Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., šiuo metu kaltinamojo tvirtinimu gyvenantis pas močiutę (duomenys neskelbtini) (nežino tikslaus adreso, nes adresas keitėsi), (duomenys neskelbtini)., neteistas (teistumas išnykęs) (Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 1-178-634/2024 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. spalio 21 d. apie 20.20 val., V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme - įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį R. M. į veido sritį, po ko R. M. nukrito ant žemės, bei kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių ant žemės gulinčiam R. M. į veido sritį, dėl ko - dėl plėštinės kairės išorinės ausies žaizdos nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą/sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2023 m. spalio 21 d. apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, o kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, gulinčiam kumščiu sudavė dar tris smūgius galimai į veido sritį. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam skausmą. Įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis blogai. Gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Nukentėjusiojo nepažinojo. Su visais civiliniais ieškiniais sutinka, tai yra su nukentėjusiojo reikalavimu atlyginti 300 Eur neturtinę žalą, su Ligonių kasos ieškiniu dėl 81,26 Eur žalos atlyginimo ir su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniu ieškiniu dėl 177,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2023 m. spalio 21 d. apie 20.00 val., paskambino sugyventinei V. J. ir paprašė, kad ji atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), parvežti jį namo. Bevažiuojant namo sugyventinė jam papasakojo, kad vykstant pas jį, (duomenys neskelbtini). sankryžoje praleidžiant pėsčiuosius, vienas iš jų pribėgęs spyrė į jos automobilį, parodė jai nepagarbų rankos gestą ir jos atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius. (duomenys neskelbtini), netoli jų namų, V. J. pastebėjo tą patį vaikiną, kuris apspardė jos automobilį. Šalia minėto vaikino buvo dar keturi žmonės, vienas iš jų sėdėjo ant šaligatvio grindinio. Apžiūrėjęs automobilį pamatė ant priekinio bamperio likusią batų žymę, tačiau automobilis nebuvo apgadintas. V. J. nusprendė su minėtu vaikinu pasiaiškinti ir nuėjo link jo. Jis nuėjo kartu. V. J. bendravo su vaikinu dėl įvykusio įvykio, o jis stovėjo netoliese ir stebėjo situaciją, girdėjo, kad vaikinas V. J. prisipažino spyręs į automobilį. Jis taip pat pasikalbėjo su vaikinu dėl jo tokio elgesio, nuėjo prie šalia sėdinčios neblaivios merginos R., pasakė, kad ji eitų namo, o atsitiesęs sukosi eiti atgal, tačiau tuo metu jam kumščiu buvo suduotas smūgis į kairę veido pusę, dėl ko jis nukrito ant žolės. Nukritęs kažkurį laiką buvo be sąmonės ir jam gulinčiam suduotų smūgių neatsimena, tik vėliau pokalbio su sugyventine metu sužinojo, kad gulinčiam jam buvo suduoti trys smūgiai kumščiu į veidą. Atgavęs sąmonę šalia pamatė tik sugyventinę ir atokiau vis dar sėdinčią neblaivią R., šalia kurios buvo dvi paauglės, kurios vedžiojo šuniukus. V. J. parodė kryptį, kur link nuėjo jo atžvilgiu smurtavęs vaikinas, jis atsisuko į tą pusę ir pamatė su mergina nueinantį jį sumušusį vaikiną. Vaikinas buvo apsirengęs raudonos ar „bordinės“ spalvos kelnėmis, vilkėjo tamsios spalvos striukę, buvo su barzdele, nedidelio ūgio. Apie įvykį jis pranešė pagalbos numeriu, vaikinas buvo sulaikytas policijos ir jis sužinojo, kad tai buvo V. S.. Dėl patirtų sužalojimų iš karto kreipėsi į gydymo įstaigą, dvi dienas buvo nedarbingas. Reiškia 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 46-49).

