- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-235/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Aušra Ručienė
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. S. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria įtariamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. liepos 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. U. , G. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, kaip įtariama narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurią neteisėtai parsigabeno ir laikė jam priklausančiame metaliniame garaže, esančiame garažų bendrijoje „B“ (duomenys pakeisti), (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. spalio 6 d., kuomet kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais A. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
Įtariamasis A. S. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 6 d.
Skundžiamoje 2012 m. liepos 4 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. S. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. S. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį, kuria suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Įtariamasis teigia, jog apygardos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant BPK 122 straipsnio nuostatas. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neįsigilino į bylos medžiagą, neįvertino, kad jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, nesvarstė, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo penkiais vaikais, kuriais vienintelis rūpinasi. Iki sulaikymo jis vienas išlaikė ne tik savo vaikus, kurių tarpe trys mažamečiai, bet ir savo vaikų motiną, šiuo metu esančią vaiko auginimo atostogose. Jis turi personalinę įmonę ir tai yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis. A. S. pažymi, jog jis yra neįgalus, todėl jam reikalinga speciali lova ir ypatingos sąlygos, kurių nėra tardymo izoliatoriuje.
Įtariamasis A. S. mano, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė be pagrindo. Nurodo, kad yra suimtas jau ilgą laiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jokių veiksmų su juo neatlieka. Pažymi, jog prokuroras nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis slėps įrodymus ar kitaip trukdys ikiteisminiam tyrimui.
Teismo posėdžio metu įtariamojo A. S. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė įtariamojo A. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. S. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini tarnybiniai pranešimai, slaptų veiksmų atlikimo, kratų, apžiūros protokolai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.
Apygardos teismas įtariamajam A. S. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo skundo argumentų, jog prokuroras nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis slėps įrodymus ar kitaip trukdys ikiteisminiam tyrimui. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimo terminas A. S. nepratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio pagrindo nepasisako.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Bylos duomenimis, A. S. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. yra individualios įmonės savininkas, rūpinasi savo vaikais, tačiau yra išsituokęs, naujos santuokos nesudarė, praeityje ne kartą buvo nusikaltęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. S. , suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. S. įtariamas padaręs tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir taip pat yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, A. S. praeityje ne kartą buvo nusikaltęs. Nusikaltimas, kurio padarymu jis šiuo metu įtariamas, savo pobūdžiu yra savanaudiškas, A. S. vaidmuo galimai padarytoje nusikalstamoje veikoje nebuvo antraeilis, kas leidžia pagrįstai manyti, jog tai galėjo būti papildomas įtariamojo pragyvenimo lėšų šaltinis. Taigi, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog įtariamasis A. S. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai. Tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriamas sunkus nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tyrimo metu buvo atliekama daug sudėtingų ir ilgai trunkančių objektų tyrimų, įtarimai nusikalstamos veikos padarymu pareikšti penkiems įtariamiesiems, šiuo metu nustatinėjami kiti galimi nusikalstamos veikos bendrininkai. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo A. S. teises. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Byloje atlikta daug įvairių būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, paskirtos užduotys specialistams, per paskutinį suėmimo termino pratęsimo laikotarpį buvo paskirtas dokumentų, paimtų iš įtariamųjų, tyrimas, apžiūrėti iš jų paimti daiktai, apklausti liudytojai, papildomai apklaustas įtariamasis M. U. , atliekami kiti procesiniai veiksmai. Ta aplinkybė, jog su įtariamuoju A. S. nebuvo atliekami intensyvūs procesiniai veiksmai, nepatvirtina, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas netinkamai. Šiuo metu dar nėra gautos visos specialistų išvados, be kurių nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, A. S. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
Įtariamojo A. S. skundo argumentai, kad jis turi gyvenamąją vietą, personalinę įmonę, iki sulaikymo rūpinosi savo vaikais bei drauge, yra svarbūs svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą, tačiau, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą, ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Tokiu pagrindu negali būti ir ta aplinkybė, jog A. S. turi sveikatos problemų. Duomenų, kad įtariamajam dėl jo sveikatos būklės šiuo metu negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, byloje nėra.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas A. S. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis pratęsti įtariamojo A. S. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo A. S. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.