- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- A2.-181-443/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00112-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pažeidėjas
- L. B.
- Nukentėjusysis
- M. B.
nepilnamečio M. B. atstovės Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS l.e.p. vedėjai Renatai Jakštienei,
Šakių rajono psichologinės pedagoginės tarnybos psichologei Aušrai Jakavičienei, nepilnamečiui nukentėjusiam M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. administracinio nusižengimo bylą, kurioje
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, teismui nurodęs neturintis nuolatinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos – gyvenantis automobilyje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVP Šakių RPK 2017 m. kovo 30 d. L. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ANP) už tai, kad jis 2017 m. kovo 24 d. apie 11.00 val. netinkamais savo veiksmais sūnaus M. B., gimusio 2003 m. vasario 2 d., atžvilgiu, tokiais kaip naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant automobilį, konfliktavimas su savo buvusia sutuoktine I. B., įtraukiant į konfliktus ir savo sūnų M. B., pažeidžia vaiko teises ir laisves; 2017 m. kovo 24 d. vykusio pokalbio metu Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, girdint Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei, L. B., kalbėdamas telefonu, išsakė sūnui tokius žodžius, kaip „ką sūnau, kalėjime mane lankysi“. ANP surašiusi institucija vertina, kad tokiais savo veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
L. B. iš dalies prisipažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą – pripažino, kad pažeidžia vaiko teises, įtraukdamas jį į konfliktus su buvusia sutuoktine I. B.. L. B. sūnaus M. B. paprašąs perduoti mamai informaciją, ir iš jos gaunąs informaciją per vaiką. Nurodė, kad iš ANP nėra aišku, už kokį laikotarpį jis kaltinamas kalbėjęs telefonu vairuodamas vaiko akivaizdoje, nes labai senai to nedaro ir nėra įrodymų, kad jis iš viso taip elgėsi. Be to, vėlgi, kaip nurodoma ANP, nėra kalbėjęs 2017 m. kovo 24 d. susitikimo VTAS metu su sūnumi telefonu ir sakęs jam žodžių „ką sūnau, kalėjime mane lankysi“ ar kažko panašaus – tai patvirtinančios ir paties L. B. teismui pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės. Ankstesnis – 2017 m. vasario 14 d. pokalbis su sūnumi yra buvęs, bet ten jokios kalbos apie kalėjimą nebuvo, jis tada minėjęs teismą (2017 m. balandžio 20 d. posėdis nuo 10:58:38 iki 11:06:45; 2017 m. gegužės 16 d. posėdis nuo 10:45:30 iki 10:51:04).
Nepilnametis nukentėjęs M. B., apklaustas teismo vaiko apklausos kambaryje per psichologę A. J. parodė, kad su tėčiu nebendrauja dabar. Kai dar gyveno kartu, tėtis naudodavo psichologinį smurtą sūnaus atžvigiu. Anksčiau su tėčiu bendraudavo kas antrą savaitę, dabar nebendrauja visiškai. Po tėvų skyrybų su tėčiu bendraujant, šis prašydavo, kad M. B. perduotų mamai, kada jis sūnų pasiims, kada gražins, negražiai pasisakydavo ant mamos ir nukentėjusiajam tai nepatikdavo, jis jausdavo dėl to įtampą. M. B. santykiai su mama geresni, su tėčiu norįs bendrauti, bet tik tada, kai jis bus geras. Tėtis turėtų nešmeižti mamos, nesiskųsti. Tėtis vairuodamas kalbėdavo telefonu ir susirašinėdavo žinutėmis tada, kai M. B. pasiimdavo ir jie būdavo kartu, toks jo elgesys būdavo dažnas. Dėl vaikui neigiamus išgyvenimus, įtampą kėlusio tėvų bendravimo per M. B. – tai buvo 2017 m. vasario ir sausio mėnesiais, bet dažniausiai taip buvo 2016 m. vasarą. Tėvas yra sakęs sūnui, kad jeigu šis skųsis, tai „sūnau, turėsi mane lankyti kalėjime“. Kai tėtis jam tai sakė, M. B. buvo namuose, o tėtis kažkur lauke. Jeigu tėtis nesinaudotų telefonu, nekonfliktuotų su mama ir nedarytų psichologinio spaudimo, gąsdinimo, kad į kalėjimą uždarys, norėtų su tėčiu bendrauti (2017 m. balandžio 20 d. posėdis nuo 11:06:48 iki 11:20:06).
