Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Byla Nr. N-575-4144-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
N-575-4144-11
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00525-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-4144/2011Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00525-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 52.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T ARTIS2011 m. gegužės 13 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo V. J. atžvilgiu nutraukė.

Šalies argumentai

V. G. 2011 m. kovo 30 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimo panaikinimo, kartu prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą bei atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėja grindžia tuo, kad nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Taip pat pažymi, kad skundžiamo akto nuorašą gavo tik 2011 m. kovo 18 d. kartu su akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“) pretenzija dėl žalos atlyginimo grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja : II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1931 redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimas priimtas 2010 m. liepos 2 d., taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2010 m. liepos 12 d. Tačiau V. G. apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2011 m. kovo 30 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti V. G. grindžia tuo, kad nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, o skundžiamo akto nuorašą gavo tik 2011 m. kovo 18 d.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. G. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas skundžiamas nutarimas (b. l. 16-17). ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų siųstas ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo nuorašas. Duomenų apie tai, kada apeliantė sužinojo apie Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą, byloje taip pat nėra. Kita vertus, pati pareiškėja teigia, kad skundžiamo akto nuorašą kartu su AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija dėl žalos atlyginimo grąžinimo ji gavo 2011 m. kovo 18 d., tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia.

Pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Net ir atsižvelgiant į V. G. nurodytą aplinkybę, jog skundžiamo nutarimo nuorašą ji gavo 2011 m. kovo 18 d., konstatuotina, kad pagrindo spręsti, jog nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra. Kaip minėta, pareiškėja apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė tik 2011 m. kovo 30 d. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos, V. G. nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdama laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti apeliacijos teisę, V. G. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios V. G. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktas 2011 m. kovo 30 d. įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad V. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 50 litų žyminį mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundai dėl administracinių nuobaudų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 122 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. G. prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. G. 2011 m. kovo 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius