- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- II-1264-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00938-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pažeidėjas
- R. J.
- Nukentėjusysis
- H. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. J., nukentėjusiajai – H. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. birželio 11 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F510982 panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK KPV) Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. birželio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F510982 (toliau – ir protokolas Nr. F510982) (b. l. 9, 10) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad R. J. 2010 m. birželio 9 d. 13:00 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. nuvažiavime link Goštauto g., vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė (abu automobiliai apgadinti), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus.
Protokole Nr. F510982 (b. l. 9, 10) nurodyta, kad R. J. atsisakė paaiškinti dėl pažeidimo, taip pat atsisakė pasirašyti, kad su bylos nagrinėjimo data supažindintas, kad įteiktas laikinas vairuotojo pažymėjimas.
Prie protokolo Nr. F510982 pridėti vairuotojo pažymėjimas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimas, fotolentelė.
2. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. D. sudarė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 11), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J., apgadinta: galinis dešinysis sparnas, galinis bamperis dešinėje, galinis dešinysis ratas, kuro bako dangtelis, kad automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo H. M., apgadinta: variklio dangtis, priekinis kairysis rūko žibintas, priekinis bamperis kairėje, radiatoriaus grotelės, priekinis kairysis sparnas, priekinis dešinysis sparnas (nuo variklio dangčio), priekinis kairysis ratlankis ir padanga, neatsidaro vairuotojo durelės.
3. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12-13), be kita ko, nurodė: 2010 m. birželio 9 d. 13:00 val., dirbant su vyresniuoju patruliu A. D., iš VPK OVS gautas pranešimas, jog Geležinio Vilko g., prie nuvažiavimo link Goštauto g., įvyko eismo įvykis; atvykus rado du automobilius – „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Mazda“ vairuotoja H. M. paaiškino, jog važiavo Geležinio Vilko g. link Savanorių pr. pirma eismo juosta, kadangi nuvažiavime link Goštauto g. vyksta kelio darbai, įvažiuoti į Goštauto g. galima tik per Jasinskio g., prieš ją važiuojantys automobiliai suko į dešinę, kur užvažiavimas į Geležinio Vilko g., iš Goštauto g., atvažiavęs antra juosta, automobilis BMW staigiai suko į dešinę ir apgadino jos vairuojamą automobilį „Mazda“; automobilio BMW vairuotojas R. J. eismo įvykio vietoje paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko g., iš pirmos juostos norėjo sukti į dešinę, kur yra užvažiavimas iš Goštauto g. į Geležinio Vilko g.; pagal apgadinimus matyti, kad automobilis BMW suko ne iš pirmos eismo juostos – jeigu būtų sukęs iš pirmos eismo juostos, automobilis „Mazda“ į automobilį BMW būtų atsitrenkęs priekiu; automobilio „Mazda“ apgadinimai prasideda nuo priekinio kairės pusės sparno arkos; eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai; automobilio BMW vairuotojas R. J. elgėsi negernoriškai, atsisakė nurodyti savo gyvenamąją vietą, telefono numerį, atsisakė rašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio, pasirašyti eismo įvykio vietos schemoje, atsisakė vykti į Kelių policijos valdybą eismo įvykio įforminimui bei automobilių nufotografavimui; R. J. buvo surašytas protokolas Nr. F510982, jame vairuotojas atsisakė pasirašyti, protokolo kopija neįteikta; R. J. supažindintas su bylos nagrinėjimo data, jam įteiktas laikinas vairuotojo pažymėjimas Nr. U395910.
4. H. M. 2010 m. birželio 9 d. paaiškinime (b. l. 14) nurodė: 2010 m. birželio 9 d. apie 12:50 val. ji vairavo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinio Vilko g., pervažiavo Geležinio Vilko g. tiltą; dėl kelio darbų nuvažiavimas į Goštauto g. buvo uždarytas, ji važiavo tiesiai, link „Vilniaus vartų“, pirma eismo juosta, norėjo už tunelio sukti į dešinę, į Jasinskio g.; prie uždaryto nuvažiavimo į Goštauto g. susidarė automobilių eilė, ji važiavo mažu greičiu, prieš ją važiuojantys automobiliai suko į dešinę, į Goštauto g. (prieš eismą); kai priešais nebeliko automobilių, jai važiuojant tiesiai link tunelio, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsuko iš antros eilės į pirmą prieš jos automobilį, ji nespėjo sureaguoti ir sustabdyti automobilio; nuo smūgio su automobiliu BMW jos automobilis pavažiavo į dešinę pirmos juostos dalį; spėja, kad automobilio BMW vairuotojas manė, kad ji suka į Goštauto g. (prieš eismą).
