Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-557/2014

Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00518-2014-7

2014 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant teismo posėdžių salėje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę suėmimą panaikinti. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-03-26.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jis 2014 m. kovo 26 d. apie 12.40 val. UAB „Avitelos prekyba“ priklausančiame prekybos centre „Avitela“, Taikos pr. 15 Klaipėdoje, pasikėsino pagrobti 4 vnt. kompiuterinių pelių „Logitech m 345“, vieneto vertė 99,96 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tokiu būdu D. B. pasikėsino pagrobti UAB „Avitelos prekyba“ priklausančio turto už 399,96 Lt.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas skyrė nuteistajam D. B. laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, o pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, į nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – padaryta viena nesunki nusikalstama veika, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę – anksčiau eilę kartų teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nelinkęs keisti. Teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisingam bausmės individualizavimui reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes sprendžia, jog nuteistajam D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistasis D. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tokiu būdu padarė nesunkų, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą. Jis tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, jis laikomas recidyvistu. Remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus) – nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti/apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

D. B. už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas nebe pirmą kartą (b. l. 39-60). Nors yra jauno amžiaus, niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, pragyvenimui pajamų buvo nusprendęs gauti nelegaliu būdu – darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog ankstesnė bausmė – laisvės atėmimas nebuvo pakankama, jog paveiktų nuteistąjį D. B. taip, kad daugiau nebenusikalstų, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimus, sąmoningai nesilaiko įstatymų ir nerodo noro taisytis, keisti savo gyvenimo būdą. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nuteistojo D. B. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Apylinkės teismas nuteistajam D. B. už tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė daug mažesnį, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Akivaizdu, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, itin didelę reikšmę suteikė jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei - prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi, nes nors ir buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmė nuteistajam skirta pakankamai švelni. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir nuteistojo nurodytas aplinkybes – labai gailisi, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Teismas taip pat nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu sušvelnindamas jo padėtį. Todėl dar labiau švelninti nuteistajam D. B. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtą bausmę nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog švelnesne bausme bausmės tikslai nuteistojo D. B. atžvilgiu nebus pasiekti. Neizoliavus jo nuo visuomenės, jis turėtų galimybę ir toliau daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tikėdamasis ir ateityje išvengti pačios griežčiausios bausmės. Kaip minėta, nuteistasis D. B. turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaro nebe pirmą kartą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo ne atsitiktinė, o nuteistojo D. B. ankstesnio elgesio pasekmė.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam D. B., kaip recidyvistui, griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatydamas jo dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.