Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam E. (E.) Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

E. (E.) Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-30 nutarimo Nr. 10-ANR_N-2781-2026 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2026-01-30 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-2781-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad E. Ž. 2025-12-28, 1.55 val., adresu Raugyklos g. 3, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,59 prom. girtumas, skambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir kvietė policijos pagalbą žinodamas, kad jam ji nereikalinga. Tokiais veiksmais E. Ž. padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda.

E. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą. Pagrįsdamas skundo reikalavimą, nurodo, kad policija netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kadangi jis kreipėsi į pagalbos tarnybas, nes manė, jog buvo pavogtas jo telefonas ir piniginė. Neturėjo tikslo be pagrindo trukdyti tarnybų darbo, o siekė realios pagalbos. Be to, nebuvo tinkamai įvertinta, kad situacija buvo sukelta streso ir neblaivumo būsenos. Teigė, kad tyčia nedarė šio nusižengimo, todėl jo veiksmai neatitinka ANK 493 str. 2 d. sudėties: siekė gauti realią pagalbą dėl dingusio telefono; skambino iš išmanaus laikrodžio, nes neturėjo telefono; neturėjo tikslo klaidinti tarnybų. Be to, mano, jog jam paskirta bauda yra neproporcingai griežta.

Teisme gautas Institucijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime be kita ko, nurodoma, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2025-12-28 1.55 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad bare „Laiptinė“, adresu Raugyklos g. 3, Vilniuje, iš pranešėjo buvo pavogta piniginė, jis laukia policijos lauke, tačiau neprisistato. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pranešėjo lauke nebuvo. Skambinant nurodytu telefono numeriu, asmuo į skambučius atsiliepdavo, tačiau tylėjo ir pokalbį nutraukdavo. Vėliau bare buvo pastebėtas pareiškėjas, kurio rankoje skambėjo tas pats telefonas. Paklaustas, ar jis kvietė policiją, pareiškėjas tai neigė. Dar kartą paskambinus tuo numeriu, jo telefonas vėl pradėjo skambėti. Pakartotinai paklausus, kodėl kvietė policiją, pareiškėjas nurodė, kad pagalba jam nereikalinga, o paklausus, ar iš jo buvo pagrobti kokie nors daiktai, atsakė, kad nebuvo. Tik vėliau jis ėmė aiškinti, kad kažkas buvo paėmęs jo telefoną ir melagingai pranešė apie įvykį. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad perklausius BPC skambučio įrašą pranešėjo balsas atitiko pareiškėjo balsą, o bare buvę asmenys patvirtino, jog policijos pagalbos niekam nereikėjo ir niekas į pareigūnus nesikreipė. Be to, surašius administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjas su pažeidimu sutiko. Šios aplinkybės leidžia daryti aiškią ir nuoseklią išvadą, kad pareiškėjo įvykdytas policijos pareigūnų iškvietimas nebuvo nulemtas realaus poreikio gauti policijos pagalbą. Priešingai, jo elgesys po iškvietimo rodo suvokimą, kad iškviesta pagalba buvo nereikalinga: jis nelaukė pareigūnų ten, kur nurodė pranešime, neatsakė į skambučius tinkamai, tylėjo ir nutraukinėjo pokalbius, vietoje iš pradžių neigė pats kvietęs policiją, o vėliau pats nurodė, kad pagalba jam nereikalinga ir jokie daiktai iš jo nebuvo pagrobti. Tokia elgesio seka nesuderinama su skunde dėstoma versija apie tariamą sąžiningą siekį gauti pagalbą. Be to, pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi ir kintantys. Įvykio vietoje jis aiškino, kad policijos nekvietė ir kad galbūt kažkas paėmė jo telefoną bei melagingai pranešė apie įvykį. Tuo tarpu skunde jau nurodė, kad policiją kvietė pats, nes kažkas buvo paėmęs jo telefoną, o 112 esą skambino iš laikrodžio. Tokie iš esmės vienas kitam prieštaraujantys paaiškinimai pagrįstai buvo įvertinti kritiškai ir nepatvirtina skunde keliamos versijos.

Taip pat nurodoma, kad tyčia šiuo atveju nustatoma ne vien iš paties pareiškėjo žodžių, bet iš visos faktinių aplinkybių visumos: melagingo pranešimo turinio, jo elgesio po iškvietimo, pradinio neigimo, vėlesnio pripažinimo, kad pagalba nereikalinga, bei objektyvių duomenų, jog nei piniginė, nei kiti daiktai nebuvo pagrobti, o bare esantiems asmenims policijos pagalbos nereikėjo. Šių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas kreipėsi į pagalbos tarnybas žinodamas, kad realaus pagalbos poreikio nėra.

Pažymėta, jog girtumas šiuo atveju nėra atsakomybę šalinanti ar lengvinanti aplinkybė. Priešingai, skundžiamame nutarime aiškiai konstatuota, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas neblaivaus asmens ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui, todėl ji pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad dėl neblaivumo jis negalėjo tinkamai vertinti situacijos, nešalina jo atsakomybės ir nesudaro pagrindo naikinti ar švelninti paskirtą nuobaudą.

Institucija taip pat nesutinka ir su pareiškėjo argumentu dėl nuobaudos neproporcingumo. Nurodoma, jog Nutarime nustatyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui. Taip pat nutarime nurodyta, kad pareiškėjas administracine tvarka buvo baustas 24 kartus, iš jų 2 kartus už tai, kad kvietė policiją žinodamas, jog pagalba nereikalinga. Tokios aplinkybės akivaizdžiai paneigia skundo teiginį, kad paskirta nuobauda yra per griežta ar neproporcinga. Institucija, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į ANK 34 str. įtvirtintus kriterijus – pažeidimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. Ž. parodė, kad buvo bare, kur vartojo alkoholį. Jo telefonas visą laiką buvo prie jo, tačiau vienu metu jo neberado, todėl pagalvojo, kad jis buvo pavogtas. Per laikrodį skambino į telefoną, tačiau jo nerado, nors laikrodis rodė, kad telefonas yra netoli, buvo ryšys su telefonu. Per laikrodį paskambino policijai. Po šio skambučio, praėjus 15–20 minučių, telefonas atsirado ant baro, prie kurio jis buvo. Policija atvyko maždaug po pusvalandžio, jis bendravo su policijos pareigūnais, tačiau neatsimena, kaip vyko bendravimas, nes buvo išgėręs. Taip pat neatsimena, ką kalbėjo, tačiau dėl pavogto telefono skambino policijai. Galėjo paminėti piniginę, tačiau skambino dėl telefono. Paaiškino, kad kai atvyko pareigūnai, telefonas jau buvo pas jį. Teismo posėdžio metu pagarsinus 2025-12-24 tarnybinį pranešimą, patvirtino, kad kvietė policiją, kai ji jam buvo reikalinga. Neatsimena, ar pareigūnams sakė, jog pagalba nebuvo reikalinga, tačiau galbūt nenorėjo turėti reikalų su policija, todėl pasakė, kad ne jis kvietė. Dėl alkoholio poveikio pareigūnams nenurodė, jog būtent jis juos kvietė, ir sutiko su kalte, kad pareigūnai jį greičiau paleistų. Aiškino, kad telefonas iš tikrųjų buvo dingęs, jis jo visur ieškojo, ir galbūt kažkas išgirdo, kad kviečia policiją, todėl telefonas atsirado ant baro. Bare buvo vienas, aplinkui buvo nepažįstami asmenys. Nežino, kodėl nepaskambino policijai pranešti, kad telefonas atsirado. Nesutinka su paskirta bauda, nes skambino policijai, kai jam reikėjo pagalbos. Pripažįsta, jog po to, kai telefonas atsirado, nepranešęs policijai jog pagalba nereikalinga, pasielgė blogai. Prašo panaikinti Nutarimą.

Skundas atmestinas.

ANK 493 str. 2 d. nustatyta, kad priešgaisrinė apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 Eur.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ANK 493 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 str. 2 d. kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, tyčia pranešant melagingą informaciją, duomenis apie neegzistuojančias aplinkybes ir taip trukdant tarnybų darbą.

Byloje esantys įrodymai – paties pareiškėjo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai bei skunde nurodytos aplinkybės; 2025-12-28 administracinio nusižengimo protokolas; 2025-12-28 tarnybinis pranešimas; skambučio BPC garso įrašas – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad E. Ž. 2025-12-28, 1.55 val., būdamas adresu Raugyklos g. 3, Vilniuje, skambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir kvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus prašydamas pagalbos dėl apiplėšimo, pavogtos piniginės.

Byloje esantis vaizdo įrašas (failas „1.doc“), patvirtina, kad į vietą atvykusiems policijos pareigūnams E. Ž. tvirtino, kad jis policijos pareigūnų nekvietė, aiškino, kad iš jo niekas nebuvo pavogta. Taip pat nurodė, kad galbūt kažkas kvietė policijos pareigūnus naudodamasis jo telefonu. Iš šio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pranešėjo vietoje nerado, skambino jam mobilaus ryšio telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pastarasis į skambutį nors ir atsiliepė, tačiau tylėjo, pokalbį nutraukdavo. Ir tik atėjus pareigūnams į barą ,,Laiptinė“ ir vėl paskambinus telefonu pastebėtas buvo nustatytas pagalbą kvietęs asmuo (E. Ž.), kurio rankoje skambėjo telefonas. Paklausus kodėl kvietė policiją dėl tariamai pagrobtos piniginės, šis nurodė, kad kažkas buvo iš jo paėmęs telefoną ir melagingai pranešė apie įvykį. E. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus. Iš 2025-12-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad jam nustatytas 2,59 prom. girtumas. E. Ž. 2025-12-28 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 493 str. 2 d. numatyto nusižengimo, t. y. kvietimo policijos pareigūnų pagalbos, žinant, jog pagalba nėra reikalinga. Pareiškėjas su tokiu jo veiksmų vertinimu sutiko, tai patvirtino administracinio nusižengimo protokole padarytu įrašu.

Taigi, E. Ž. versija, kad iš jo nagrinėjamu atveju buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas į įvykio vieta atvykusiems policijos pareigūnams nebuvo patvirtinta jokiais teiktais paaiškinimais ar duomenimis. Priešingai, pareiškėjas, teikdamas, kad jis į BPC neskambino ir pagalbos nekvietė, jo telefonu galėjo pasinaudoti kažkoks kitas asmuo, melavo atvykusiems policijos pareigūnams, o prieš tai taip pat akivaizdžiais siekė būti nustatytas, kaip pagalbos besikreipęs asmuo. Įvertinus tai, jog E. Ž. įvykio metu buvo labai girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje, jis, kaip ir pats nurodo teismui pateiktame skunde, galėjo netinkamai vertinti situaciją, nežinodamas kur pasidėjo telefoną ir kreipdamasis pagalbos vadovautis įsivaizdavimais apie įvykusią vagystę. Tačiau, teismo vertinimu, akivaizdžiai neteisingų duomenų bei informacijos apie pagalbos būtinumą nurodymas dėl tokio didelio girtumo, kai sunkiai orientuojamasi aplinkoje, nelaikytinas pagal ANK 493 str. 2 d. kylančią atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Ž. nagrinėjamu atveju kreipėsi į policijos pareigūnus pagalbos žinodamas, jog ši pagalba nereikalinga, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 493 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai, o skundo reikalavimas Nutarimą panaikinti yra atmestinas.

Skundžiamu Nutarimu E. Ž. už ANK 493 str. 2 d. numatytą nusižengimą buvo paskirta 400 Eur dydžio bauda, kuri, pareiškėjo teigimu, yra neproporcingai griežta.

Kaip minėta, ANK 493 str. 2 d. sankcijoje numatyta skirtina bauda nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. Remiantis bendrosiomis baudos skyrimo nuostatomis, įtvirtintomis ANK 34 str. 2 d., baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

E. Ž. administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus. Kaip pripažino skunde ir pats pareiškėjas, jo neblaivumas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Todėl ši aplinkybė skundžiamame Nutarime pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (ANK 36 str. 1 d. 8 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų E. Ž. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatytą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog per pastaruosius 5 metus E. Ž. 9 kartus baustas administracine tvarka, už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat ir šiurkštaus pobūdžio (viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviame stovyje, smulkias vagystes, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam), paskirtos baudos sumokėtos. Šios aplinkybės, pareiškėją charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusį sistemingai daryti administracinius nusižengimus, taip pat leidžia daryti išvadą, jog baudų už anksčiau jo padarytus nusižengimus paskyrimas iš esmės savo tikslų nepasiekė, nesukėlė jokio atgrasančio poveikio naujų pažeidimų darymui.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu E. Ž. paskirta 400 Eur, t. y. ženkliai mažesnė negu ANK 493 str. 2 d. sankcijoje numatyta vidutinė, bauda, nėra per griežta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Nutarimu E. Ž. už ANK 493 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą patrauktas tinkamai įvertinus visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, nuobauda paskirta pagrįstai, nepažeidžiant ANK 34 str. 2 d. nustatytų skyrimo taisyklių, todėl skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-30 nutarimą Nr. 10-ANR_N-2781-2026 nepakeistą ir E. (E.) Ž. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.