Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1532-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
2A-1532-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kačinskienė Virginija Volskienė
Ieškovas
A. F.
Atsakovas
UAB ,,Hesona“
Trečiasis asmuo
VSDFV Druskininkų skyrius, Kolegija
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-1532-56/2010

Teisėja L. Jakubauskienė Proc. sprendimo kategorijos:13.2.1;

121.15;121.15;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjų Dalios KačinskienėsVirginijos Volskienėssekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei

dalyvaujant ieškovei A. F.

ieškovės atstovui adv. A. D.

atsakovo atstovui adv. V. G.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės A. F. ieškinys atsakovui UAB ,,Hesona“ dėl sveikatos sutrikdymo darbe bei neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo VSDFV Druskininkų skyrius,

Kolegija išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. F. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: pripažinti 2007-06-19d. sveikatos sutrikimą pagal 2007-06-21d. medicininę pažymą Nr. 525 nelaimingu atsitikimu darbe; priteisti iš atsakovo UAB ,,Hesona“ 9810 Lt materialinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2007-07-01d. iki 2009-10-31d.; 20 000 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Nurodė kad, kad 2007 m. gegužės 14 d. ji buvo priimta į darbą UAB „Hesona" rūšiuotoja pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2007-05-15d. iki 2007-07-02d. Kartu su kitomis darbuotojomis ji dirbo prie vonių, plovė plastmasines dėžutes, kuriuose buvo laikomos sraigės. Išplovus dėžutes didelėje metalinėje vonioje, reikėdavo pakeisti vandenį, todėl vandens likučius pašalindavo kartu (4-5 moterys), pakėlusios vieną vonios galą. Ieškovė 2007 m. birželio 19 d. ji darbe patyrė traumą - keliant geležinę vonią atsirado stuburo išvarža. Sekančią dieną ji dirbo, tačiau dėl nugaros skausmo po darbo užsiregistravo pas šeimos gydytoją, kuri sužinojusi įvykio aplinkybes išdavė medicininę pažymą ir nukreipė ieškovę į ligoninę konsultacijai pas chirurgą ir neurologą. Nustačius paaiškėjo, kad ieškovė patyrė disko centrinę išvaržą į stuburo kanalą. Po šio tyrimo ji buvo nukreipta pas neurologą. Pasibaigus medicininės pažymos terminui ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau šeimos gydytoja gydymą nutraukė, nors nugarą dar skaudėjo. Nustačius traumą, ieškovė žodžiu kreipėsi į darbdavį dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, tačiau, darbdavys atsisakė tirti ir pripažinti nelaimingą atsitikimą. Po to ieškovė su skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcija, tačiau nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog 2007-06-19 nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, todėl darbdavys nebuvo įpareigotas ištirti nelaimingą atsitikimą darbe bei surašyti nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Kadangi nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio kaltės ieškovės patirtą žalą privalėjo atlyginti darbdavys. Ieškovei 2008-04-28 NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius nustatė 55% darbingumo lygį, todėl 45% jos ankstesnio gauto vidutinio darbo užmokesčio privalėjo kompensuoti darbdavys. Kompensuojamoji suma turėjo būti skaičiuojama nuo minimalaus darbo užmokesčio už laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo darbe iki kreipimosi į teismą dienos, t.y., nuo 2007-07-01d. iki 2009-10-31d. Atitinkamai 315 Lt x 6 = 1890 Lt už laikotarpį nuo 2007-07-01d. iki 2007-12-31d., (kai MMA buvo 700 Lt) ir 360 Lt x 22 = 7920 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-01d. iki 2009-10-31d., (kai MMA buvo 800 Lt). Todėl visa iki 2009-10-31d. jai padaryta materialinė žala sudaro 9810 Lt (1890 Lt + 7920 Lt). Be to, iš atsakovo prašė priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Hesona“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad LR Valstybinės darbo inpekcijos atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovė sužalojimus patyrė darbe. Tyrimo metu nustatyta, jog ieškovei būtinybės kilnoti vonią, kurioje buvo plaunamos plastmasinės dėžutės nebuvo būtinybės, nes baigus darbą, vanduo buvo išleidžiamas per atsukamą čiaupą, o likučiai išvalomi su šluota. Ieškovė apie darbe patirtą traumą nepranešė ir dirbo toliau. Be to, ieškovei 2007-06-21 išduotoje pažymoje ir nedarbingumo pažymėjime Nr. 2836881 nebuvo nurodyta, kad laikino nedarbingumo priežastis yra trauma darbe. Tyrimo metu apklausus ieškovę gydžiusią namų gydytoją, ji patvirtino, kad ieškovė dėl stuburo juosmens skausmų ne kartą kreipėsi ir anksčiau (pirmą kartą - 2002-08-12d.), o 2007-06-21d. priėmimo metu apie traumą darbe nieko neminėjo. Gydytojų konsultacinė komisija 2007-07-18d. ištyrusi ir išnagrinėjusi ieškovės sveikatos būklę priėmė sprendimą, kad sveikatos sutrikimai susieti su stuburo lėtinės ligos paūmėjimu, bet ne su trauma darbe, todėl jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo nebuvo. Ieškovė neginčijo LR Darbo inspekcijos tyrimo išvadų ir su jomis sutiko. Ieškovės reikalavimas priteisti 9810 Lt materialinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nes darbo metu ji buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Be to, nebuvo įstatyme numatytų būtinų sąlygų žalos atlyginimui (LR CK 6.245-6.249 str.). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų pagrindžiančių civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl reikalavimas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

