Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjos tėvų N. D. ir J. D. santuoka buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono liaudės teismo sprendimu, nors išregistruota tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina N. D. 1992 m. įsigijo (privatizavo) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (niekur nėra nurodyta, kad minėtas butas yra skiriamas ir jos sutuoktiniui). Visos sutartys yra sudarytos tik pareiškėjos motinos vardu. Minėtas butas buvo perkamas (privatizuojamas) tik iš asmeninių pareiškėjos motinos N. D. piniginių lėšų. Pareiškėjos motina iš savo lėšų apmokėjo už visas privatizavimo paslaugas bei už pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas. Pareiškėjos motina taip pat įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 1996 m. birželio 20 d. – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 1999 m. – žemės sklypą (sodas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Už minėtus žemės sklypus pareiškėjos motina N. D. sumokėjo taip pat tik iš savo asmeninių piniginių lėšų, jos buvęs sutuoktinis J. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

6. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

7. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).

8. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja šiuo atveju turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios juridinio fakto nustatymo sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos pareikštu reikalavimu, prašant teismo nustatyti juridinį faktą, jog Nekilnojamasis turtas priklauso N. D. asmeninės nuosavybės teise, iš esmės yra siekiama nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.

10. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką, taikant minėtą institutą, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

11. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjama civilinė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

Civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, J. D., nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.