Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-505/2010

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo adv. dr. Jono Leikausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A. Ž. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d., padarymo nutraukta suėjus senaties terminui.

Šia nutartimi A. Ž. perduotas globai ir rūpybai jo tėvui F. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. buvo kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. už tai, kad pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.VIII-1185 (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX-1335 redakcijos) 15 str. 2 d. reikalavimą, numatantį, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus ar jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu ir 73 str. 2 p., kuriame numatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdamas autorių teisų, gretutinių teisių subjekto ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo neteisėtai atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikos kūrinių, kompiuterinių programų bei kompiuterinių žaidimų neteisėtas kopijas, o būtent:

A. Ž. nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas kompiuterį „Click 21“, neteisėtai atgamino intelektinės nuosavybės objektus – audiovizualinių ir muzikos kūrinių, kompiuterinių programų ir kompiuterinių žaidimų kopijas, kurias komercijos tikslu laikė tame pačiame bute ir minėtu kompiuteriu iš elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), siunčiamais laiškais susitaręs su V.J. P., K.A. K., S. Š., E. A., A.A.L. M., A. V., laikotarpiu nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) arba naudodamasis VĮ „Lietuvos paštas“ teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, pardavė šiems asmenims kūrinių neteisėtas kopijas. Iš viso A. Ž. nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais 307 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų (šios materialiosios laikmenos išvardintos skundžiamoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartyje). Šiais savo veiksmais A. Ž. nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais viso 492 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų, audiovizualinių ir muzikos kūrinių bei kompiuterinių žaidimų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 163461,30 Lt.

A. Ž. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika baigta 2005-01-12, t.y. prieš 5 metus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamąją bylą A. Ž. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 192 str. 1 d. padarymo nutraukė suėjus senaties terminui (t. 10., b.l. 37-44). Teismas šia nutartimi perdavė A. Ž. globai ir rūpybai jo tėvui F. Ž.. Kompiuterio sisteminį bloką „Click 21“, skanerį „Phantom 336 CX“, spausdintuvą „HP laser Jet 5L“ ir monitorių „Sony“, 366 tuščias kompaktinių plokštelių dėžutes, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A35“, (duomenys neskelbtini) grąžino A. Ž.. Iš 575 kompaktinių plokštelių tuščias plokšteles bei laikmenas, kuriose įrašytos teisėtos kūrinių kopijos, grąžino A. Ž..

Skunde nurodoma, kad A. Ž. už tą pačią veiką, tuo pačiu pagrindu buvo teisiamas antrą kartą. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. Ž. išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų BK 192 str. pagrindu. Teismo išteisinamuoju nuosprendžiu teismas grąžino A. Ž. kompiuterį „Click 21“, kuriame yra DVD room ir CD-RN įrenginiai, klaviatūrą, pelę, monitorių „Sony-Tinitron“, 9 kartonines dėžes su kratos metu išimtais kompaktiniais diskais. Įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, A. Ž. teismo grąžintus daiktus atgavo 2004 metų lapkričio pabaigoje ir parsivežė į butą, kuriame gyveno. A. Ž. bylą perdavus į teismą pagal naujai pareikštus kaltinimus, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir surinktus byloje įrodymus, susipažinęs su išteisinamuoju 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, nustatė, kad jam (A. Ž.) grąžintų daiktų – kompaktinių plokštelių pavadinimai sutampa su pavadinimais kompaktinių plokštelių, dėl kurių jis yra kaltinamas, todėl teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi bylą nutraukė BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu ir grąžino iš jo paimtus visus daiktus. Teismo nutartyje nurodyta, kad palyginus išteisinamąjį nuosprendį ir kaltinimą šioje byloje matyti, kad tai visiškai tos pačios veikos paimti daiktiniai įrodymai ir tas pats laikotarpis, dėl kurių A. Ž. buvo išteisintas. Todėl A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo išteisintas, tuo pažeidžiamos LR BK 2 str. 6 d. bei EŽTPLAK 7 protokolo 14 str. 7 d. nuostatos. A. Ž. grąžintus daiktus atgavo 9 dėžėse, toks pat skaičius dėžių (9) buvo paimta ir kratos metu. Sudarant antrąjį paimtų kompaktinių plokštelių sąrašą, dalis jų buvo užrašyta ta pačia eilės tvarka ir sutampa su ankstesnės bylos sąrašu. Sulyginus ankstesnės ir šios bylos kompaktinių plokštelių sąrašus, matyti, kad plokštelių pavadinimai sąraše yra šalia, kas liudija, jog plokštelės gulėjo tose pačiose dėžėse ta pačia tvarka, kaip ir buvo surašytos ir grąžintos A. Ž.. Iš 72 kompaktinių plokštelių su kompiuterio programomis 53 buvo ankstesnės bylos grąžintų daiktų sąraše. Skunde nurodo, kad nemaža dalis paimtų ir konfiskuotų kompaktinių plokštelių yra mokomojo turinio, enciklopedijos, žodynai, atlasai, katalogai, vaizduojamojo meno kūrinių įrašai, laisvai platinami be jokių apribojimų. Už tokio turinio įrašus baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, todėl panašaus pobūdžio įrašai konfiskuoti neteisėtai. Didelė dalis vizualinių ir kitokio pobūdžio įrašų kažkodėl byloje priskirti ir įvardijami kaip kompiuterio programos ir kartu įrašams nustatoma reali jų vertė pinigine išraiška.