Tretysis asmuo VSDFV Druskininkų skyrius su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktai surašomi, jeigu nukentėjusysis buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nors vieną dieną, tačiau ieškovė tokio prašymo dabdaviui nerašė. Be to, A. F. neinformavo ją gydančios gydytojos apie nelaimingą atsitikimą darbe, todėl ir nedarbingumo pažymėjime nurodyta nedarbingumo priežastis - liga (radikulopatija), o ne nelaimingas atsitikimas darbe. Ieškovė skundėsi stuburo juosmens skausmais ir anksčiau (nuo 2002 m.). Be to, įsidarbinant UAB „Hesona" ji 9 mėnesius Anglijoje dirbo sunkų fizinį darbą, todėl 2007-06-19d. sveikatos sutrikimas įvyko ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, o dėl lėtinės ligos paūmėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinys atmestas; Iš ieškovės, atsakovo UAB ,,Hesona” naudai priteista 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas pažymėjo, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog ieškovė buvo supažindinta su darbų saugos reikalavimais ir kartu su kitomis darbuotojomis dirbo prie vonių, plovė plastmasines dėžutes, kuriose buvo laikomos sraigės. Išplovus šias dėžutes, darbuotojoms reikėdavo pakeisti vandenį, todėl darbuotojos atsukdavo vonios gale esantį čiaupą ir panaudotas vanduo išbėgdavo iš vonios, o vandens likučius ir nešvarumus darbuotojos išvalydavo šluotelėmis, todėl reikalo kilnoti vonią nebuvo. Tuo tarpu, ieškovė apie darbe patirtą traumą darbdaviui nepranešė ir dirbo toliau. Įvertinęs į bylą pateiktus ieškovės 2007-06-21 pažymą dėl neatvykimo į darbą bei 2007-06-28 nedarbingumo pažymėjimą Nr. 2836881 teismas nenustatė, kad laikino nedarbingumo priežastis yra trauma darbe. Teismas įvertinęs gydytojų konsultacinės komisijos 2007-07-18 padarytas išvadas apie ieškovės sveikatos būklę, padarė išvadą, jog ieškovės sveikatos sutrikimai susieti su stuburo lėtinės ligos paūmėjimu, bet ne su trauma darbe. Įvertinęs LR Valstybinė darbo inspekcijos atliktą tyrimą ir padarytas išvadas, teismas konstatavo, jog LR Darbo inspekcija sprendimu Nr. (16)SD-18601 ieškovės skundą atmetė, o ieškovė išvadų bei sprendimo neginčijo, todėl teismas sprendė, jog teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d., LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai., DK 282 str.). Teismo vertinimu, atsakovui UAB „Hesona" galėtų atsirasti pareiga atlyginti turtinę žalą ieškovei tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai). Kadangi nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, jog buvo sąlygos kilti darbdavio civilinei atsakomybei, teismas sprendė, jog reikalavimas dėl 9810 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas (LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 6 str. 1 d., 7 str., 9 str., 11 str., 19 str., 20 str., DK 248 str. 1 d., DK 249 str., CK 6.246 str.-6.249 str., 6.250 str., CPK 178 str.). Teismas atsižvelgęs į sunkią atsakovės padėti bei įvertinęs tai, jog jai skirta 100 procentų dydžio valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš dalies tenkino atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš 4961 Lt sumos priteisdamas 500 Lt atsakovo atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė A. F. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimus patenkinti; priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai vadovavosi šališkais liudytojų parodymais ir neįvertino, jog liudytoja A. A. apklausiama Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų patvirtino jog ieškovė vonią kėlė. Tuo tarpu apklausiant ją teismo posėdyje ji nurodė, kad tiksliai visų įvykių neatsimena, todėl teismas turėjo vadovautis pirminiais liudytojos parodymais, o ne parodymais duotais po trejų metų nuo įvykio. Teismas neatsižvelgė, jog ir kiti apklausti liudytojai, pas atsakovą dirba sezoniniais darbuotajais, todėl yra priklausomi nuo darbdavio. Teismas neįvertino, jog liudytojai skirtingai nurodė apie supažindinimą su darbų saugos klausimais ir kas darbuotojus supažindindavo. Nė vienas iš liudytojų nenurodė, jog anga per kurią pasišalindavo nešvarumai buvo ne vonios dugne, o vonios gale virš įdaubos ir likę nešvarumai patys pasišalinti negalėjo, todėl teismo išvada, jog nešvarumai pasišalindavo patys nepagrįsta. Nešvarumai pasišalindavo pakėlus vieną vonios galą. Nagrinėjant bylą nepagrįstai buvo sureikšminta aplinkybė, dėl ieškovės nesikreipimo į darbdavį patyrus traumą, nes apie ją ieškovė sužinojo tik 2007-07-23 apsilankiusi medicinos diagnostikos centre MEDEA. Ieškovė šeimos gydytojai nurodė, jog skausmai atsirado dėl sunkių fizinių veiksmų darbe keliant vonią, tačiau nei gydytoja, nei gydytojų konsultacinė komisija neatsižvelgė į ieškovės nurodomas priežastis dėl patirtos traumos, ko pasekoje priėmė nepagrįstą sprendimą, jog sveikatos sutrikimai susieti su stuburo lėtinės ligos paumėjimu, bet ne su trauma darbe, nors mediciniuose dokumentuose duomenų kad ieškovė serga lėtine stuburo liga nebuvo. Priimant sprendimą dėl ieškovės lėtinės stuburo ligos buvo atsižvelgta tik į jos 2002 metų nusiskundimus stuburo srityje, kurie galėjo atsirasti dėl peršalimo, sąnarių uždegimo ar ginekologinių sutrikimų. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad tik atlikus specialių tyrimą mdicinos diagnostikos centre MEDEA ieškovei buvo nustatytas neįgalumas dviems metams. Be to, iki specialaus tyrimo atlikimo visų gydytojų diagnozės dėl ieškovės negalavimo buvo skirtingos. Ieškovė dirbdama pas atsakovą tapo neįgali, todėl žymiai pasunkėjo jos galimybė susirasti darbą, todėl darbdaviai sužinoję apie atsakovės negalią, atsisako ją priimti į darbą. Dėl nuordytų aplinkybių ji nuolat patiria neigiamus išgyvenimus, nepilnavertiškumą, psichologinį stresą bei diskomfortą. Kadangi priimant skundžiamąjį teismo sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nesivadovauta įstatymo reikalavimais bei teisingumo ir sąžiningumo principais, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Hesona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos naujus dokumentus.

