Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2017 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ir juo ieškovui G. K. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą; 2) grąžinti ieškovą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas; 3) priteisti ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, neturtinės žalos, kurios dydis yra 10 000 Eur, atlyginimą; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas; 6) sprendimo dalį dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir ieškovo grąžinimo į darbą nukreipti vykdyti skubiai.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrės 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudaryta komisija priėmė motyvuotą išvadą Nr. G2-4415 „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo“, kurioje, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-52 ir atsižvelgiant į Įsakymu Nr. P-55 pritaikytą nuobaudą – pastabą, buvo nepagrįstai konstatuotas darbo drausmės pažeidimas ir pasiūlyta ieškovą atleisti iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė priėmė įsakymą Nr. P-92, kuriuo G. K. pripažino padarius drausmės pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindai buvo šie: 1) ieškovo darbo santykiai su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, negavus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos leidimo; 2) ieškovo individualios veiklos vykdymas, negavus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos leidimo; 3) ieškovo Įsakymu Nr. P-55 paskirta drausminė nuobauda – pastaba; 4) ieškovas, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau-VTEK) sprendimu Nr. KS-52 pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Šiuo metu iš aukščiau nurodytų darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindų yra likę tik pirmieji du. VTEK sprendimo Nr. KS-52 panaikinimo faktas nulemia darbo sutarties su ieškovu nutraukimo neteisėtumą dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, VTEK sprendimu Nr. KS-52 konstatuotas ieškovo neteisėtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, turėjo esminę įtaką Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. Antra, išnykus vienam iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovui yra nepagrįstai skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Trečia, esant panaikintam VTEK sprendimui Nr. KS-52, drausminės nuobaudos taikymas, konstatavus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimą, neatitinka DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nėra proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui. Paaiškino, jog VTEK sprendimas Nr. KS-52 nulėmė ieškovo darbo santykių su atsakove pasibaigimą. Atsakovės sudaryta komisija neatliko savarankiškos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir nekonstatavo drausmės pažeidimo fakto atsietai nuo VTEK sprendimo Nr. KS-52. VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisėtu turi tiesioginę įtaką Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, kaip pagrindo taikyti drausminę nuobaudą, kvalifikavimui. Pažymėjo, kad vidaus audito metu surinkti duomenys yra tik prielaida dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. Atkreipė dėmesį, jog komisijos išvados dalyje „Vertinimas“ nurodoma, kad būtent VTEK konstatuoti ir įrodyti pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas „šiurkščių pažeidimų sudėtis“, o komisijos išvadų teksto daugumą sudaro VTEK sprendimo Nr. KS-52 pažodinės citatos. Be to, pastebėjo, jog Komisijos nariai neturėjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiškos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir drausmės pažeidimo fakto konstatavimo. Ieškovas teigia, kad savo veiksmais nepadarė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, kvalifikuotino kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. Ieškovas festivalio „Vilniaus festivalis“ vadovu yra nuo 1997 metų. Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, reikalaujantys gauti leidimą, įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Kultūros ministerija tvarką, pagal kurią turi būti priimami sprendimai dėl leidimo dirbti kitą darbą, patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d. Mano, kad atsakovė net negalėjo spręsti dėl leidimų dirbti kitą darbą, kol nebuvo nustatęs „nustatytos tvarkos“. Ieškovas 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas išduoti leidimą dirbti kitą darbą, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Analogiškus prašymus išduoti leidimą dirbti kitą darbą pateikusiems kitiems VšĮ „Vilniaus festivaliai“ remiamų festivalių vadovams buvo leista dirbti antraeilėse pareigose VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Ieškovo atžvilgiu darbdavys (atsakovė) taikė skirtingus standartus svarstydamas ir neišduodamas leidimo dirbti kitą darbą. Teisinėje valstybėje negali būti tokia situacija, kad asmeniui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl to, kad nėra gautas leidimas dirbti kitą darbą, kai neišduoti leidimo dirbti kitą darbą nėra teisinio pagrindo. Be to, teismui panaikinus VTEK sprendimą Nr. KS-52, atsakovė praleido terminą drausminei nuobaudai skirti. Pažymėjo, kad ieškovas 2017 m. kovo 3 d. pateikė paaiškinimą dėl Kultūros ministerijos rašte Nr. S2-853 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ nurodytų aplinkybių, ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau atsakovė tokiu būdu sužinojusi apie ieškovo neva padarytą pažeidimą per DK vieno mėnesio nustatytą terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, nuobaudos jam neskyrė. Drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) buvo skirta tik 2017 m. birželio 12 d., t. y. priimtas Įsakymas Nr. P-92. Tačiau akivaizdu, kad apie ieškovo neva padarytą pažeidimą, atsakovė sužinojo ženkliai anksčiau, t. y. 2017 m. kovo 31 d. Be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti drausminę nuobaudą atleidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus. Taip pat atsakovė neturėjo teisės atleisti ieškovo dėl neva prarasto pasitikėjimo ieškovu. Vilniaus festivalio metu, kuris vyksta pasibaigus LNOBT „oficialiam“ sezonui, yra užtikrinamas papildomų pajamų gavimas birželio mėnesį ir nereikia išleisti darbuotojų į prastovas ar nemokamas atostogas. Visos pajamos už LNOBT renginius Vilniaus festivalio metu atitenka LNOBT. Tai, kad ieškovas neturėjo viešųjų ir privačių interesų konflikto įrodo VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisėtu, galiojantis VTEK sprendimas Nr. KS-7 pripažįsta, kad ieškovas įstatymo nepažeidė ir įvykdė visas raštiškas VTEK rekomendacijas. Dėl antrojo teisinio pagrindo atsakovė pajamų neteisėtumą, kaip ir darbo nesuderinamumą, grindė VTEK sprendimo Nr. KS-52 nustatytu viešųjų ir privačių interesų konfliktu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį neteisėtomis pajamomis galima būtų laikyti tik tokias pajamas, kurios gautos esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Ieškovas nėra gavęs jokių neteisėtų pajamų. Atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą, visiškai nevertino esminių aplinkybių, leidžiančių proporcingai, laikantis DK 238 straipsnio nuostatų, paskirti tinkamą drausminę nuobaudą. Teigia, jog dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes patyrė nepatogumų, diskomfortą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. Ieškovui teko patirti ne tik atsakovės šmeižtą, bet ir įvairių žiniasklaidos priemonių skleidžiamą informaciją, kuri menkino ieškovo dalykinę reputaciją, gerą vardą. Komentuojant atleidimo iš darbo aplinkybes, buvo minimi ir jo šeimos nariai, o tai neišvengiamai padarė žalos ir jiems. Ieškovas nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų per visus savo darbo metus LNOBT (paskirtos drausminės nuobaudos buvo panaikintos). Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu nuobaudos buvo paskiros nepagrįstai ir neteisėtai akivaizdžiai patvirtina ieškovo sąžiningi ir teisėtai eitas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, kurių neteisėtas atėmimas ieškovui sukėlė sunkius išgyvenimus.