Skunde nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje daroma prielaida, kad A. Ž. turėjo galimybę perrašyti kūrinius, tačiau ar tai buvo padaryta, byloje jokių įrodymų nėra. A. Ž. teisėtai po vieną egzempliorių laikė įrašus laikmenose, nes ATGTĮ 20 str. 1 d. nustatyta, kad be autoriaus leidimo fiziniam asmeniui savo naudojimui leidžiama atgaminti ne daugiau kaip 1 išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartyje iš esmės atkartojo tą, kas buvo konstatuota teismo apkaltinamojoje 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, nors nurodyta nutartis yra panaikinta neįrodžius A. Ž. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis savo turiniu prieštarauja apeliacinio ir kasacinio teismų nutartyse nurodytiems trūkumams, kuriuos teismas privalėjo įvertinti nutraukiant bylą suėjus senaties terminui ir bylą nutraukti neįrodžius A. Ž. kaltės. Teismas, nenagrinėjęs bylos, padarė išvadą, kad A. Ž. atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais 495 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kūrinių kopijomis, kurių vertė 163461,30 Lt. Tuo pagrindu nutarta dalį paimtų daiktų iš A. Ž. grąžinti, o dalis su neteisėtomis kūrinių kopijomis negrąžinamos, kokiais įrodymais grindžiama A. Ž. kaltė, nenurodoma. Nutartis, kurią perrašė teisėjas, yra panaikinta pilna apimtimi, todėl A. Ž. kaltę grįsti ja yra neteisinga. Konstatuojamojoje dalyje nurodoma 492 vnt., rezoliucinėje dalyje 575 vnt., kiek iš jų tuščių ar be įrašų, taip pat su teisėtais ar neteisėtais įrašais, nenurodoma. Tuo pačiu neaišku, kiek A. Ž. būtų grąžinta kompaktinių plokštelių nutraukiant bylą. 2008 m. spalio 28 d. nutartyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl daiktų konfiskavimo, privalo nurodyti, kokia įstatymo norma grindžia turto konfiskavimą, tačiau teismas ir šį kartą konfiskuodamas dalį paimtų daiktų, nenurodė, kokios teisės normos pagrindu paimami daiktai, konfiskuojami ar sunaikinami. Priimtos nutarties dėl grąžinamų ir konfiskuotų daiktų kiekio praktiškai negalima būtų įvykdyti dėl jos neaiškumo, nes nutartyje nenurodyta teisėtų ir neteisėtų, tuščių laikmenų kiekiai.