Nurodo, kad ieškovės argmentai, jog liudytojos A. A. parodymai nebuvo identiški parodymams duotiems LR Valstybinės darbo inspekcijos atliekamo tyrimo metu duotiems parodymams nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nes liudytojos parodymai buvo gauti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir ieškovė turėjo galimybę liudytojai užduoti klausimus bei tikslinti aplinkybes. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog siekiant pašalinti vandenį iš vonios reikėjo ją kelti, nes visi liudytojai patvirtino, jog to daryti nereikėjo. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog liudytojai buvo tampriai susiję su darbdaviu, nes liudytojos A. A., M. D. ir Nijolė A. L. nuo 2007 metų pas atsakovą nedirbo, D. J. dirbo pas atsakovą 2008 metais pagal terminuotą darbo sutartį. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog A. K. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jis pagrindinio atsakovo akcininko V. M. žentas, kadangi V. M. priklauso tik 11 procentų įmonės akcijų. Ieškovė neįrodė, kad traumą patyrė darbo metu. Priešingai, į bylą pateikta ieškovės ligos istorija įrodo, kad nugaros skausmais ji skundėsi nuo 2002 metų. Ieškovė taip pat neginčijo darbo inspekcijos sprendimo, kuriuo ieškovės skundas atmestas, todėl pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra. Kadangi teismas ieškinį atmetė, todėl pagrįstai nebuvo priteista turtinė ir neturtinė žala.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo salygas.

