Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui Renatui Ivanauskui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi R. N. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. specialistės 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 07-16-9426453, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. specialistė A. Š. 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 punktu, nusprendė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2016-06-21 Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnai gavo pranešimą, jog Viršilų g. 11, Vilniuje yra apgadintas automobilis. Nuvykus į nurodytą vietą, rastas apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priimtas, kadangi, kaip nurodoma, atlikus visus objektyviai galimus veiksmus pažeidimui ištirti, nurodytos transporto priemonės valdytojo objektyvių kaltės įrodymų nėra, iš eismo įvykio pasitraukusios transporto priemonės markės, modelio bei valstybinio numerio nustatyti nepavyko, dėl ko nėra galimybės atsakomybėn patraukti asmenį, dėl kurio veiksmų kilo eismo įvykis.

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas R. Ivanauskas prašė R. N. skundą atmesti ir 2016-05-12 nutarimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti nepakeistą. Pareigūnė, priėmusi nutarimą, galimai kiek ir elgėsi skubotai, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu jokių reikšmingų duomenų surinkti negalima. Atstovas akcentavo, jog nėra aiškus galimo pažeidimo tikslus laikas (tik laikotarpis nuo 2016-04-19, 03 val., iki tos pačios dienos, apie 21.30 val., t. y. 19-20 val. intervalas), kurio nežinant, nėra galimybės aiškintis kitų aplinkybių, t. y. siųsti paklausimus, kiek per tokį laikotarpį pravažiavo troleibusų ir pan. Paklausimų išsiuntimas būtų tik formalus, jie jokio teigiamo rezultato nesuteiktų. Įvykių registre nebuvo gauta jokių pranešimų apie nurodytu laiku apgadintą troleibusą (tokia informacija matytųsi iš ROIK kortelių, kurios dubliavimosi atveju yra sugretinamos ir iš to atsekama, kad registruojamas tas pats įvykis). Atstovas taip pat pažymėjo, jog apžiūrint transporto priemonę fotonuotraukos nėra daromos (pareigūnai nėra aprūpinti fotoaparatais), apžiūra atliekama vizualiai, dokumentuose užfiksuojant apgadinimų aukštį ir pobūdį.