5. D. M. 2010 m. birželio 9 d. paaiškinime (b. l. 15) nurodė: 2010 m. birželio 9 d. apie 12:50 val. važiavo automobiliu „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo žmona H. M.; važiavo Geležinio Vilko g., pravažiavę Geležinio Vilko g. tiltą, važiavo tiesiai, kadangi dėl kelio remonto darbų nuvažiavimas į Goštauto g. buvo uždarytas; važiavo pirma eismo juosta tiesiai, nes norėjo už tunelio sukti į dešinę, į Jasinskio g., labai mažu greičiu, nes prie nuvažiavimo į Goštauto g. buvo susidariusi automobilių eilė; prieš jų automobilį važiuojantys automobiliai suko į dešinę, norėdami (prieš eismą) pakliūti į Goštauto g.; važiuojant tiesiai, priešais jų automobilį iš antros eilės automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai suko į dešinę, į pirmą juostą; jo, D. M., žmona nespėjo sureaguoti, kadangi atstumas buvo labai mažas, ir kliudė automobilį BMW; automobilį sustabdžius ir įjungus avarinį signalą, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
6. Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G., išnagrinėjęs R. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinę bylą (dalyvaujant R. J.) ir nustatęs, kad R. J., 2010 m. birželio 9 d. apie 13:00 val. vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas nepraleido gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, įvyko transporto priemonių susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės, kad bylos nagrinėjimo metu R. J. nurodė, jog nuobaudų neturi – visus nutarimus yra apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2010 m. birželio 11 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F510982 (toliau – ir nutarimas Nr. F510982) (b. l. 3, 4, 18) nutarė R. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Šalies argumentai
7. Skunde (b. l. 1-2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. J. prašo panaikinti nutarimą Nr. F510982, kuris, jo nuomone, yra nepagrįstas, kadangi nepaisyta ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata bei neįrodyta, kad 2010 m. birželio 9 d. jis sukėlė eismo įvykį, taip pat prašo bylą nutraukti, patiekia tokius argumentus.
7.1. Protokole Nr. F510982 ir nutarime Nr. F510982 nurodytu laiku jis važiavo pirma, dešine, eismo juosta, darydamas aštrų posūkį į dešinę pajuto, kaip į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavusi transporto priemonė.
7.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija, o apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis yra nekaltas.
Nors policijos pareigūnai privalo nustatyti visas įvykio aplinkybes, atvykę į įvykio vietą jie iš esmės nieko nenustatinėjo, įvykio vietos schemą nubraižė iš įvykio kaltininkės žodžių, dėl ko jis, R. J., nepasirašė įvykio vietos schemoje. Akivaizdu, kad eismo įvykio aplinkybių nebuvo galima nustatyti neištyrus automobilių apgadinimo pobūdžio. Remiantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 89 punktu, jeigu dėl eismo įvykio sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles, patrulis gali paimti vairuotojų pažymėjimus ir išduoti laikinus leidimus vairuoti transporto priemones, kuriuose nurodo, kada vairuotojai turi atvykti į policijos įstaigą įforminti administracinio teisės pažeidimo dokumentų. Iš jo, R. J., policijos pareigūnai paėmė vairuotojo pažymėjimą, kas leido tikėtis, kad bus atliktas papildomas įvykio tyrimas, tačiau nuvykus į policijos komisariatą paaiškėjo, kad joks tyrimas neatliktas, ir jam buvo įteiktas skundžiamas nutarimas.