Teismo posėdžio metu apelianto A. Ž. gynėjas advokatas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto A. Ž. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinusi su apelianto A. Ž. gynėjo advokato apeliaciniu skundu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 192 str. 1 d. 2006 m. liepos 4 d. pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. 2006 m. liepos 13 d. baudžiamoji byla kartu su nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Ž. buvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (t. 7., b.l. 89-115).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi A. Ž. baudžiamąją bylą kaltinant jį padarius LR BK 192 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nutraukė. 575 kompaktines plokšteles, 366 vnt. tuščių dėžučių kompaktinėms plokštelėms laikyti, skanerį „Phantom 336 CX“, kompiuterio sisteminį bloką „CLICK 21“, spausdintuvą „HP Hewlett packard Laser Jet 5L“, monitorių „Sony“, kompiuterio standųjį diską HITACHI DESKSAR, mobiliojo ryšio telefoną „SIEMENS“ grąžino A. Ž. (t. 8., b.l. 67-69).

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikino ir A. Ž. baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 8., b.l. 98-101). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Ž. kaltinamas dėl tos pačios visuomenei pavojingos veikos, dėl kurios jis teismo nuosprendžiu išteisintas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi A. Ž. pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 192 str. 1 d., ir, vadovaujantis LR BK 98 str. 7 d., perdavė jį tėvo F. Ž. globai, nustatant jo medicininį stebėjimą Vilniaus psichikos sveikatos centre. Šia nutartimi A. Ž. grąžinta: kompiuterio sisteminis blokas „Click 21“, skaneris „Phantom 336 CX“, spausdintuvas „HP laser Jet 5L“ ir monitorius „Sony“, 366 tuščios kompaktinių plokštelių dėžutės, mobiliojo ryšio telefonas „Siemens A35“, (duomenys neskelbtini). Iš 575 kompaktinių plokštelių tuščios plokštelės ir laikmenos, kuriose įrašytos teisėtos kūrinių kopijos, grąžintos A. Ž., o plokštelės, kuriose įrašytos neteisėtos kūrinių kopijos, konfiskuotos (t. 9., b.l. 96-111). Teismas padarė išvadą, kad specialistų išvadose nurodyti, pas A. Ž. kratos metu rasti kūriniai, ir iš liudytojų paimti kūriniai, yra neteisėtos audiovizualinių kūrinių, kompiuterinių žaidimų, žodynų, enciklopedijų, kompiuterinių programų ir kitų kūrinių kopijos. Teismas nustatė, kad A. Ž. savo namuose laikė neteisėtas kūrinių kopijas ir jas platino. Laikymo faktas nustatytas kratos protokolu kratos metu juos radus.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi A. Ž. gynėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį (t. 9., b.l. 129-140). Kolegija padarė išvadą, kad neteisėtas kūrinių kopijas A. Ž. laikė ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir platinimui komerciniais tikslais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybę, jog A. Ž. neteisėtai atgamino kūrinius darydamas jų kopijas, įrodo tai, kad daugelis liudytojams parduotų kūrinių kopijų buvo įrašytos į įrašomus kompaktinius diskus. Kratos metu pas A. Ž. buvo rastos neteisėtos kūrinių kopijos, kurių pas jį buvo ir po vieną, ir po daugiau kopijų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 9., b.l. 180-183). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis ir šio asmens psichika sutriko po nusikaltimo padarymo, nesprendė bylos pagal specialiąsias, būtent priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesui nustatytas baudžiamojo proceso normas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 9., b.l. 209-219).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė, kad A. Ž. nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais viso 492 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų, audiovizualinių ir muzikos kūrinių bei kompiuterinių žaidimų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 163461,30 Lt.

