Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Rimanto Giedraičio,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams advokatui P. Č., advokato padėjėjai T. S.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Stasei N. G., jos atstovei advokatei D. Ž., V. G., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P., V. P., J. P., G. P. skundą dėl statybos leidimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme pareiškėjai palaikė savo prašymus.Papildomai L. P. nurodė, kad butas Nr.1 leidimo išdavimo metu priklausė pareiškėjams J.ir G. P., butas Nr.2- Kauno m. savivaldybei, Nr.3- jai ( pareiškėjai), Nr.4 –J. G., Nr.5- S.N. G., o dėl dviejų patalpų vyko teisminis ginčas, kurio metu B. neteko teisės disponuoti palėpės dalimi. Atliekant 5-jo buto langų rekonstrukciją padidėjo šio buto plotas palėpės, t.y. bendro naudojimo patalpos sąskaita, todėl tuo pažeidžiamos jų teisės. Sutikimo daryti langų rekonstrukcijos tokia apimtimi, kokie darbai padaryti pareiškėjai nedavė.Sutiko tik dėl rytinių stoglangių sujungimo ir jeigu tai būtų padaryta šia apimtimi, tai leidimas būtų teisėtas. Pareiškėjas G.pilkis teisme nurodė, kad langų rekonstrukcijai leidimus davė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Stasė N. G. ir jos atstovė prašė skundą atmesti.Atstovė teisme paaiškino, kad statybos leidimas rekonstruoti S.N. G. priklausantį butą išduotas gavus daugumos gyventojų sutikimą. Leidimu statybos darbai buvo leista daryti ūkio būdu. Dėl finansinių sunkumų jie užsitęsė, tačiau vidaus konstrukcijų pertvarkymas prasidėjo per tris metus nuo leidimo išdavimo.bPareiškėjos buto plotas padidėjo plane nurodytos patalpos Nr.6 sąskaita, į kurią patenkama tik iš S.N. G. buto ir atsitiko statybos metu dėl insoliacijos pakoregavus projektą ir rekonstravus tūrinius langus. Pirminiame plane nurodyta pertvara Nr.2 nepadaryta ir bendro naudojimo patalpa neperskirta. Pareiškėjai neturi atskiro įėjimo į palėpę, jos naudojimo dalys nėra nustatyto.Idealiųjų dalių pokytį galima perskaičiuoti jas registruojant ir tokiu būdu S.N..G. galima apskaičiuoti mažesnę dalį, o į buvusią patalpą Nr.6 pareiškėjai vis tiek niekaip nebūtų patekę, nebent nustačius S.N..Gudinavičinenės bute servitutą. Manantis, kad jokios pareiškėjos teisės ginčijamu statybos leidimu nebuvo pažeistos.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atstovė prašė skundą atmesti, kadangi išduodant leidimą bei įvertinus dabar atliktus statybos darbus kultūros paveldo požiūriu jokių pažeidimų nėra.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. prašė skundą patenkinti, nurodė, kad dėl atliktų rekonstrukcijos darbų skyla namo sienos ir pablogėjo gyvenimo kokybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2004 m.liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente St. N. G. išduotas statybos leidimas Nr.38-3 GR 485-511 buto (neskelbtina) rekonstravimui ( b.l.28). Šis butas mansardiniame aukšte, todėl buvo numatyta rytiniame fasade rekonstruoti esamus tūrinius stogo langus juos paaukštinant ir sujungiant, vakarinio fasado sienoje rekonstruoti langus juos praplatinant iki pastato pirmame ir antrame aukšte esamų langų pločio, sieną skiriančią butą nuo bendro naudojimo koridoriaus apšiltinti, atidengti ir palikti atviras sijas, jungiančias gegnes ties stogo kraigu, patalpų išdėstymas neperplanuojamas (b.l..46-51).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, be kitų dokumentų savivaldybės administracijos direktoriui pateikia šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus dokumentus. 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte ( įstatymo 2003 m.gruodžio 18 d. Nr.IX-1924 redakcija) buvo numatyta, kad būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, kai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Bendraturčių sutikimas kaip būtinoji sąlyga išduoti statybos leidimą numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01;2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nurodytos teisės normos užtikrina statinio bendraturčių interesų apsaugą vykdant statybos darbus. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Tuo pagrindu darytina išvada, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu 2004 m. liepos 20 d. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte išdėstytas reikalavimas reiškė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai buvo rekonstruojami ar kitaip remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.Tokia įstatymo norma jau tiesiogiai ir numatyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitime 2007 m.gegužės 3d. įstatymu Nr.X-1111.

Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu gyvenamojo namo (neskelbtina) buvo 7 savininkai (b.l.130). Iš 2004 m.birželio 11 d. Daugiabučio gyvenamojo namo Raguvos g.6 patalpų savininkų apklausos protokolo matyti, kad bendrojo naudojimo objekto administratorius-SĮ „ Santakos butų ūkis“ konstatavo, kad patalų (neskelbtina) rekonstrukcijai pritarė penkių patalpų savininkai. Pažymėtina, kad statybos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai nustatydami, kad statybos leidimui gauti būtini statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, nereglamentavo kaip toks sutikimas turi būti išreikštas Iš į bylą pateiktų daugiabučio namo patalpų savininkų apklausų anketų matyti, kad bendraturtis J. G. tokį sutikimą davė (b.l.131 ). Pareiškėjai L. ir V. P. buto Nr.3 savininkai apklausos anketoje, kurioje buvo nurodytas buto Nr.5 siūlomas sprendimo būdas rekonstruoti tūrinius stoglangius juos sujungiant, praplatinant langus vakariniame fasade ir įrengiama pertvara patalpai a-2, dalinai pritarė bendrajam siūlymui, nesutikdama tik su pertvaros a-2 įrengimu, kadangi tai numatyta bendro naudojimo patalpoje (b.l.64-65).Pareiškėjas G. P., buto Nr.1 savininkas apklausos anketoje nepritarė pertvarai, pareiškėja J. P. pertvarkai pritarė iš dalis, prieštaraudama tik dėl pertvaros a-2 įrengimui (b.l.66-67). Teisme pareiškėjas G. P. patvirtino, kad dėl langų rekonstrukcijos jis taip pat sutiko. Iš bylos duomenų aišku, kad tuo metu butas Nr.2 priklausė Kauno miesto savivaldybės tarybai, butas Nr.4- J. G., Nr.5 S.N. G. (b.l.130).Dar po vieną patalpą priklausė J. B. ir J. G.. Pačios pareiškėjos L. P. teigimu, tuo metu vyko teismo procesai ir J. B. neteko teisės disponuoti turėta patalpa.Atsakovo atstovai nurodė, kad Kauno miesto taryba atskiro formalizuoto sutikimo neišreiškė, tačiau priimdama ginčijamą sprendimą, ji tuo pačiu davė tokį sutikimą.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, spręsdamas šios kategorijos bylas laikosi pozicijos, kad bendraturčių sutikimas atlikti statybos darbus turi būti konkretus, t.y.ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį ( LVAT 2009 m.birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(822)-764/2009).Akcentuota, kad savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Vertinant pareiškėjų L.ir V. P. apklausos anketas matyti, kad jie davė sutikimą bute Nr.5 esančių langų pertvarkai.Pareiškėja J. P. savo apklausos anketoje taip pat langų pertvarkymo darbams neprieštaravo (b.l.67). Tai reiškia, kad pareiškėjai iš dalies pritarė siūlomai rekonstrukcijai, nesutikdami tik su plane (b.l.49) pažymėtos bendro naudojimo patalpoje A sienos pertvarka.

Kaip minėta, teisės aktai nenumato kokiu būdu turi būti išreikštas bendraturčių sutikimas.Šioje situacijoje pasirinkta forma, kad bendraturčiai savo poziciją išdėstė apklausos anketoje, o po to bendro naudojimo objekto administratorius jas įvertino. Iš byloje esančio 2004 m. birželio 11 d. daugiabučio gyvenamojo namo (neskelbtina) patalpų savininkų apklausos protokolo Nr.27/04-SBŪ/R matyti, kad objekto administratorius SĮ“ Santakos butų ūkis“ konstatavo, kad buto Raguvos g.6-5 rekonstrukcijai pritarė 5 ( penki) patalpų savininkai. Šias išvadas paneigiančių duomenų į bylą nepateikta. Darytina išvada, kad daugumos bendraturčių sutikimai buvo, tame tarpe ir visų pareiškėjų, sutikusių su pasiūlyta langų rekonstrukcija Minėtas protokolas kartu su kitais dokumentais įvertintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos, kuri rekomendavo savivaldybės administracijos subjektui išduoti leidimą (b.l,.29).Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 18 punktu, privalomai išduotas ginčijamas statybos leidimas.

Iš esmės pareiškėjai savo reikalavimą grindžia tuo, kad būtent langų statybos darbai rekonstruojant butą (neskelbtina) atlikti ne ta apimtimi, kuria buvo duotas pareiškėjų sutikimas, t.y. langų plotas išplėstas, dėl to sumažėjo palėpėje esanti idealioji bendros nuosavybės dalis ( patalpos Nr.6 sąskaita) ir dėl to pažeistos jų teisės. Tai reiškia, kad ginčas yra dėl langų rekonstrukcijos. Dėl pertvaros A-2, kurios pertvarkos sutikimo nedavė, teisme pareiškėjai ginčo nekėlė,o L. P. patvirtino, kad ši pertvara iš viso nerekonstruota. Be to pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas statybos leidimo galiojimo laikas pasibaigęs, kadangi per tris metus rekonstrukcija nepradėta, o visi darbai atlikti 2009 metais, todėl jie laikytini savavališka statyba. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad realiai atlikti statybos remonto darbai galimai pažeidžiant pirminiame projekte išsakytas nuostatas bei ar jie atlikti ginčijamo leidimo pagrindu ir tai yra savavalinė statyba ar ne, negali turėti įtakos paties statybos leidimo, kaip administracinio akto, teisėtumui ir pateiktinos ginčijant procedūras, atliktas po statybos leidimo išdavimo. Tai suvokdami, pareiškėjai L. ir V. P. 2010 m.rugsėjo 10 d.padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, ginčydami 2010 m.rugpjūčio 10 d.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus administracinį aktą, nepripažinusį minėtų rekonstrukcijos darbų savavaline statyba, įpareigojant šią instituciją surašyti savavališkos statybos (neskelbtina) aktą (b.l.161-167). Iš šio dokumento matyti, kad savo reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir neigdami ginčijamo statybos leidimo teisėtumą.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas nepažeidžiant administracines procedūras, kurios būtinos atlikti prieš sprendžiant šio dokumento išdavimo klausimą, remtasi tinkamais dokumentas ir vadovaujantis STR 1.07.01:2002 “ Statybos leidimas“ aukščiau išanalizuotomis nuostatomis. Dėl to pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, 88 str.1d.3 p. str., teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjų skundą netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.