Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarimai Nr. A11-6688/14-(1.1.56-SM3) ir A11-6778/14-(1.1.56-SM3) ir priimtas sprendimas grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriui papildomam aplinkybių tyrimui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ str. numatytą pažeidimą nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. vasario 27 d. 10.09 val. Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr.1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.6 punkto reikalavimų, nes būdamas automobilio OPEL FRONTERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, neturėdamas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išduoto leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje.

Taip pat pagal ATPK 124⁵ str. numatytą pažeidimą buvo nubaustas 110 Lt bauda, konstatavus, kad jis 2014 m. vasario 27 d. 13.31 val. Tilto g. 11, Vilniuje, nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr.1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimų, nes būdamas automobilio OPEL FRONTERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas pastatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

P. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarimus Nr. A11-6688/14-(1.1.56-SM3) ir A11-6778/14-(1.1.56-SM3).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarimus Nr. A11-6688/14-(1.1.56-SM3) ir A11-6778/14-(1.1.56-SM3) ir priėmė sprendimą grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriui papildomam aplinkybių tyrimui, nurodydamas, kad esant ginčui dėl pažeidimų padarymo, juos padariusio asmens nustatymo, motyvuotai nutarimuose nepasisakant dėl įrodymų turinio, jų pakankamumo, leistinumo, įrodomosios galios buvo pažeistos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos. Nurodė, kad nenustačius pažeidimo faktą mačiusių liudytojų, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie tiesiogiai galėtų patvirtinti, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose ir nutarimuose nurodytu laiku automobilį OPEL FRONTERA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, pastatė ir paliko stovėti rezervuotoje ir mokomoje vietoje P. M., nėra įrodytas vienas iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, t.y. asmens kaltė.

Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir nutraukti bylą nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarimus Nr. A11-6688/14-(1.1.56-SM3) ir A11-6778/14-(1.1.56-SM3) kaip neįrodytus. Prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. ir ATPK 276 str. 2 d. toje apimtyje, kiek jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintam draudimui versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

Nubaustasis savo skunde nurodo, kad jis jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, pažymi, jog šiuos pažeidimus padarė jo šeimos narys, kurio asmens duomenis pareiškėjas atsisako nurodyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.

Savo skunde P. M. teigia, kad institucija neatsižvelgdama į jo asmeninius prašymus, priėmė nutarimus net nepranešusi jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

P. M. manymu, byloje nėra jokių teisėtai surinktų įrodymų, pažymi, kad visus byloje esančius duomenis surinko ne Vilniaus miesto savivaldybės, o savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, todėl jais negalima vadovautis.

Savo skunde nubaustasis nurodo, kad institucijos nutarimuose nurodytą dieną automobilį valdė ne jis, o kiti asmenys. Pažymi, jog nėra tokios teisės normos pagal kurią už nesumokėtos rinkliavą atsako automobilio savininkas, kuris atsisako nurodyti asmenį, kuris naudojosi pareiškėjui priklausančiu automobiliu. Pareiškėjo tvirtinimu, kad automobilio vairuotojo paieška ir jo tapatybės nustatymas yra Savivaldybės ir policijos prievolė.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. prievolė nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį privalu nurodyti tik pareigūnui, o ne savivaldybės tarnautojams, kuris nėra pareigūnas. Apeliantas vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, duomenų nurodymas savivaldybės tarnautojams yra parodymų davimas prieš save.

P. M. nuomone, byla nagrinėjusi institucija netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeisdama jo nekaltumo prezumpciją, kadangi vertė įrodinėti savo nekaltumą, o save atleido nuo prievolės įrodyti jo kaltę, kad jis automobilį vairavo. Pažymi, kad kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasis principu, kad visos abejonės aiškinimai apkaltinamosios pusės naudai.

Apelianto manymu, teismas privalo būti aktyvus ir imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės. Pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nukrypo su suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarimus Nr. A11-6688/14-(1.1.56-SM3) ir A11-6778/14-(1.1.56-SM3).

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarimus Nr. A11-6688/14-(1.1.56-SM3) ir A11-6778/14-(1.1.56-SM3).

P. M. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

P. M. savo skunde nurodo, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, kad jį galimai padarė jo šeimos narys.

Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad esant tokiai situacijai, nors ir P. M. nustatytu laiku nenurodė, kas galėjo naudotis jo transporto priemone pažeidimo padarymo metu, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu faktiškai galimus pažeidėjus įvardijo, todėl siekiant tinkamai išaiškinti visas bylos aplinkybes esant tokiai situacijai būtina papildomai šias aplinkybes ištirti: kviesti į teismą P. M. šeimos narius, jiems suteikti galimybę duoti parodymus apie bylos aplinkybes, ištyrus tuos įrodymus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (tame tarpe vertinant ir apklausiamų asmenų prisipažinimą padarius pažeidimus ar jų neigimą, taip pat vertinant surinktus įrodymus ir šiems asmenims atsisakius duoti parodymus) ir tik po to spręsti, ar P. M. aiškinimas apie kitų asmenų dalyvavimą padarant pažeidimus yra pagrįstas, tai yra, ar yra pagrįstas jo aiškinimas kad pažeidimus padarė ne jis, o kitas asmuo.

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo laiką, bei būtinumą užtikrinti savalaikį administracinės nuobaudos paskyrimą, papildomus tyrimo veiksmus šiuo konkrečiu atveju turi atlikti apylinkės teismas, nes palikus galioti apylinkės teismo sprendimą panaikinti savivaldybės administracijos nutarimus ir perkėlus papildomų tyrimo veiksmų atlikimą protokolą surašiusiai institucijai, gali būti pašalintos galimybės skirti administracines nuobaudas nepraleidus jų skyrimo terminų, ir papildomas tyrimas po nutarimo skirti nuobaudą panaikinimo šiuo konkrečiu atveju būtų betikslis.

Tokiu būdu apylinkės teismo nutartis naikintina ir byla gražintina apylinkės teismui iš naujo nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nutartis naikinama, apygardos teismas dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nepasisako, paliekant galimybę be išankstinių aukštesniojo teismo išvadų, kurios gali apriboti galimus apylinkės teismo sprendimus, dėl jų pasisakyti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. M. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.