Liudytoja V. J. parodė, kad 2023 m. spalio 21 d. po 20.00 val., ji automobiliu važiavo parvežti namo sugyventinį R. M.. Įvažiuojant į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir sukant į kairę ji sustojo praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusius vaikiną ir merginą, tačiau vaikinas paspartino žingsnį ir pribėgęs spyrė į jos automobilio VW Passat priekinę dalį, jos atžvilgiu panaudojo necenzūrinius žodžius ir parodęs nepagarbų gestą nuėjo toliau. Matėsi, kad vaikinas yra neblaivus. Tuo metu ji iš automobilio neišlipo, nuvažiavo iki savo sugyventinio. Važiuojant kartu su sugyventiniu namo papasakojo apie įvykį. Išsukus iš pagrindinės J. (duomenys neskelbtini) gatvės ir važiuojant link namų pamatė ant šaligatvio stovinčius tuos pačius jaunuolius, kurie su kažkuo kalbėjosi. Ji apie tai pasakė sugyventiniui. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojus šalikelėje išlipo iš automobilio pasižiūrėti ar šis neapgadintas. Ant automobilio priekinio dangčio ir ant grotelių buvo likę batų pėdsakai, tačiau automobilis nebuvo apgadintas. Ji nusprendė nueiti ir pasikalbėti su vaikinu, kuris spyrė į jos automobilį, sugyventinis nuėjo kartu. Pokalbio su vaikinu metu šis prisipažino, kad spyrė į jai priklausantį automobilį, tačiau priežasties nenurodė. Į jos ir vaikino pokalbį įsiterpė sugyventinis, kuris vaikinui pasakė, kad už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė. Kalbėdamiesi, kad nedera spardyti svetimų automobilių, ji su sugyventiniu ir vaikinu ėjo link neblaivios kaimynės R., kuri netoliese sėdėjo ant šaligatvio. Sugyventinis kalbėjosi su R., o ji pati tuo metu dar tęsė pokalbį su tuo pačiu vaikinu, tačiau vaikinas darėsi vis agresyvesnis. Ji jam pasakė, kad apsiramintų ir rinktų žodžius, nes šalia jo yra policijos pareigūnas, tačiau vaikinas pradėjo vartoti įvairius necenzūrinius žodžius ir staiga priėjęs prie jos sugyventinio sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio R. M. nukrito ant žolės, o vaikinas gulinčiam R. M. dar sudavė tris smūgius kumščiu į veidą. Ji sugriebė vaikiną už drabužių ir patraukė nuo savo sugyventinio. Vaikinas nuėjo kartu mergina. Kai jos sugyventinis atsistojo, jo veide matėsi akivaizdūs sužalojimai, prie kairės ausies matėsi kraujas. Po įvykio ji nuvežė sugyventinį į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūta žaizda ties kaire ausimi. R. M. dėl patirto sužalojimo kažkurį laiką buvo nedarbingas, lankėsi pas chirurgą (1 t., b. l. 106-109).

Liudytoja A. N. parodė, kad V. S. yra jos draugas, kurį pažįsta apie 8 metus, tačiau jie nėra sugyventiniai. 2023 m. spalio 21 d. apie 19.50 val., su V. S. važiavo autobusu iš (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ėjo namo link (duomenys neskelbtini) namo. Pėsčiųjų perėjoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, juos praleisti sustojo lengvasis automobilis, kurį vairavo moteris. V. S. staiga pasakė: „žiūrėk, spirsiu“ ir vieną kartą spyrė į minėtą automobilį. Vairuotoja pro langą šūktelėjo ką šis daro, o V. S., atsisukęs į vairuotoją, šiai pasakė kažkokį necenzūrinį žodį ar repliką, ir nuėjo. Paklausus V. S. kodėl taip pasielgė, šis tik gūžtelėjo pečiais. Einant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė ant žolės sėdinčią neblaivią moterį, šalia kurios buvo dvi paauglės. V. S. padėjo jai atsikelti, tačiau tarp jo ir moters įvyko žodinis ginčas, nes V. S. neva jos nepaleido. Netrukus įvažiavo tas pats šviesios spalvos automobilis, kurį prieš tai apspardė V. S.. Iš automobilio išlipo moteris ir vyras, pradėjo aiškintis su V. S. dėl apspardyto automobilio. Kažkuriuo momentu vyras pradėjo kalbinti neblaivią moterį, buvo priėjęs prie jos ir paėmęs ją už parankės, pavadino kažkokiu vardu, todėl ji suprato, kad tas vyras moterį pažįsta. Tarp vyro ir V. S. prasidėjo kažkoks konfliktas. Matė, kad konflikto metu vyras ranka suėmė V. S. už dešinės rankos žemiau peties, o V. S. liepė jį paleisti. Tuomet viskas įvyko labai greitai, ji tik pamatė, kad vyras kartu su V. S. nugriuvo ant žemės - vyras nugriuvo ant nugaros, o ant jo užgriuvo V. S., kuris kumščiu sudavė vyrui į veido sritį mažiausiai du smūgius. Ar sudavė daugiau smūgių nematė, nes nuo tokio kraupaus vaizdo ji išsigando ir nusisuko. Atsisukusi pamatė, kad vyras dar guli ant žemės, o su vyru buvusi moteris V. S. pasakė, kad žiūrėtų ką šis padarė. Tuomet V. S. atsitraukė nuo gulinčio vyro, moteris padėjo vyrui atsistoti. Ji pastebėjo, kad vyro veido šone bėga kraujas. Vyras su moterimi nuėjo link savo automobilio, o jai su V. S. einant namo, prie jų privažiavo policijos automobilis ir sulaikė V. S. (1 t., b. l. 98-102).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenims 2023 m. spalio 21 d. 20.38 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją gatvėje ką tik užpuolė jaunimas, kuris rankomis trenkė pranešėjui į veidą, minėti asmenys eina link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat gautas pranešimas iš Kėdainių ligoninės priėmimo skyriaus, kad pristatytas R. M. su kirstine žaizda prie kairės ausies bei galvos sumušimu (1 t., b. l. 27-31).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad paskambinęs asmuo nurodė, jog gatvėje jį užpuolė, sudavė per veidą, ir jam skubiai reikalingas policijos ekipažas į (duomenys neskelbtini) gatvę (1 t., b. l. 32-36).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2023 m. spalio 21 d. policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir V. S., kuris nurodė, kad jį užpuolė vyras, o šis jam trenkė (1 t., b. l. 39-43).

