Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas F. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo:

1.1. pripažinti gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), S. Š. ir N. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe;

1.2. pripažinti, kad gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai S. Š. ir N. Š. valdė lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po ½ dalį;

1.3. pripažinti, kad ieškovas po N. Š. mirties paveldėjo 3/16 dalis gyvenamojo namo ir 3/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini);

1.4. pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Štaupienės 2009 m. gruodžio 22 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1-14603 paveldėjimo byloje Nr. 2623 po palikėjo N. Š. mirties, jį papildant punktais, jog mirusiam N. Š., nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini);

1.5. pakeisti Vilniaus miesto 6 notaro biuro notarės D. Štaupienės 2010 m. sausio 12 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 285 paveldėjimo byloje Nr. 2623 2.1 dalį, į ją įtraukiant duomenis, jog N. Š. paveldimą turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini);

1.6. pripažinti, kad Vilniaus miesto 15 notaro biure 2016 m. balandžio 19 d. notarės D. Jievaitytės patvirtinta atsakovų sudaryta nekilnojamojo daikto mainų sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento) ir ją panaikinti. Taikyti restituciją – iš atsakovų M. V. ir J. V. valdymo S. Š. grąžinti pastatą – gyvenamąjį namą, 5/8 dalis garažo, 5/8 dalis ūkinio pastato, 5/8 dalis šiltnamio, 5/8 dalis šiltnamio, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius ir 5/8 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); iš atsakovės S. Š. valdymo atsakovams M. V. ir J. V. grąžinti butą (duomenys neskelbtini), ir 301 500 Eur priemoką;

1.7. netenkinus 6 punkto reikalavimo, pripažinti iš dalies Vilniaus miesto 15 notaro biure 2016 m. balandžio 19 d. notarės D. Jievaitytės patvirtintą atsakovų sudarytą nekilnojamojo daikto mainų sutarties dalį dėl pastato – gyvenamojo namo ir dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių kiekvieno iš jų 3/16 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovui, niekine ir negaliojančia ab initio ir ją panaikinti. Taikyti dalinę restituciją ir iš atsakovų M. V. ir J. V. valdymo ieškovui grąžinti 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 3/16 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. Iš atsakovės S. Š. valdymo atsakovams M. V. ir J. V. už ieškovui grąžinto 3/16 dalis gyvenamojo namo grąžinti 50 238 Eur, 3/16 dalis kiemo statinių – 186 Eur;

1.8. priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovas F. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies bei prašymą atidėti šios sumos sumokėjimą išspręsti iš esmės ir jį tenkinti arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodant nustatyti naują terminą ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymams apie sunkią materialinę padėtį ir galėjimą ateityje sumokėti mokėtino žyminio mokesčio dalį. Per nustatytą terminą ieškovui nepateikus įrodymų, nustatyti, jog mokėtinas žyminis mokestis yra 1 056 Eur arba 2 037 Eur. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad informacija apie ieškovui teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kitose bylose neturi reikšmės įrodinėjant, jog jo materialinė padėtis yra sunki, kadangi antrinė teisinė pagalba teikiama būtent tik tokiais atvejais. Antrinė teisinė pagalba bylai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimu skiriama metams, ieškovui buvo skirta 2019 m., t. y. dar metai nėra suėję, todėl logiška preziumuoti, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė.

6.2. Teismas, jeigu manė, kad nurodyti faktai nepagrindžia sunkios ieškovo finansinės padėties, turėjo nustatyti papildomą terminą šiems trūkumams pašalinti, t. y. suteikti ieškovui galimybę teikti tokius įrodymus, iš kurių teismas galėtų įsitikinti jo prašymo pagrįstumu.

6.3. Teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad už reikalavimą pripažinti niekine mainų sutartį mokėtinas 3 236 Eur žyminis mokestis. Šį mokestį teismas nustatė, atsižvelgęs į mainomo turto vertę – 301 500 Eur. Mainų sutarties panaikinimo atveju ieškovui atitektų turto už 50 424 Eur, todėl žyminis mokestis skaičiuotinas nuo šios sumos, o ne nuo bendros turto vertės. Ieškovas neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu už tai, kad ieškiniu siekia įgyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 50 424 Eur, nes tai ir yra ieškovo tikslas prašant panaikinti mainų sandorį. Todėl ieškovas turėtų mokėti žyminį mokestį tik už vieną turtinį reikalavimą – 981 Eur, iš viso už ieškinį mokėti 1 056 Eur žyminį mokestį. Tačiau tuo atveju, jeigu savarankišku turtiniu reikalavimu teismas pripažins ir reikalavimą panaikinti Mainų sutartį, tai už jį taip pat turi būti mokamas 981 Eur mokestis, nes, minėta, panaikinus sutartį ir taikius restituciją, ieškovui tektų tik 3/16 dalis turto, t. y. už 50 424 Eur. Tokiu atveju žyminio mokesčio suma būtų 2 037 Eur.