- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-113/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė (pran.)
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Loreta Kraujutaitienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. gynėjos advokatės L. Kraujutaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš R. Š. priteista 3089,30 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteista už tai, kad 2005 m. birželio 3 d., apie 19 val., ( duomenys neskelbtini ) namo laiptinės devinto aukšto aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė N. G. ne mažiau 11 smūgių kumščiu į galvą, veidą, kairį žastą, kairį dilbį, kairę plaštaką, kairės pėdos nykštį bei dešinę koją, nukentėjusiajai parklupus smūgiavo šiai 1 smūgį kojos keliu į galvą, savo veiksmais padarė daugybinius galvos ir veido sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame bei dešiniame žanduose, kaktos ir dešiniojo momens riboje, galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje, dešiniajame smilkinyje ir veide, kaktos dešinėje pusėje bei poodines kraujosruvas kairio žasto priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, kairio dilbio priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, kairės plaštakos nugarėlėje bei ketvirtame piršte, kairės pėdos nykštyje ir dešinės kojos kelio sąnario srityje priekiniame paviršiuje, kuo padarė nukentėjusiajai N. G. mirtiną galvos smegenų traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą, nuo ko N. G. 2005 m. birželio 4 d. mirė, tyčia nužudė žmogų.
Šalies argumentai
Nuteistosios R. Š. gynėja apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Apeliantė iš esmės sutinka su teismo nuosprendžiu, tačiau mano, kad nuteistajai paskirta per griežta bausmė.
Skunde nurodo, jog nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę, supranta savo veiksmų pasekmes ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gera valia davė teisingus ir nuoširdžius parodymus. Tačiau teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, nepakankamai atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė jai per griežtą bausmę.
Be to, apeliantė teigia, kad teismas, nustatydamas tyčios turinį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Spręsdamas apie tyčios turinį teismas neatsižvelgė į nusikaltimo aplinkybes, tokias kaip: kaltininko ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Nurodo, jog nustatant tyčios kryptingumą būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą, o ne tik į atsiradusias pasekmes. Nusikaltimo metu, tiek nuteistoji R. Š. , tiek nukentėjusioji N. G. buvo neblaivios. Žodinis konfliktas tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios įvyko dėl to, kad nukentėjusioji nustūmė nuteistosios mažametį brolį nuo laiptų, ko pasėkoje jam buvo praskelta galva. Žodinio konflikto metu nukentėjusioji pirma pastūmė nuteistąją, ir tai turėjo įtakos nuteistosios tolimesniems veiksmams. Teismas taip pat neįvertino nuteistosios elgesio po įvykio, tai yra, kad ji nepaliko N. G. laiptinėje, o atrakino buto duris ir paguldė ją į lovą.
Nukentėjusioji, kaip nurodo apeliantė, charakterizuojama buvusi ūmaus būdo, agresyvi. Gi nuteistoji charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, gera valia atlygino dalį civilinio ieškinio, šiuo metu yra nėščiųjų įskaitoje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios R. Š. gynėja prašė jos apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusysis N. G. ir prokuroras prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios R. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. R. Š. pagrįstai pripažinta kalta dėl tyčinio N. G. nužudymo. Apygardos teismas nustatęs šias aplinkybes teisingai kvalifikavo nuteistosios veiką pagal BK 129 str. 1 d.
