiškino, kad iš originalių nuotraukų pagal veido bruožus atpažino, kad automobilį vairavo E. L. (b. l. 19).

Teismas, įvertinęs byloje esančias nuotraukas ir nuotrauką kompiuterinėje laikmenoje (b. l. 28, 29), kuriose užfiksuotas pažeidimą padaręs asmuo, daro išvadą, kad negalima vienareikšmė išvada, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

LR ATPK 256 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, prieš pripažįstant asmenį kaltu padarius pažeidimą, nustatytą LR ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, turėjo būti pašalintos bet kokios abejonės dėl to, kad būtent E. L. vairuojamas automobilis 2008-11-28 13.50 val. kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai 22,65 km viršijo leistiną greitį.

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis atitinkamomis LR ATPK nuostatomis, kuriose nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248 straipsnis), ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, priimto nutarimo motyvuojamąją dalį, daro išvadą, kad E. L. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o nutarimas teisėtu ir pagrįstu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais LR ATPK 256 str. nuostatas. Teismas nustatė, kad šioje byloje likusios abejonės, ar E. L. vairavo automobilį, nebegali būti pašalintos. Nesant pažeidimo sudėties, nenustačius administracinio teisės pažeidimo subjekto, nutarimas naikintinas ir byla E. L. atžvilgiu nutrauktina.

Teismo posėdyje E. L. nurodė, kad automobilis iš jo nebuvo pavogtas, kad be jo žinios niekas negalėjo juo pasinaudoti, tačiau asmens, kuris pažeidimo metu vairavo automobilį, nenurodė (b. l. 31–32). Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad pareiškėjas yra nurodyto automobilio savininkas, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo greitį (b. l. 9, 28).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 str. 5 d. nustatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

LR ATPK 133¹ str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimas užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo paaiškinimus, kad automobilio nebuvo praradęs prieš savo valią, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. L. veiksmuose yra LR ATPK 133¹ str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, tačiau kadangi teismas negali sunkinti pareiškėjo padėties, byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, kad tinkamai kvalifikuotų padarytą teisės pažeidimą pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 105, 106 str., 124 str. 1 d. 2, 5 p., 128–129 str., teismas

nutarė

E. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Švenčionių rajono policijos komisariato 2008-12-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E573797 ir nutraukti administracinę bylą pagal LR ATPK 124 str. 4 d. E. L. atžvilgiu.

Bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.