Ieškovės ir atsakovo darbo teisiniai santykiai atsirado iš 2007 metų gegužės 14 d. darbo sutarties Nr. 85/07.

Ieškovė nurodo, kad 2007 metų birželio 19 d., atlikdama savo darbines funkcijas, ji kartu su kitomis darbuotojomis, pakėlė metalinės vonios galą, dėl ko patyrė traumą, kurios pasekoje atsirado stuburo išvarža, dėl ko 2008 m. balandžio 28 d. NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius jai nustatė 55 procentų darbingumo lygį. Kadangi ieškovė mano, jog 45 procentus darbingumo ji prarado dėl darbdavio kaltės, pareiškė reikalavimą dėl 45 procentų jos gauto darbo užmokesčio pritiesimo iš darbdavio bei reikalavimą atlyginti jai neturtinę žalą 20 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą iš esmės neatskleidė bylos esmės, neįvykdė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra teisinis pagrindas, skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nes būtina išreikalauti bei įvertinti naujus įrodymus nagrinėjant bylą iš esmės, dėl ko negalima šios bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė prezumuojama. Tačiau nustatant darbdavio atsakomybę nepakanka konstatuoti jo kaltę bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Iš ieškovės į bylą pateiktos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus išvados (b.l. 9-11) matyti, kad atsakovas – darbdavys neįvykdė prievolės instruktuoti A. F. apie saugaus darbo būdus ir tik po instruktažo leisti jai pradėti dirbti. Nežiūrint į tai, kad A. F. pažeidė darbuotojo pareigą tinkamai informuoti darbdavį bei sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtos traumos. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius parengęs 2008 m. balandžio 28 d. išvadą dėl A. F. darbingumo lygio nustatymo Nr. 1933 (b.l. 6), konstatavo, jog 55 procentų darbingumo lygį. Ieškovė šį faktą sieja su jos patirta trauma darbe 2007 m. birželio 19 d.

Dėl įrodymų vertinimo

Civilinio proceso kodekso 183 ir 185 straipsniai įpareigoja teismą, priimant sprendimą įrodymus turinčius esmės bylai ištirti ir juos įvertinti.

Apeliantė nurodo, kad 2007 m. birželio 21 d. medicininėje pažymoje, po jos kreipimosi į šeismos gydytoją nurodyta diagnozė, kodas M 75.1 išduodant nedarbingumo pažymėjimą kodas M 54.1, o nustačius nedarbingumo lygį kodas M 51.1.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmos instancijos teismui neatsižvelgė į tai, jog jai buvo diagnozuojamos skirtingų gydytojų skirtingos diagnozės, o teismas jomis rėmėsi kaip neginčytinu įrodymu pagrindžiančiu atsakovo atsikirtimus.

Civilinio proceso kodekso 212 straipsnyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti klausimus kilančius bylos nagrinėjimo metu, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetetingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

Ieškovei stuburo traumos atsiradimo priežasčių ir laiko `nustatymas yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo materialinės atsakomybės. Nežiūrint į tai, kad ieškovė byloje nurodydama jos ankstesnių darbų pobūdį, stuburo traumos gavimą sieją su darbu pas atsakovą, o atsakovas neigia šį faktą, teismas nevertindamas ieškovei diagnozuotų stuburo ligų nesvarstė klausimo dėl ekspertizės skyrimo, kad pašalinti prieštaravimus byloje dėl ieškovės patirtos stuburo traumos atsiradimo priežasčių. Be to, pirmos instancijos teismas neišreikalavo iš Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo medžiagos ir netikrino, kokius paaiškinimus A. A. teikė darbo inspekcijai, nesiaiškino ir nevertino liudytojos A. A. duotų parodymų teisme pasikeitimo pagrįstumo.

Bylai reikšmingos aplinkybės nėra pilnai ištirtos ir įvertintos, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 183, 185 straipsniai, todėl yra teisinis pagrindas, apie ką jau pasisakė teisėjų kolegija, skundžiamąjį 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui, kitam teisėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p., 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui, kitam teisėjui.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėVirginija Volskienė