7.3. Automobilyje jis važiavo ne vienas. Surašant protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jis nurodė liudytojus, kurie galėjo patvirtinti, jog automobilį jis vairavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklų, tačiau šių aplinkybių bylą nagrinėjęs pareigūnas netyrė, o policijos pareigūno tarnybiniam pranešimui bei tikrosios įvykio kaltininkės parodymams suteikė aukštesnę galią prieš kitus įrodymus, nors pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, be kita ko, nustatomi liudytojų parodymais, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimais.
Nuo pat pradžių jis, R. J., neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pardarymo. Išdėstyti duomenys leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo, už kurį yra nubaustas, jis, R. J., nepadarė, kadangi nepakanka įrodymų byloje padaryti priešingą išvadą.
II
1. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. J. prašė tenkinti skundą, nurodė, kad: bylos nagrinėjimo metu Giraitės gatvėje jis pasiūlė savo iniciatyva ir už savo lėšas kreiptis į nepriklausomus Vilniaus technikos instituto ekspertus, tačiau buvo atsakyta, kad jais nelabai pasitikima; iš automobilių apgadinimo matosi, kad buvo atsitrenkta į jo transporto priemonę, jo automobilis iki šiol nesutvarkytas, jis saugomas ir jeigu reikės atlikti pakartotinę ekspertizę, tai bus galima padaryti; į eismo įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai pasakė, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio; jis nuvažiavo su savo automobiliu į Vilniaus technikos institutą ir jam aiškiai pasakė, kad buvo trenktasi į automobilį, o ne jis trenkėsi, nes negali atsitrenkti šonu; jis darė staigų (aštrų) posūkį į dešinę, bet tai daryti nebuvo uždrausta; prie tunelio įrengtos kameros, todėl galima būtų išreikalauti kamerų užfiksuotą medžiagą. R. J. taip pat nurodė, kad po eismo įvykio diskutavo, ką daryti, jo klausė, ar pildys deklaraciją, jis pasakė, kad reikia kviesti policijos pareigūnus.
Šalies argumentai
2. Teismo posėdyje nukentėjusioji – H. M. su skundu nesutiko, nurodė, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnais, kad, jos nuomone, nubraižyta schema yra tiksli. H. M. paaiškino, kad: nuvažiavimas į Goštauto g. buvo uždarytas, nes buvo remontuojamas kelias, jos važiuojamojoje kelio dalyje nuo pat tilto vidurio buvo susidariusi transporto priemonių spūstis; ji važiavo antra pavara, visos mašinos suko į priešpriešinę eismo juostą, bet nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, kad tai daryti galima; paskutinė mašina, kuri važiavo ta pačia kryptimi prieš ją, pasuko, o ji važiavo tiesiai, tuo pačiu keliu tą dieną važiavo antrą kartą, žinojo, kad vyksta kelio remonto darbai; iš antros juostos R. J. tiesiog kirto į jos automobilio priekinę dalį, jo automobilio dešinysis galinis sparnas kliudė jos automobilį nuo priekinio rato ir mašina čiuožė, toje situacijoje ji nieko negalėjo padaryti, kad išvengtų smūgio. H. M. pabrėžė, kad buvo šoninis smūgis, nuo šoninio smūgio jos automobilis pasislinko į dešinę eismo juostos pusę. H. M. pateikė nuotraukas, kurios buvo darytos įvykio dieną, atspausdintas iš „Delfi“ naujienų portalo (b. l. 31).
3. Teismo posėdyje liudytojas V. Ž. paaiškino: R. J. yra jo draugas, bendradarbis; eismo įvykis įvyko vasarą apie pietus, buvo šviesu, oro sąlygos buvo geros; jiems reikėjo įsukti žemyn prieš „Vilniaus vartus“ į tunelį link degalinės „Statoil“, kelias buvo remontuojamas, įsukimas padarytas į išvažiavimą į pagrindinį kelią – atvirkščiu kampu, į dešinę pusę nebuvo įmanoma pasukti privažiavus prie šaligatvio; jis sėdėjo R. J. vairuojamo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje; automobiliu iš savo juostos kairės pusės pradėjus sukti, jis, V. Ž. , pajuto smūgį į automobilio galą, atsisukęs pamatė, kad įvyko susidūrimas; R. J. išlipo pirmas, buvo nuspręsta pildyti įvykio schemą, R. J. patraukė savo automobilį, kad kitos transporto priemonės galėtų pravažiuoti.
