- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- I-1664-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01093-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos D. L. skundu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 dalies panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 1.1 punkto patikslinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 1 d. gautas pareiškėjos D. L. skundas, kuriuo prašoma:
1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 apskundimo nepagrįstu;
2) patikslinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 1.1 punktą bei išdėstyti taip: grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: D. B. – 4,25 ha žemės, 0,33 ha miško su J. B. 1,28 ha žemės; 5,51 ha žemės ir 0,33 ha miško;
3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti D. L. pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 28-7528 tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,23 ha žemės ir 0,33 ha miško.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gruodžio 23 d. parengtą pažymą Nr. 2384-187 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,23 ha žemės ir 0,33 ha miško į buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone nuosavybės teise valdytos 25,38 ha žemės ir 2,0 ha miško. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 28-7528 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į visą priklausantį ir išlikusį buvusio savininko J. B. valdytą nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1,28 ha žemės iš žemės sklypo bendrasavininkio J. B.; 2007 m. kovo 16 d. įsigijo 0,20 ha žemės sklypą, kuris ribojasi su pareiškėjos miško sklypu. Nurodo, kad 2013 m. spalio 19 d. buvo atliekami pareiškėjos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kurių metu paaiškėjo, kad žemės sklypo juridinis plotas neatitinka faktiškai naudojamo ploto. Kadastrinių matavimų metu taip pat paaiškėjo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) juridinio ir faktiškai naudojamo ploto neatitikimai. Pareiškėja pažymi nebuvusi informuota apie Vindeikių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotų sklypų paženklinimą, tuo pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo įgyvendinimo metodikos 68 punkto reikalavimus. Pabrėžia, kad iki šiol realiai nėra atkurta nuosavybė į tokio dydžio žemės ir miško sklypą, kuris nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendime Nr. 28-7528: turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha miško bei 4,23 ha žemės, o atkurta į 0,20 ha miško bei 4,36 ha žemės kartu su bendrasavininkiu.
Pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1733 motyvuodama tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai buvo būtina pagalba rengiant teismui procesinius dokumentus, o sutartis su advokatu buvo sudaryta tik 2014 m. rugsėjo 15 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Pareiškėjos pateikto skundo turinys bei skundo priedai patvirtina, jog pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, t.y. 2014 m. birželio 6 d. pateikė skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. B. (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir plotų skirtumo, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1733 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatomis dėl pakartotinio skundo. Sprendime pažymėta, kad klausimai, susiję su nuosavybė teisių atkūrimu į buvusio savininko J. B. (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone iki nacionalizacijos valdytą žemę, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo išnaginėti ir atsakymai pareiškėjai pateikti 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS- (97.5)-62 ir 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1018.
Minėta, jog pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, toks sprendimas turi būti skundžiamas teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1733 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ priimtas 2014 m. liepos 8 d. Pareiškėja nenurodo skundžiamo sprendimo gavimo datos. Atsižvelgiant į įprastinius dokumentų adresatams įtikimo terminus, laikytina, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas po dešimties dienų. Taigi, vadovaujantis prieš tai aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjos skundas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 8 d. Iš voke, kuriuo siųstas skundas, esančio antspaudo matyti, kad skundas teismui buvo išsiųstas tik 2014 m. rugsėjo 29 d., t.y. praleidus apie 52 dienų kreipimosi į teismą terminą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Pareiškėja praleistą skundo padavimo terminą prašo atnaujinti argumentuodama tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo, o su advokatu sutartį dėl procesinių dokumentų parengimo teismui sudarė tik 2014 m. rugsėjo 15 d. Pažymėtina, kad šiuos motyvus pareiškėja dėsto tik skundo motyvuojamojoje dalyje, tačiau tokio prašymo nepareiškė skundo prašomojoje dalyje.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimas ir kt).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Pažymėjo, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą, į jų atsiradimo momentą, trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Byloje pateikta rašytinė medžiaga leidžia spręsti, kad ankstesnius prašymus ir skundus, susijusius su pareiškėjos keliamu ginču, rašė profesionalus teisininkas (pvz. 2013 m. lapkričio 21 d. bei 2014 m. birželio 9 d. prašymai Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, 2014 m. kovo 23 d. skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui), todėl pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su teisinių paslaugų sutarčių sudarymu. Pareiškėja nenurodo jokios priežasties, kuri būtų sutrukdžiusi teisinės pagalbos kreiptis į advokatą anksčiau kaip 2014 m. rugsėjo 15 d. (jei pasikeitė jai teisinę pagalbą teikiantis asmuo), t..y. tik po mėnesio nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja yra gimusi 1974 metais, nenurodo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vertinama, kad ji savo teises įgyvendino nerūpestingai. Pareiškėjos nurodytas argumentas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nelaikytinas objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku paduoti skundą. Nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio ir liudija pačios pareiškėjos nepakankamą rūpestingumą.
Teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kiti du skundo reikalavimai (patikslinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 1.1 punktą bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti D. L. pagal minėtą sprendimą tenkančią nekilnojamojo turto dalį) yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, todėl skundą ir šioje dalyje atsisakoma priimti.
Pareiškėja už paduodamą skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato žyminio mokesčio grąžinimą kai atsisakoma priimti skundą. Remiantis minėta nuostata, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105-106 straipsniais, teismas
nutarė:
Pareiškėjos D. L. prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo netenkinti.
Pareiškėjos D. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 dalies panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 1.1 punkto patikslinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymu Lietuvos kredito unijos Mažeikų kredito unijoje sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.