Liudytoja I. B. parodė, kad nuo 2015-09-22 kartu negyvenanti su L. B., o 2014 m. liepos mėnesį įregistruota jų ištuoka. Tėtis kas antrą savaitgalį pasiimdavo sūnų M. B., bet šiuo metu sustabdytas sūnaus ir tėvo bendravimas, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad tėtis prieš vaiką naudojo psichologinį smurtą, kad neigiamai apie I. B. vaikui kalba, kad sako, jog viskas įvyko per I. B., kad ši apvogė L. B.. Vaikui priekaištauja, iš telefono rašinėdamas žinutes, kad jeigu viską papasakos psichologei, tai jis išeis iš gyvenimo. Tėtis paskambinęs paklausė ar I. B. buvusi policijoje, tai tėvas jam pasakęs, kad dabar jį pasodins į kalėjimą ir sūnui reikės jį lankyti kalėjime – taip buvo apie kovo mėnesio pusę. VTAS posėdžio metu L. B. turėjo rankose telefoną ir kažką rašinėjo, tai dar specialistė paprašė padėti telefoną. Liudytojai vaikas pasakojo, kad su juo važiuodamas L. B. naudodavosi telefonu, rašinėdavo žinutes vairuodamas automobilį. Prieš Šv. Kalėdas jie važiavo iki Kauno, tai vaikas pasakojo, kad tėtis naudojosi telefonu ir rašinėjo žinutes. Liudytoja buvo prašiusi L. B., kad tėvas to nedarytų. Nuo 2016 m. rudens liudytoja bendrauja su psichologe – pripažįsta nesanti tobula ir jai reikia pagalbos. Ar L. B. lankosi pas psichologus – nežinanti. Liudytoja nežino L. B. gyvenamosios vietos. Žinutės visos yra policijos komisariate, gali pateikti tas žinutes ir teismui (2017 m. balandžio 20 d. posėdis nuo 11:20:25 iki 11:35:29; 2017 m. gegužės 16 d. posėdis nuo 10:51:06 iki 10:52:58).
Liudytoja A. M. – Šakių RPK pareigūnė parodė, L. B. ir I. B. pažįsta, nes buvo susitikę, kai buvo svarstomas bendravimo su vaiku klausimas Šakių rajono savivaldybėje. Kadangi pareigūnė bando daryti aptarimus dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl ir dalyvavo tame susitikime. Tada dar dalyvavo psichologė ir jie svarstė problemą, esančią I. ir L. B. šeimoje. Pokalbio metu liudytojai įstrigo abiejų tėvų negebėjimas tarpusavyje bendrauti, buvo įvairūs žeminantys klausimai vienas kitam, jie abu smarkiai priekaištavo. Buvo iš VTAS specialisčių paklausimas L. B., ar jis tikrai pasakė sūnui telefonu, kad jį pasodins į kalėjimą ir daugiau jie nesusitiks. Kiek liudytoja suprato, tai taip buvo ir L. B. to neneigė. Asmeniškai liudytoja savo vaikui taip nesakytų, nes tai vaikams sukelia stresą ir neigiamas emocijas. Jeigu ir vaikai mato tokį bendravimą kokį specialistai matė tarp L. B. ir I. B., tai vaikams tikrai būna labai didelis stresas. L. B. pats patvirtino, kad jis vaikui pasakė, kad jį pasodins į kalėjimą. Liudytoja paties telefono skambučio negirdėjo, tik buvo aptariamas toks skambutis. Kada buvo skambutis su tokia informacija – liudytoja nežino. Dėl posėdžio įrašo – yra ne liudytojos nustatyta tvarka. Tą kartą buvo aptarimas ir VTAS bei policijos pareigūnai tokių posėdžių neįrašinėja (2017 m. gegužės 16 d. posėdis nuo 09:49:33 iki 09:59:45).
Liudytoja I. J. parodė, kad L. B. ir I. B. jai žinomi dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Liudytoja 2017 m. kovo 24 d. dalyvavo pokalbyje. Šeimoje vyksta nesutarimai dėl skyrybų ir bendravimo su vaikais, skyriaus specialistė Renata Jakštienė organizavo pokalbį, tikslas buvo, kad padėti tėvams dėl tarpusavio nesutarimų ir išvengti galimo smurto prieš vaikus. Pasitarimo metu vaikai nedalyvavo. Pokalbio metu liudytoja negirdėjo, kad L. B. savo vaikui būtų pasakęs, kad tėvą (L. B.) dabar pasodins į kalėjimą ir sūnus jį galės lankyti kalėjime, nes liudytoja į pasitarimą atėjo pavėlavusi. Dėl pasitarimo buvo pats L. B. iniciatorius. Yra šeimos problema nesusitarimas, nemokėjimas tarpusavyje bendrauti. Vieno siekis yra bendrauti su vaikais, kito siekis – neleisti bendrauti ir kuo daugiau prisiteisti išlaikymo. Tai abiejų tėvų problema. Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės mėnesį išnagrinėta apeliacija dėl Šakių rajono apyinkės teismo sprendimo civilinėje byloje, sprendimas iš esmės liko nepakeistas, tik I. B. ir L. B. įpareigoti lankytis pas psichologus (2017 m. gegužės 16 d. posėdis nuo 09:59:47 iki 10:07:00).
Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Šakių RPK tyrėju, surašęs administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje. Nurodė, kad I. B. ir L. B. asmeniškai nepažįsta, tik žino juos dėl šios bylos. Dėl protokolo turinio – buvo gauti raštai iš Šakių pedagoginės psichologinės tarnybos ir VTAS, todėl buvo surašytas protokolas. Savivaldybėje pokalbio metu telefonu buvo išsakyti L. B. žodžiai vaikui apie kalėjimą. Tiksliai nenustatytu laiku L. B. buvo kalbama telefonu, jam vairuojant automobilį, kas vaikui darė blogą įtaką. Čia ne baudžiamoji byla, todėl išklotinių dėl pokalbių telefonu nepareikalavo. Vaiko į traukimo į tarpusavio konfliktus laikotarpis ANP nenurodytas tiksliai, mano, tai buvo daroma sistemingai. Liudytojui atrodė, kad gerai surašytas ANP, iš VTAS ir psichologės raštų supratęs, kad pažeidimas padarytas. Iš tos medžiagos supratęs, kad telefoninis pokalbis apie tai, kad sūnus tėvą galės lankyti kalėjime buvo to pasitarimo VTAS metu – papildomai tos aplinkybės nesiaiškino. L. B. su administracinio nusižengimo medžiaga nesupažindintas, nes susipažinti nebuvo gautas jo prašymas. Su savo teisėmis L. B. buvo supažindintas (2017 m. gegužės 16 d. posėdis nuo 10:07:01 iki 10:23:13).
Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė paaiškino, kad nuo 2014 m. spalio mėnesio skyriaus darbuotojai bendrauja su šia šeima. Buvo daug skundų, kad netinkamai elgiasi ir tėtis, ir mama. Buvo pasirašyta bendravimo tvarka. 2016 m. lapkričio 20 d. skyrius gavo informaciją apie tai, kad važiuodamas su vaiku automobiliu (vairuodams) L. B. kalba telefonu ir rašinėja žinutes. Skyriaus darbuotojai su tėčiu kalbėjosi ta tema, jis pasižadėjo taip nesielgti. Buvo pateikta psichologės išvada, kad vaikui lankantis pas ją išaiškėjo, jog vaiko atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas, tada VTAS organizavo susitikimą. Buvo gauta informacija, kad L. B. naudojo smurtą prieš savo draugę Kaune ir tai matė vaikai, tada buvo prieita išvados, kad tėtis laikinai nebendrautų su M. B.. Psichologė įsipareigojo informuoti vaiką apie tai. Tėtis įsipareigojo, kad lankys pozityvios tėvystės kursus, bet atsisakydavo tai daryti dėl laiko stokos. Pas psichologę taip pat nesilankė, VTAS neturi jokios informacijos ar jis kur nors kitur lankosi (2017 m. gegužės 16 d. posėdis nuo 10:53:00 iki 10:54:43).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus) įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis, ir pažeidimo metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalis, reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Teismas vertina, kad ANP nurodytos aplinkybės, jog „2017 m. kovo 24 d. vykusio pokalbio metu Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, girdint Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei, L. B., kalbėdamas telefonu, išsakė sūnui tokius žodžius, kaip „ką sūnau, kalėjime mane lankysi“, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Teismas nenustatė buvus tokiam telefoniniam pokalbiui nurodomu laiku ir vietoje. Dėl ANP protokole kaip vietos, taip ir laiko atžvilgiu neapibrėžtai, netiksliai suformuluoto kaltinimo L. B. „naudojosi mobiliuoju telefonu, vairuojant automobilį“, pakankamai nesurinkus objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės pripažinti jį šioje dalyje panaudojus tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Dėl tokių priežasčių šios ANP protokole nurodytos aplinkybės iš kaltinimo L. B. šalintinos.
Tačiau teismas vertina, kad L. B. kaltė, ilgalaikiai ir sistemingai įtraukiant nepilnametį sūnų į tarpusavio konfliktus su buvusia sutuoktine I. B., su kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai yra priešiškuose santykiuose (tokia L. B. veika prasidėjo tiksliai tyrimo ir teismo nenustatytu laiku ir tęsėsi faktiškai iki ANP surašymo), tuo akivaizdžiai sukeldamas sūnui M. B. neigiamus psichologinius išgyvenimus, stresą ir taip panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, be paties L. B. prisipažinimo šioje dalyje, įrodyta ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: nepilnamečio nukentėjusiojo M. B., liudytojų A. M. ir I. J. parodymais, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-02-28 ir 2017-03-29 pateikta informacija (b. l. 1-2; 9), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), 2017-03-30 nutarimu pripažinti M. B. nukentėjusiuoju (b. l. 4), Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. J. 2017-03-29 paaiškinimu raštu (b. l. 5), iš dalies – I. B. 2017-04-03 rašytiniu paaiškinimu (b. l. 6), administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 10-11), „Sodros“ duomenų išrašu (b. l. 14), „Bitės“ tinklo telefono pokalbių išklotinėmis, pateiktomis posėdyje L. B. (b. l. 16-17), Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktais dokumentais apie darbą su L. B. ir I. B. jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos aspektu (b. l. 44-60), ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. L. B. šioje dalyje pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 1 d. ir jam skirtina administracinė nuobauda.
L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant L. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, į pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę – neteistas (LITEKO duomenimis), administracine tvarka baustas tris kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. L. B. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir ANK 635-636 straipsniais, teismas
nutaria:
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir paskirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.