Taigi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi konstatavo, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, remiantis kokiais faktiniais duomenimis yra nustatyta, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis dėl jos neišsamumo yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byla pagal specialiąsias, būtent priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesui nustatytas baudžiamojo proceso normas, bylos nagrinėjimo metu konstatavo, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl pagrįstai baudžiamąją bylą A. Ž. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 192 str. 1 d. padarymo, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.), o A. Ž., vadovaujantis BPK 403 str. 1 d. 6 p., perdavė globai ir rūpybai jo tėvui F. Ž..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinusi su apelianto A. Ž. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog A. Ž. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. Tai, kad buvo padaryta įstatymo uždrausta veika, patvirtinta: liudytojų S. Š., R. V., V. Ž. L. B., A. M., P. S. K.A. K., V.J. P., E. A., A. V., A. K. duotais parodymais; Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, jog pateiktose kompaktinėse plokštelėse įrašytos kompiuterinės programos visiškai neatitinka originalios (licencijuotos LR) produkcijos reikalavimų; Kratos A. Ž. gyvenamojoje vietoje – bute rastais ir paimtais daiktais (t. 1., b.l. 14-36); LMIA specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1., b.l. 127-153), UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštais, kuriuose nurodyta, jog nepardavė kompiuterinių programų ir nebuvo perdavusios leidimo, leidžiančio atgaminti ir platinti kompiuterines programas, kurių autoriai jų atstovaujamos bendrovės (t. 6., b.l. 52-65). Taigi, išdėstyti rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina, jog A. Ž. savo veiksmais, t.y. panaudodamas kompiuterį „Click 21“, neteisėtai atgamino intelektinės nuosavybės objektus – audiovizualinių ir muzikos kūrinių, kompiuterinių programų ir kompiuterinių žaidimų kopijas, kurias komercijos tikslu laikė tame pačiame bute ir minėtu kompiuteriu iš elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), siunčiamais laiškais susitaręs su V.J. P., K.A. K., S. Š., E. A., A.A.L. M., A. V., laikotarpiu nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), arba naudodamasis VĮ „Lietuvos paštas“ teikiama išperkamojo mokesčio pašto perlaidos paslauga, pardavė šiems asmenims kūrinių neteisėtas kopijas. Iš viso A. Ž. nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais 307 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų (šios materialiosios laikmenos išvardintos skundžiamoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartyje).

Todėl kolegija sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartyje padaryta išvada, kad šiais savo veiksmais A. Ž. nuo 2000-08-21 iki 2005-01-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atgamino, platino ir laikė komercijos tikslais viso 492 materialiąsias laikmenas su neteisėtomis kopijomis kompiuterinių programų, audiovizualinių ir muzikos kūrinių bei kompiuterinių žaidimų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 163461,30.

Remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Kadangi A. Ž. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika baigta 2005-01-12, t.y. prieš 5 metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė pradėtą baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kaip matyti iš apelianto A. Ž. gynėjo apeliacinio skundo, skundu prašoma baudžiamąją bylą A. Ž. atžvilgiu nutraukti neįrodžius jo padarytos nusikalstamos veikos ir grąžinti jam visus paimtus daiktus, arba bylą grąžinti nagrinėjimui iš naujo, kad būtų nustatyta arba nenustatyta A. Ž. kaltė.

Kolegija pažymi, kad bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, jog A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 192 str. 1 d., tačiau suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Tai pažymėta ir teismų praktikoje, o būtent, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-93/2007 konstatavo, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti, todėl nėra prasmės to daryti.

Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo grąžinti A. Ž. visus ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimtus daiktus. Pažymėtina, kad nutraukus baudžiamąjį procesą dėl BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Apelianto gynėjas skunde nurodo, kad teismai konstatavo, jog krata kaltinamojo gyvenamojoje vietoje padaryta pažeidžiant LR BPK 149 str. reikalavimus – kratos protokole nenurodytas kratos metu rastų ir paimtų daiktų kiekis ir įpakavimo ypatumai. Kolegija sprendžia, kad vien galimi procesiniai pažeidimai atliekant tam tikrus proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime nesudaro pagrindo vien dėl šios priežasties tenkinti apelianto gynėjo prašymą ir grąžinti visus iš A. Ž. gyvenamosios patalpos paimtus daiktus, kadangi atlikus paimtų daiktų patikrinimus, specialistai nustatė, jog didžioji dalis šių paimtų daiktų buvo neteisėtai atgamintos, platintos ir laikomos komercijos tikslais kūrinių neteisėtos kopijos.