Apeliantė iš esmės neginčija nuteistosios R. Š. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su nuteistajai paskirta bausme bei teigia, kad teismas, nustatydamas tyčios turinį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Apeliantės argumentai, kad teismas nustatydamas tyčios turinį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes spręsdamas apie tyčios turinį neatsižvelgė į nusikaltimo aplinkybes, tokias kaip: kaltininko ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad R. Š. nužudydama N. G. veikė neapibrėžta tyčia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 ,, Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte teismams išaiškinta, kad nužudymas padaromas neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams ( nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tame pačiame minėto nutarimo punkte išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie R. Š. tyčios turinį, į visas šias aplinkybes atsižvelgė. Byloje nėra duomenų, kad konfliktą būtų išprovokavusi nukentėjusioji N. G. . Priešingai, iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad konfliktą pradėjo nuteistoji. Būtent ji pradėjo priekaištauti nukentėjusiajai, kad neva ši nustūmė jos brolį nuo laiptų, dėl ko pastarajam buvo praskelta galva. Pati nuteistoji parodė, kad atėjus nukentėjusiajai pas jos motiną, ji pastarąją išvarė iš namų, o parūkiusi, išėjo pati jos ieškoti pas V. V. V. V. jas abi išvarius iš savo buto, laiptinėje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į nuteistosios smurtinius veiksmus, kurio metu nuteistoji kumščiu keletą kartų smogė nukentėjusiajai, o pastarajai suklupus ant kelių, nuteistoji nenutraukė savo smurtinių veiksmų, o priešingai, kojos keliu smūgiavo į galvą, o po to dar smogė kumščiu į veidą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo sunki galvos trauma, kurią sukėlė galvos ir veido sumušimas ( t. 1, b. l. 25 – 33 ). Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai galvos srityje buvo padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių, į kitas kūno vietas taip pat apie šešis trauminius poveikius. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji prieš nukentėjusiąją naudojo intensyvų smurtą - sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 11 smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį. Nuteistoji, suduodama smūgius kumščiais ir spirdama keliu žmogui į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl tokio smurto gali atsirasti įvairūs jos pavojingos veikos padariniai, tarp jų ir nukentėjusiosios mirtis, tačiau padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Apygardos teismo išvada, kad nuteistoji veikė neapibrėžta tyčia ir ji turi atsakyti už atsiradusias pasekmes – nukentėjusiosios nužudymą, yra teisinga.
Apeliantės skundo argumentas, kad nuteistoji nepaliko nukentėjusiosios koridoriuje, o parvedė ją į butą, nerodo mažesnio nuteistosios pavojingumo laipsnio ir neturi reikšmės jos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji apie tai, kad ji sumušė nukentėjusiąją niekam nesakė. Stipriai sumuštą nukentėjusiąją rado kaimynė O. U. , o greitąją pagalbą iškvietė J. N. .
Kolegijos nuomone, teismo išvados dėl R. Š. kaltės formos yra teisingos ir nuteistosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Apeliantė, nesutikdama su nuteistajai paskirta bausme, mano, kad teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, nepakankamai atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė jai per griežtą bausmę.
Kolegijos nuomone, nuteistajai yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra nei aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. R. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą. Nuteistosios padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgta ir į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji prisipažino kalta, taip pat į charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad nuteistoji iš esmės charakterizuojama teigiamai ( t. 1, b. l. 186 ).
Taigi, apygardos teismas į visas apeliantės nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Tai, kad nuteistoji šiuo metu yra nėščia negali būti pakankamas pagrindas jai švelninti paskirtą bausmę, nes nuteistoji padarė labai sunkų nusikaltimą.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajai paskirta bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nors byloje nėra visų BK 61 str. 4 d. taikymui būtinų sąlygų. Minėtas straipsnis reikalauja, kad kaltininkas ne tik savo noru prisipažintų padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėtųsi, bet ir aktyviai padėtų jį išaiškinti bei nebūtų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aplinkybė, kad nuteistoji aktyviai padėjo išsiaiškinti padarytą nusikaltimą byloje nenustatyta, taip pat, kaip jau buvo minėta, yra nustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 61 str. 4 d. nuostatas. Tačiau nagrinėjant bylą pagal nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą, šios klaidos apeliacinis teismas ištaisyti negali, nes taip būtų pasunkinta nuteistosios teisinė padėtis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo motyvais keisti nuosprendžio nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios R. Š. gynėjos advokatės L. Kraujutaitienės apeliacinį skundą atmesti.