- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-384-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- A. R., G. B., M. A., G.
- Skolininkas
- G. B.
- Kreditorius
- E. B.
- Advokatai
- Eva Jankovska
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 08 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams G. B., A. R., M. A., dėl pažeistų kreditoriaus teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2003-09-23 žemės sklypo Nr. 297, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, bei žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą tarp atsakovo G. B. per įgaliotinę atsakovę M. A. su atsakovu A. R., negaliojančiais. Pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais prašė taikyti restituciją, bei laikinąsias apsaugos priemones, t.y., paliekant areštą grąžintam sklypui bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo G. B. kreditorius, turintis nuo 1999-09-14 reikalavimo teisę pagal 1999-06-14 paskolos sutartį. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006-09-12 įsakymu iš G. B. ieškovo naudai priteista 68 808 Lt skola, bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo šios sumos bei bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006-09-12 nutartimi buvo areštuotas atsakovo G. B. turtas ir vykdant šią nutartį antstolio I. G. patvarkymu 2006-09-15 buvo areštuotas skolininkui G. B. priklausantis turtas, t.y., turtinės teisės į 0,6889 ha žemės valdos dalį (duomenys neskelbtini). Iš antstolio I. G. ieškovas sužinojo, kad antstolis R. V. dar 2006-05-24 savo patvarkymu areštavo G. B. turtines teises į minėtą sklypą. Ieškovui buvo pasiūlyta prisijungti prie skolos išieškojimo iš to paties skolininko turto. 2007-07-11 antstolio R. V. patvarkymu žemės sklypas .(duomenys neskelbtini)buvo įkainotos 103 500 Lt. Priverstinio žemės sklypo realizavimo metu neatsirado pirkėjų, todėl antstolis pasiūlė ieškovui bei išieškotojui E. B. paimti iš varžytinių neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą – 82 800 Lt, o po antrųjų varžytinių už 62 100 Lt. Po antrųjų varžytinių paaiškėjo, kad iš išieškotos sumos – 62 100 Lt neįmanoma pilnai padengti atsakovo skolos. 2008 m. vasario mėnesį antstolis R. V. informavo, kad likusios skolos išieškoti neįmanoma, nes G. B. nedirba, neturi kito turto ir pajamų ir kad G. B. dar 2003 m. perleido jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,1511 ha (duomenys neskelbtini). už 6000 Lt A. R. per atstovę M. A.. Ieškovas sužinojęs apie šį sandorį 2008 m. vasario mėn. kreipėsi į teismą, nepraleisdamas 1 m. ieškinio senaties termino ieškiniui, dėl pažeistų kreditoriaus teisių pareikšti. Ieškovas sužinojo, kad 2006-04-21 buvo išnagrinėta civ. byla Nr.2-1402-294/2006, kurioje ieškovai I. B. ir E. B., atsakovai G. B., A. B., M. A., A. R. yra 3 asmenys. Byloje buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. R. įsipareigojo išmokėti ieškovams pinigines kompensacijas. Ieškovo nuomone, tarp atsakovo G. B. ir atsakovo A. R. (per atstovę M. A.) buvo sudarytas apsimestinis sandoris dėl žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, siekiant slaptai ir greitai paslėpti turtą nuo galimų G. B. kreditorių. Nėra įrodymų, jog G. B. gavo pinigus iš A. R. atstovės M. A., be to A. R. yra M. A. žentas, todėl jis neturi sąžiningo pirkėjo statuso. Nesąžiningas pirkėjas A. R. sudarė per tarpininkę M. A. neatlygintiną sandorį su G. B., pažeidžiant ieškovo, kaip kreditoriaus teises, todėl yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal LR CK 6.66 str. 1 ir 2 d. Atsakovai M. A. ir A. R. pažeidė LR CK 2.134 str., nes nuslėpė nuo atsakovo G. B. faktą, kad jo atstovė M. A. sudarė sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. nėra sąžiningas pirkėjas, ir kadangi kitų atsakovų veiksmai nebuvo sąžiningi, todėl galimai sumokėtų lėšų grąžinimo klausimas šioje byloje nespręstinas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. R. ir M. A. ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-09-23 A. R. atstovaujamas M. A. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš G. B. Atsakovas tuo metu nepažinojo M. A., susipažino kai ketino pirkti žemės sklypą. Su M. A. dukra jis susipažino jau po 2003-09-23 sandorio, o susituokė 2004-07-10. 6000 Lt už žemės sklypą buvo sumokėti, jokių pretenzijų atsakovui G. B. neturėjo. Atsakovas A. R. yra sąžiningas įgijėjas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti sandorius negaliojančiais. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, paskolos sutartis sudaryta 1999-06-14, į teismą jis kreipėsi tik 2006 m., ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2003-09-23 ieškovas neturėjo jokios reikalavimo teisės, jis nebuvo išreiškęs jokios valios grąžinti skolą, ginčo objekto neareštavo, savo teisėmis nesirūpino. Ieškovas ginčija sandorius, sudarytus iki skolos pareikalavimo. Ieškovui atiteko dalis sklypo D. L. kaime, Vilniaus rajone, tačiau jam tekusios dalies dydį ieškovas galėjo ginčyti, apskųsdamas antstolio patvarkymą. Ieškovas neįrodė, jog A. R. pirkdamas sklypą T. V. privalėjo žinoti apie G. B. kreditorius. A. R. yra sąžiningas įgijėjas, nes žemės sklypo niekam neperleido, neįkeitė. Byloje nėra įrodymų, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis, sudarytas, tikslu paslėpti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 08 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. Š. atsakovui A. R. 1 500 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog A. R., pirkdamas sklypą (duomenys neskelbtini), žinojo apie ieškovą, kaip G. B. kreditorių. Nėra įrodymų, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta, siekiant paslėpti turtą nuo kreditoriaus. A. R. santuoką su M. A. dukra S. A. įregistravo 2004-07-10, t.y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Pripažino A. R. sąžiningu turto įgijėju.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. Š. prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 08 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, neišnagrinėjo įrodymų, bylą išnagrinėjo formaliai, nesivadovavo teismų praktika šios kategorijos bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė Actio Paulino sąlygos, t.y., A. R. nesąžiningumo. Teismas neišreikalavo įrodymų, jog atsakovui G. B. realiai buvo sumokėta 6 000 Lt suma už perleistą sklypą. Kadangi atsakovas G. B. M. A. buvo skolingas 8 000 Lt, šiuo sandoriu buvo siekiama grąžinti M. A. skolą. Sandorio sudarymo metu G. B. realiai nebuvo sumokėti pinigai, todėl A. R. sudarydamas sandorį ir tvirtindamas, jog su žemės sklypo pardavėju atsiskaityta tinkamai, buvo nesąžiningas. Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog A. R. yra sąžiningas įgijėjas. Pažymi, kad A. R. privalėjo žinoti, kad toks atsakovų sandoris pažeidžia viešąjį interesą bei geros moralės principus, taip pat, kad toks sandoris gali turėti įtakos kitų asmenų teisiniams interesams. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo A. R. sąžiningumo, byloje pakanka faktų, kad A. R. be prievartos ir siekiant sau arba atsakovams naudos sąmoningai dalyvavo neteisėtoje atsakovų veikloje, bei padėjo įgyvendinti neteisėtus susitarimus dėl skolos padengimo per tretįjį asmenį ir net pagal apsimestinį neatlygintiną sandorį. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo įvertinti šias aplinkybes. Atsakovo A. R. nesąžiningumą patvirtina tai, kad sandoris tarp A. R. ir G. B. realiai buvo neatlygintinas. Pirkimo-pardavimo sutartyje simbolinė 6 000 Lt sklypo kaina buvo nurodyta tik dėl akių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. A. ir A. R. prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 08 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas neįrodė A. R. nesąžiningumo. Pirmos instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą, kad A. R. yra sąžiningas įgijėjas. A. R. negalėjo žinoti apie ieškovo pretenzijas G. B.. Atsakovo A. R. santuoka su M. A. dukra buvo sudarytas tik po metų nuo sandorio sudarymo, o sandorio kaina nustatyta atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype nebuvo komunikacijų, o M. A. skubiai reikėjo pinigų operacijai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. Š. ir atsakovas G. B. 1999-06-14 sudarė 35 000 Lt paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas G. B. įsipareigojo ieškovui iki 1999-09-14 grąžinti 35 000 Lt skolą. Atsakovui negrąžinus skolos, ieškovas LR CPK XXIII tvarka kreipėsi į teismą dėl 68 808 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, bei 516,06 Lt žyminio mokesčio išieškojimo. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš atsakovo 68 808 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 68 808 Lt skolos nuo 2006-09-12 iki teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 516,06 Lt bylinėjimosi išlaidas. Išieškojimas buvo nukreiptas į 0,6889 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio antrųjų varžytinių metu nustatyta 62 100 Lt vertė. M. Š. buvo išieškota 38 800,97 Lt turto dalis, nes iš to paties turto buvo vykdomas išieškojimas ir kreditoriaus E. B. naudai. Nepakakus padengti skolininko prievolės, kreditorius M. Š. prašo pripažinti 0,1511 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2003-09-23 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. Š. ir G. B., atstovaujamo įgaliotinės M. A., negaliojančia, ir taikyti restituciją, nes šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
Vadovaujantis LR CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisių pažeidimu LR CK 6.66 str. 1 d. prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas M. Š. ir atsakovas G. B. 1999-06-14 sudarė 35 000 Lt paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas G. B. įsipareigojo ieškovui iki 1999-09-14 grąžinti 35 000 Lt skolą. Negrąžinus skolos kreditorius supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tačiau iš Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarties, bei 2006 m. rugsėjo 12 d. teismo įsakymo matyti, kad kreditorius kreipėsi į teismą jau ne dėl 35 000 Lt skolos išieškojimo, o 68 808 Lt skolos, 6 proc. palūkanų, bei bylinėjimosi 516,06 Lt išlaidų išieškojimo. Taigi ieškovas iš atsakovo prašė išieškoti jau beveik du kartus didesnę sumą nei atsakovui 1999-06-14 sutartimi buvo paskolinta, nors paskolos sutartyje ir nebuvo numatytos netesybos, o LR CK 6210 str. 1 d. numato 5 proc. dydžio metines palūkanas. Kreipiantis supaprastinto proceso tvarka teismas tikrina tik formalų pateikto pareiškimo aspektą, t.y., ar pareiškimas atitinka įstatymo reikalavimus, ir skolininkui nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Nagrinėjamu atveju atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir 68 808 Lt prašomos išieškoti skolos, iš atsakovo išieškoma ne 35 000 Lt skola su 5 proc. metinėm palūkanom, o 68 808 Lt skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šiai dienai iš skolininko yra išieškota 38 800,97 Lt suma, t.y., ši suma padengia 35 000 Lt skolą ir 2 491,04 Lt vykdymo išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad išieškojimas buvo nukreiptas į 103 500 Lt vertės, 0,6889 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirmųjų varžytinių metu nustatyta 80 proc. turto kaina (LR CPK 718 str.) – 82 800 Lt, neatsiradus pirkėjo ir paskelbus antrąsias varžytines, kreditoriui buvo perleistas turtas už 62 100 Lt. Taigi objektyviai vertinant kreditorius už 35 000 Lt skolą įsigijo (duomenys neskelbtini) 103 500 Lt vertės ½ dalį (51 750 Lt) skolininko žemės sklypo, tačiau dar siekia nuginčyti skolininko 2003-09-23, per įgaliotinę M. A. sudarytą 0,1511 ha žemės sklypo .