Kadangi bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog didžioji dalis kratos metu iš A. Ž. gyvenamosios patalpos – buto paimtų daiktų – kompaktinių plokštelių yra neteisėtai, t.y. pažeidžiant 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.VIII-1185 (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX-1335 redakcijos) 15 str. 2 d. reikalavimą atgamintos, platintos ir laikomos komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikos kūrinių, kompiuterinių programų bei kompiuterinių žaidimų neteisėtos kopijos, todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo grąžinti A. Ž. visus kratos metu paimtus daiktus. Pažymėtina, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, nutraukiant procesą, turi būti perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 2 p.). Tai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-378/2005.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė likusių neteisėtai atgamintų, platintų ir laikomų komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikos kūrinių, kompiuterinių programų bei kompiuterinių žaidimų neteisėtų kopijų tolesnio likimo, t.y. konfiskavimo ir sunaikinimo klausimo, kaip numatyta BPK 307 str. 6 d. 2 p. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas išeiti už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, neturi teisės spręsti klausimo dėl tolesnio minėtų neteisėtai atgamintų kompaktinių plokštelių likimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija pažymi, kad klausimas dėl neteisėtai atgamintų, platintų ir laikomų komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikos kūrinių, kompiuterinių programų bei kompiuterinių žaidimų neteisėtų kopijų tolesnio likimo (galimo konfiskavimo ir sunaikinimo) gali būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme nutarties vykdymo procese.

Apelianto gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. Ž. teisėtai po vieną egzempliorių laikė įrašus laikmenose, nes ATGTĮ 20 str. 1 d. nustatyta, kad be autoriaus leidimo fiziniam asmeniui savo naudojimui leidžiama atgaminti ne daugiau kaip 1 išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių.

Kolegija nelaiko pagrįstais tokius apelianto gynėjo skundo argumentus, kadangi, kaip numatyta ATGTĮ 20 str. 1 d., be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Taigi, byloje esančiais faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, kad A. Ž. atgamino, platino ir laikė kūrinių kopijas siekdamas komercinių tikslų, todėl jam negali būti grąžinama nė viena šių kūrinių neteisėtai atgaminta kopija.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, teismas nutarė A. Ž. grąžinti: Kompiuterio sisteminį bloką „Click 21“, skanerį „Phantom 336 CX“, spausdintuvą „HP laser Jet 5L“ ir monitorių „Sony“, 366 tuščias kompaktinių plokštelių dėžutes, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A35“, (duomenys neskelbtini) grąžino A. Ž.; iš 575 kompaktinių plokštelių tuščias plokšteles bei laikmenas, kuriose įrašytos teisėtos kūrinių kopijos.

Apelianto gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neaiški ir neįgyvendinama kompaktinių plokštelių grąžinimo požiūriu. Kiek kompaktinių plokštelių turi būti grąžinta A. Ž., nepasisakyta, neišspręstas klausimas dėl likusių kompaktinių plokštelių, nenustatytas jų kiekis.

Kolegija sprendžia, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišvardino A. Ž. grąžintinų laikmenų, kuriose įrašytos teisėtos kūrinių kopijos, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstos.

Pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 362 str. 3 d., klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 str., nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi, nutarties vykdymo procese kilus abejonių dėl nutarties vykdymo, siekiant pašalinti dėl nutarties kylančias abejones, kurios nekeičia nutarties esmės, galima kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kad būtų konkrečiai nurodytas grąžintinų laikmenų, kuriose įrašytos teisėtos kūrinių kopijos, sąrašas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas tuo pagrindu, kad teismas nenustatė, ar A. Ž. yra kaltas dėl padaryto nusikaltimo, kolegija nepasisako, kadangi kaip jau anksčiau minėta, nutraukus baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, asmens kaltės klausimas nebesprendžiamas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaujantis BPK 403 str. 1 d. 6 p., pagrįstai A. Ž. perdavė globai ir rūpybai jo tėvui F. Ž., kadangi bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog A. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija epizodine eiga su progresuojančiu defektu, negali suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti (Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 7., b.l. 40-41).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apelianto A. Ž. gynėjo advokato dr. Jono Leikausko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.