Teismo posėdyje skundą padavęs R. N. prašė jo skundą tenkinti, nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tirti iš naujo. Tai, kad jo automobilis apgadintas, pamatė 2016-04-19 vakare (apie 21.30 val.), mėtėsi kairės pusės galinio žibinto šukės, buvo įbrėžtas bamperis. Kadangi skubėjo ir turėjo išvažiuoti, jis iš karto pareigūnų nekvietė (pats apžiūrėjo ir nufotografavo automobilį), apie įvykį pranešė 2016-04-21. Šiai dienai automobilis yra suremontuotas (remontas atliktas balandžio mėn. pabaigoje ar gegužės mėn.). Ar pati įvykio vieta yra filmuojama, tiksliai atsakyti negali, tačiau kameros yra ir prie troleibusų parko, ir už 15-20 žingsnių esančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Skundą padavęs R. N. pažymėjo, kad, kiek jam žinoma, toje vietoje automobiliai yra apgadinami ne pirmą kartą. Iš sargo žodžių suprato, kad ta vieta pavojinga, pašaliniams geriau joje nestatyti. Jam bandant aiškintis aplinkybes, sargas kalbėjo nenoriai, tačiau nurodė, kad visą dieną buvo darbo vietoje, tačiau jokio įvykio nematė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 248 straipsnis įtvirtina administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti ATPK 248 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, yra renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju R. N. savo skundą iš esmės kaip tik ir grindžia tuo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo, nesiėmus veiksmų nustatyti pažeidimą padariusį asmenį.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei skundžiamu nutarimu, pažymi, jog Institucijos priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nėra pakankamai motyvuotas, jame nėra išdėstyti veiksmai, kurių buvo imtasi, siekiant išsiaiškinti pažeidimą padariusį asmenį. Visgi nepakankamas argumentavimas šiuo atveju nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą laikyti neteisėtu bei nepagrįstu ir jį naikinti. Visų pirma pažymėtina, jog ir pats R. N. nesielgė pilnai atsakingai ir pamatęs, kad jo automobilis yra apgadintas, nedelsdamas nesikreipė į policijos pareigūnus. Pastarasis iš galimo eismo įvykio vietos išvažiavo ir bendruoju pagalbos telefonu paskambino praėjus beveik dviem dienoms. Pažymėtina, jog siekiant išsiaiškinti aplinkybes, surinkti reikšmingus įrodymus, yra svarbu kuo skubiau kreiptis į tyrimą atliekančias įstaigas. Šiuo atveju tai buvo padaryta po pakankamai ilgo laiko tarpo, transporto priemonę patraukus iš įvykio vietos, nesurinkus sudaužytų apgadintų detalių, kurios, kaip nurodoma R. N. paaiškinime, mėtėsi prie jo automobilio. Atvykę pagal iškvietimą, pareigūnai tik apžiūrėjo iš įvykio vietos patrauktą R. N. automobilį, užfiksavo apgadinimus. Iš byloje esančio policijos pareigūno V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jokių įvykio liudytojų nebuvo, automobilio stovėjimo vieta nefilmuojama, pranešėjas taip pat nenurodė jokių asmenų, galėjusių apgadinti jo automobilį (b. l. 13). Suprantama, jog tikimybė rasti įvykį mačiusius asmenis, praėjus didesniam laiko tarpui, yra kur kas mažesnė. Šiuo atveju nebuvo jokių duomenų, kad bent kas nors galėjo matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas R. N. automobilis. Nors skundą padavęs asmuo akcentuoja, jog nebuvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, tačiau pagrindo tokiai apklausai ir nebuvo. Siekdami ištirti galimą pažeidimą, pareigūnai neabejotinai turi imtis visų įmanomų veiksmų įrodymams rinkti, tačiau tai nereiškia pareigos eiti į visas šalimai galimos eismo įvykio vietos esančias įstaigas, apklausinėti darbuotojus ar netoliese gyvenančius asmenis, tikintis, kad pastarieji gali turėti reikšmingos informacijos (juo labiau, net nežinant, koks konkrečiai asmuo ar asmenys gali tokia informacija disponuoti). Dar kartą pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareigūnai neturėjo jokių objektyvių duomenų, jog bent koks asmuo būtų matęs įvykį. Rašytiniame paaiškinime R. N., nurodęs, jog pats bendravo su apsaugos darbuotoju, pažymėjo, kad pastarasis jį patikino jokios reikšmingos informacijos neužfiksavęs (b. l. 17). Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo manyti, kad įvykį stebėjo pašaliniai asmenys (asmuo), nei juo labiau, būta duomenų apie konkretų asmenį.

Kaip minėta, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog automobilio stovėjimo vieta vaizdo kameromis nebuvo stebima, dėl ko pagrindo reikalauti iš aplink esančių įstaigų filmuotos medžiagos nebuvo. Atsižvelgdamas į skundo argumentus, siekdamas pašalinti bet kokia abejones, teismas išsiuntė užklausimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat analogišką paklausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pastarųjų tuo pačiu paprašyta nurodyti, ar 2016-04-19, nuo 03 val. iki 21.30 val., Viršilų g. 11 buvo užfiksuotas bent koks eismo įvykis) su prašymu pateikti vaizdo medžiagą. Iš gautų atsakymų matyti, jog nagrinėjamo įvykio vieta yra išties nefilmuojama (b. l. 49, 52), kas teisingai ir buvo nurodyta tarnybiniame pranešime. Tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo fiksuotas joks troleibusų apgadinimo faktas (b. l. 52). Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nebuvo jokių objektyvių duomenų nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukti pažeidimą padariusį asmenį, dėl ko tęsti administracinę teiseną buvo aiškiai netikslinga.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvas, teismas neturi juridinio pagrindo tenkinti skundą padavusio asmens prašymą ir panaikinti 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą, dėl ko paduotas skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

R. N. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9426453 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.