(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, jog skolininkas sudarydamas 2003-09-23 sandorį pažeidė kreditoriaus teises. LR CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y., žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Ieškovas nurodo, kad skolininko atstovė M. A. neatlygintinai perleido skolininko sklypą savo šeimos nariui, t.y., dukters vyrui A. R., todėl vadovaujantis LR CK 6.66 str. 1,2 d. yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. duktė ir A. R. susituokė tik .(duomenys neskelbtini), t.y., praėjus beveik metams po žemės sklypo perleidimo. Taigi sudarant sandorį M. A. ir A. R. nesiejo giminystės ryšiai, o byloje nėra pateikta įrodymų, jog A. R. buvo žinoma apie G. B. kreditorius. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Tačiau 2003-09-23 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo neatlygintinė, žemės sklypas perleistas už 6 000 Lt. VĮ Registro centro duomenimis sandorio sudarymo dienai sklypo vertė buvo 18 132 Lt. Pagal ieškovo pateiktą turto vertinimą, ginčo sklypo vertė 2003-09-23 dienai buvo iki 30 000 Lt, tačiau ieškovo pateiktoje turto vertinimo pažymoje nėra nurodyta kokiu būdu nustatyta sklypo vertė, be to nurodyta kaina „iki“ 30 000 Lt yra labai nekonkreti. Tuo tarpu atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje lyginamosios vertės bei naudojamų pajamų vertės metodu nustatyta, jog preliminari ginčo sklypo vertė 2003-09-23 dienai buvo 9 000 Lt. Kadangi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita išsami, kolegija vadovaujasi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta tik preliminari ginčo sklypo vertė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog 2003-09-23 skolininkas perleido sklypą už neprotingai mažą kainą. Iš A. R. pateiktos VSDFV pažymos, apie atsakovo 1999 m. - 2003-09-23 gautas pajamas, matyti, kad A. R. minėtu laikotarpiu dirbo UAB „Vilsota“ ir turėjo galimybę įsigyti ginčo sklypą. Sandoris yra saugotina vertybė, todėl jei yra galimybė išsaugoti sandorį – jis paliekamas galioti, nors ir turi tam tikrų trūkumų. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. B. turėdamas kreditorių neturėjo perleisti turto tretiesiems asmenims, tačiau trečiųjų asmenų nesąžiningumas byloje neįrodytas, sandoris atlygintinis, turtas parduotas pagal tuo metu galiojusias kainas, šalių nesiejo giminystės ryšiai. Taigi nenustačius LR CK 6.66 str. nustatytų pagrindų, nėra pagrindo pripažinti 2003-09-23 sandorį negaliojančiu ar apsimestiniu. Be to, šiai dienai kreditoriaus naudai jau yra išieškota iš skolininko ½ sklypo .(duomenys neskelbtini), dalis, t.y., ½ sklypo dalis padengia 35 000 Lt skolą ir 2 491,04 Lt vykdymo išlaidas. Likusi neišieškota pinigų suma yra kreditoriaus pelnas, nors paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos ar netesybos. Be to likusi suma viršija ir LR CK 6.210 str. 1 d. nustatytą, už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę, metinį palūkanų dydį. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog 2003-09-23 sandoris iš esmės pažeidžia kreditoriaus teises. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti 2003-09-23 žemės sklypo Nr. 297, esančio .(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, bei žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą sudarytą tarp atsakovo G. B. per įgaliotinę atsakovę M. A. su atsakovu A. R., negaliojančiais, bei taikyti restituciją.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus materialinį teisinį reikalavimą, vadovaujantis LR CPK 93 str., A. R. iš ieškovo M. Š. priteistinos 500 Lt turto vertinimo, bei 1 000 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 08 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. R. a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt turto vertinimo, bei 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.