4. Teismo posėdyje liudytojas D. M. paaiškino: nukentėjusioji yra jo žmona, R. J. iki eismo įvykio nepažinojo; įvykį atsimena, buvo 2010 m. birželio 9 d. apie 13 val., jis su žmona važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Neries link Seimo, norėdami pro tunelį patekti į Jasinskio g., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje; pravažiavus tiltą, įvažiuojamoji kelio dalis link Goštauto g. buvo uždaryta, nes vyko kelio remonto darbai; pirmoje kelio juostoje buvo nemažai automobilių; jis su žmona važiavo pirma eismo juosta, greitis buvo nedidelis, daugelis priešais važiuojančių automobilių suko į dešinę pusę – į priešpriešinę eismo juostą, kuri yra išvažiuojamoji kelio dalis iš Goštauto g. į Geležinio Vilko g.; priešais važiuojantis automobilis suko į dešinę, jie ruošėsi važiuoti toliau; iš kairės pusės į pirmąją eismo juostą netikėtai prieš pat juos įsuko automobilis BMW, susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti, dešinysis automobilio BMW šonas atsitrenkė į jų automobilio priekinės dalies kairės pusės kampą, smūgis nebuvo ypatingai stiprus, buvo juntamas braukimas; jis su žmona sustojo, iškvietė policijos pareigūnus, jie atliko tai, ką tokiose situacijoje turėjo atlikti ir davė nurodymą vykti į Giraitės g.; ten nuvykę užpildė atitinkamus dokumentus, buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, kiti dokumentai; žmona pristatė automobilį žalų ekspertui, jis, D. M., informavo draudimo brokerį, jie fotografavo, pagal numatytą tvarką užpildė dokumentus ir automobilis buvo pristatytas į servisą, suremontuotas automobilis buvo grąžintas 2010 m. birželio 30 d.
5. Teismo posėdyje liudytojas S. M. paaiškino: nukentėjusiosios nepažįsta, R. J. yra jo draugas; tikslios eismo įvykio datos nepamena, buvo vasara, diena, maždaug 12 val.–13 val.; R. J. važiavo priekyje, jis, S. M., važiavo už dar vienos mašinos automobiliu „Toyota Yaris“; nusileidus nuo Pedagoginio universiteto tilto, kur yra degalinė „Statoil“, kelias buvo remontuojamas; įvažiavimas buvo iš sekančios gatvės, kur yra įvažiavimas; draugas važiavo ratu ir norėjo pasukti į dešinę, iš šono iš kairės pusės atvažiavo sidabro spalvos automobilis „Mazda“ ir trenkėsi į R. J. automobilio galinį šoną, susidūrimo metu automobilio BMW greitis nebuvo didelis – maždaug 30-40 km/h, nes ant tilto buvo transporto priemonių spūstis; jis įvykį matė gerai, apsisuko ir paskambino R. J., jis pasakė, kad viskas gerai ir kad pildys eismo įvykio deklaraciją; pasukimas tuo metu ten buvo leidžiamas, nes nuvažiavimas buvo asfaltuojamas.
6. Teismo posėdyje liudytojas A. D. paaiškino: jis yra Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis; jis sudarė eismo įvykio vietos schemą, patvirtina, kad viskas buvo taip, kaip joje nurodyta; Geležinio Vilko gatvėje buvo asfaltuojamas nuvažiavimas į Goštauto g.; vienas automobilis važiavo kraštine dešiniąja eismo juosta, kitas važiavo kairiau ir darydamas manevrą kliudė dešinėje važiuojantį automobilį; automobilių apgadinimai matėsi, automobilio BMW šonas buvo apgadintas, kito automobilio apgadinimų jis neatsimena; eismo įvykio jis nematė, tačiau iš R. J. žodžių suprato, kad R. J. norėjo pasukti į įvažiavimą, bet neįsitikino, kad yra praleidžiamas.