Nukentėjusiojo R. M. pateiktame vaizdo įraše (1 t., b. l. 68-71) užfiksuotas prie pėsčiųjų perėjos sustojęs šviesios spalvos automobilis, tuo metu per pėsčiųjų perėją eina vyras ir moteris. Vyras, kuris vilki raudonos spalvos kelnėmis, eidamas per pėsčiųjų perėja staiga prieina prie automobilio ir spiria į automobilio priekinę dalį ir nueina toliau per pėsčiųjų perėją (1 t., b. l. 72-75).

Liudytoja V. J. atpažino V. S. kaip asmenį, kuris spyrė į jos automobilį bei jos sugyventinio R. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, suduodamas kumščiu R. M. vieną smūgį į veidą, o nuo suduoto smūgio R. M. nukritus, dar tris kartus kumščiu sudavė gulinčiam R. M. į veidą (1 t., b. l. 110-114).

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2329/2023 (02) nurodyta, kad R. M. konstatuota plėštinė kairės išorinės ausies žaizda, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Tipinių griuviminių sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 84-85).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2023 m. spalio 21 d. apie 20.20 val., V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį R. M. į veido sritį, o nuo suduoto smūgio R. M. nukritus ant žemės, kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių R. M. į veido sritį, ir dėl plėštinės kairės išorinės ausies žaizdos nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą/sukėlė jam fizinį skausmą, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Įvykio vieta, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra vieša vieta.

Kaltinamasis V. S. kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog viešoje vietoje, matant ir kitiems asmenims, atliko neteisėtus veiksmus, nurodytus kaltinime - tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą/sukėlė jam fizinį skausmą, suvokia, kad įvykį matę kiti asmenys dėl jo neteisėtų veiksmų turėjo jaustis blogai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir byloje ištirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai: nukentėjusysis R. M. parodė, kad viešoje vietoje, matant ir pašaliniams asmenims, bendraujant su kaltinamuoju dėl apspardyto automobilio bei kalbinant neblaivią kaimynę R. eiti namo, kaltinamasis sudavė jam kumščiu smūgį į kairę veido pusę, dėl ko jis nukrito ant žolės ir kurį laiką buvo be sąmonės, o vėliau sugyventinė jam papasakojo, kad kaltinamasis jam gulinčiam sudavė dar tris smūgius kumščiu į veidą; liudytoja V. J. parodė, kad viešoje vietoje kalbant su kaltinamuoju dėl apspardyto jos automobilio, šis darėsi vis agresyvesnis, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius ir, staiga priėjęs prie jos sugyventinio, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio R. M. nukrito ant žolės, o kaltinamasis gulinčiam R. M. dar sudavė tris smūgius kumščiu į veidą, kad sugyventinis buvo akivaizdžiai sužalotas, prie kairės ausies matėsi kraujas; liudytoja A. N. parodė, kad V. S. be jokios priežasties spyrė į prie perėjos sustojusį automobilį ir nuėjo, o vėliau prie jų privažiavo tas pats automobilis, iš kurio išlipusi moteris ir vyras pradėjo aiškintis su V. S. dėl apspardyto automobilio, kad kažkuriuo momentu tarp nukentėjusiojo ir V. S. prasidėjo kažkoks konfliktas ir ji matė, kad nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros, o ant jo užgriuvo V. S., kuris kumščiu sudavė vyrui į veido sritį mažiausiai du smūgius, kad išsigandusi tokio kraupaus vaizdo ji nusisuko, o po to, matė, kad nukentėjusiajam veidu bėga kraujas; vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamasis spiria į automobilį, kaip nukentėjusysis kviečia policiją nurodydamas, kad jį užpuolė, sudavė į veidą, taip pat kaip kaltinamasis pareigūnams nurodo, kad jis sudavė nukentėjusiajam; teismo medicinos specialisto išvadoje buvo konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, vartodamas necenzūrinius žodžius, suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, jis ne tik sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą, bet išgąsdino ir pašalinius įvykį mačiusius žmones, tai yra kaltinamasis parodė nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant/stebint kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, bei to siekė, privalėjo suvokti, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.

Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, įvykį matę asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, nesaugiai, buvo kviečiama policija.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, kaltinamasis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų ankščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2023 m. spalio 21 d. 21.08 val. - V. S. nustatytas 2,29 promilių girtumas).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą; į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę: nors jo teistumas išnykęs, todėl kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau anksčiau buvęs teistas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką, susijusią su smurto naudojimu, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir teismui nurodė, kad toje byloje kaltu prisipažįsta.

Išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, kurio elgesiui anksčiau skirtos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė, šį kartą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 49 str.), kaltę pripažinusiam kaltinamajam paskiriant mažesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), ir arešto bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nėra pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam dar galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios arešto bausmės.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė kumščiu smūgius į veidą, dėl ko jis buvo sužalotas, jam reikėjo siūti žaizdą ties kaire ausimi (1 t., b. l. 64-67). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė, nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų viešoje vietoje jautėsi pažemintas, nes pats yra policijos pareigūnas, be to - jam skaudėjo, teko siūti žaizdą, kelias dienas buvo nedarbingas.

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo pripažinta tyčia padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, jį sužalojo, pažemino, todėl neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta buvo.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtus išgyvenimus, į patirtas medikų intervencijas dėl sužalojimo, į formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos sutrikdymo bylose, teismas nustato, kad nukentėjusiajam už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 300,00 Eur, nes tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, suma nėra per didelė ar per maža, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str., CK 6.250 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 81,26 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 122-132).

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 177,28 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 140-154).

Kaltinamasis su abiem civiliniais ieškiniais taip pat sutiko.

Dėl kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl išorinės ausies žaizdos nukentėjusiajam R. M. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, kurių kaina 81,26 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiajam R. M., kuris užima statutinio valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo suteiktas nedarbingumas nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 24 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 177,28 Eur ligos išmoką jam išmokėjo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniai ieškiniai, pagrįsti įrodymais, tenkintini visiškai, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 81,26 Eur, o Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 177,28 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 21 d. 20.55 val. iki 2023 m. spalio 22 d. 11.29 val. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 95-98), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Laikmenos su vaizdo/garso įrašais, saugomos byloje, paliktinos toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,93 Eur), neviršija/nedaug viršija galimos nepriteisti proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti – 45 parų areštu.

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę pasiųsti atlikti į kalėjimą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos.

Į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 21 d. 20.55 val. iki 2023 m. spalio 22 d. 11.29 val. (vieną dieną/parą).

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2) Nuteistieji paštu, adresu: Kaunas, Technikos g. 34, LT-51334, arba el. paštu info@kaunoti.lt, turi atsiųsti prašymą dėl arešto bausmės vykdymo datos nustatymo. Prašyme turi būti nurodytas vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo metai, telefono numeris, teismas, paskyręs bausmę ir bausmės trukmė, prašymas nustatyti arešto bausmės atlikimo datą. Pasirašytas prašymas gali būti nuskenuotas ar nufotografuotas ir atsiųstas nurodytu el. paštu. Daugiau informacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo tinklalapyje, tel. 8 663 60132.

3) Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius vykdant nuosprendį - panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. S. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo V. S. 81,26 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 26 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“).

Priteisti iš kaltinamojo V. S. 177,28 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 28 ct) turtinės žalos atlyginimą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191008196, sąskaitos Nr. LT68 7044 0600 0782 2215).

Daiktinius įrodymus - laikmenas su vaizdo/garso įrašais, saugomas byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Pašto išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).