7. Teismo posėdyje liudytojas D. J. paaiškino: jis yra Vilniaus apskrities VPK KPV vyresnysis patrulis; jis surašė tarnybinį pranešimą, patvirtina, kad šis surašytas teisingai; nuvažiavimas iš Geležinio Vilko g. į Goštauto g. buvo uždarytas, automobiliai važiavo, kur yra užvažiavimas už Goštauto g. į Geležinio Vilko g.; R. J. teigia, kad automobilis „Mazda“ įvažiavo į jo automobilio galą, nors sprendžiant pagal padarytus apgadinimus tai yra nerealu ir nelogiška; automobilio „Mazda“ nuotraukos yra byloje; automobilio BMW vairuotojas į Giraitės g. net nevažiavo, todėl nebuvo galimybės padaryti jo transporto priemonės nuotraukų; jeigu automobilio „Mazda“ vairuotoja būtų įvažiavusi į automobilio BMW galą, būtų apgadintas priekis arba kampas; susidūrimas buvo šoninis, automobilio BMW apgadintos galinės durys ir galiniai bamperiai, tikslių automobilio BMW apgadinimų nepamena, bet galinis sparnas tikrai buvo apgadintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. birželio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F510982 (b. l. 9, 10) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad R. J. 2010 m. birželio 9 d. 13:00 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. nuvažiavime link Goštauto g., vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė (abu automobiliai apgadinti), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus; kad Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G., išnagrinėjęs R. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinę bylą (dalyvaujant R. J.) ir nustatęs, kad R. J., 2010 m. birželio 9 d. apie 13:00 val. vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas nepraleido gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, įvyko transporto priemonių susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės, kad bylos nagrinėjimo metu R. J. nurodė, jog nuobaudų neturi – visus nutarimus yra apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2010 m. birželio 11 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F510982 (b. l. 3, 4, 18) nutarė R. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad žala buvo padaryta abiem automobiliams, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. vairuojamam automobiliui BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios H. M. vairuojamam automobiliui „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ginčas kyla dėl to, ar R. J. yra kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ar ne. Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti, ar R. J. tikrai padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ar jis kaltas šio pažeidimo padarymu.
2. ATPK 127 straipsnio „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Minėta, kad byloje nustatyta, jog žala buvo padaryta abiem automobiliams, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. vairuojamam automobiliui BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios H. M. vairuojamam automobiliui „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šiuo aspektu ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtis yra. Tačiau R. J. kaltės, teismo vertinimu, esami byloje duomenys neabejotinai neįrodo. Administracinio teisės pažeidimo byloje R. J. kaltę įrodo protokolas Nr. F510982 (b. l. 9, 10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), teismo posėdyje pateikti nukentėjusiosios, liudytojų D. M., A. D., D. J. paaiškinimai. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte leidžia suabejoti jo paties, liudytojų V. Ž. bei S. M. (teismas įvertina, kad V. Ž. bei S. M. yra R. J. pažįstami asmenys) teismo posėdyje pateikti paaiškinimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. „Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis). LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008). Vadinasi, Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūnai šioje byloje turėjo ne tik apklausti liudytojais V. Ž. bei S. M., tačiau, jei tai įmanoma, gauti ir peržiūrėti vaizdo įrašą (minimą R. J. paaiškinimuose), kuris atspindėtų eismo įvykį. Nesant šio vaizdo įrašo, būtina gauti specialisto arba eksperto išvadą apie tai, dėl kieno smūgio šiame eismo įvykyje kilo žala. Vadinasi, byla vien šiuo pagrindu, nes buvo nesilaikyta ATPK 257 straipsnyje numatyto imperatyvo bylas nagrinėti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinant visus įrodymus, turi būti grąžinama Vilniaus apskrities VPK KPV, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, įvertinant, be kita ko, vaizdo įrašą, pasitelkiant specialiąsias žinias turinčius asmenis (specialistus ar ekspertus) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis).
3. Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. birželio 11 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F510982 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Šioje nutartyje teismas nenutraukia administracinio teisės pažeidimo bylos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, nes tai taip pat būtų neteisinga – nebūtų pilnutinai, visapusiškai ištirti įrodymai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. birželio 11 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F510982 panaikinti ir bylą grąžinti institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.