- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-141-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23617-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 15 d. apie 17 val., gyvenamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, sudavė ne mažiau vieną kartą plastikiniu dubeniu (tortine) savo žmonai A. J. per galvą pakaušio srityje, dėl to A. J. prarado sąmonę ir griūdama ant grindų susitrenkė rankas riešų srityje ir dešinės kojos šlaunį, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą, savo šeimos nariui – žmonai A. J..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Edita Ročytė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – J. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 3 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą 2017 m. gegužės 16 d. J. J., įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 12,86 eurų tenkinti ir priteisti iš J. J. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Prokurorė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, jog nepadaryta nusikalstama veika, teigdama, kad teismas šį sprendimą priėmė neįvertinęs esminių aplinkybių ir nepašalinęs prieštaravimų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Pažymi, jog padarytas pažeidimas yra esminis, nes sukliudė pirmos instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Teigia, kad priimdamas sprendimą išteisinti J. J. teismas neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių nagrinėjimo, nepasisakė dėl įrodymų patikimumo, nevertino asmens parodymų kaip visumos ir neaptarė parodymų, nelygino jų su kitais byloje esančiais parodymais.
2.2. Nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų viseto matyti, kad J. J. smurtavo 2017 m. gegužės 15 d. apie 17 val., žmonos A. J. atžvilgiu, sudavė jai vieną kartą plastikiniu dubeniu (tortine) per galvą pakaušio srityje. Tačiau teismas J. J. išteisino, nurodydamas, kad šis kaltinimas buvo grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais, kai tuo tarpu nuosprendyje motyvuodamas J. J. išteisinimą, teismas visiškai neanalizuoja ir nesiremia nukentėjusiosios parodymais, susijusiais su A. J. sukeltu fiziniu skausmu, juos palikdamas nuošalyje, jų nei paneigdamas, nei patvirtindamas. Be to, išskirtinai kaltinamojo J. J. naudai interpretuoja ir liudytojo G. J. parodymus, susijusius su J. J. smurtu A. J. atžvilgiu, konstatuodamas, kad: „jai buvo trenkta per galvą tai nesakė ir savo sūnui, kuris grįžo į namus iš karto po konflikto“, nors teisme apklaustas liudytoju G. J., o taipogi ir ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parėjęs į namus pamatė verkiančią mamą, palietė jai galvą, buvo guzas pakaušyje. „Mama pasakė, kad tėvas jai trenkė į galvą plastmasiniu indu tortui“. Prokurorės teigimu, teismas savo sprendime prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms dėl A. J. sukelto fizinio skausmo. Be to, pažymi, kad teismas analizuodamas liudytojo G. J. parodymus nurodė bylai nereikšmingus jo parodymus, o ne esmines aplinkybes, turinčias reikšmės šiai nusikalstamai veikai.
2.3. Teigia, kad teismas akcentavo, jog byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo suduota plastikiniu indu tortui, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad įvykio metu, įvykio vietoje nebuvo kitų, pašalinių asmenų, išskyrus nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, mačiusių įvykį. Pažymi, kad kaltinamas gali būti grindžiamas ne vien tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginiais, kurie taip pat turi įrodomąją vertę. O byloje esantys tokie įrodymai yra patikimi, kadangi jie gauti teisėtais būdais ir juos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais.
2.4. Prokurorės teigimu, priešingai nei konstatavo teismas, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti J. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. J. nurodė, kad 2017-05-15 namuose vyras J. J. koliojo ją ir trenkė plastikine dėže jai per galvą, dėl to ji nugriuvo, buvo praradusi sąmonę, o atsipeikėjusi paskambino pagalbos telefonu. Vyras išgirdęs, kad ji kviečia policiją pabėgo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo guzelis galvoje, ant kūno buvo mėlynės, atsiradusios po griuvimo nuo smūgio į galvą. Pažymi, kad šie nukentėjusiosios parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, kurie įvertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Prokurorės teigimu, nustačius, jog nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, darytina išvada dėl įrodymų pakankamumo J. J. kaltei pagrįsti.
2.5. Pažymi, kad šioje byloje yra užfiksuoti kiti įrodymai, patvirtinantys A. J. parodymus. Iš ROIK pranešimo bendrajam pagalbos centrui matyti, kad A. J. kvietė policijos pareigūnus nurodydama, kad vyras ją stumdė, jie sukonfliktavo, o atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė smurto artimoje aplinkoje faktą, po ko nukentėjusiąją A. J. pristatė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių. Po medicininės pagalbos suteikimo ir gydytojų apžiūros J. J. buvo diagnozuotas sprando, kairės plaštakos, dešinės šlaunies sumušimas. A. J. ligoninės medikams nurodė, kad ją sumušė vyras.
2.6. Nurodo, kad iš į įvykio vietos atvykusių pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad jie surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. A. J. jiems nurodė, kad konflikto metu jos vyras J. J. sudavė vieną kartą jai per galvą plastikine dėže maistui, dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje – virtuvės patalpoje yra rasta plastikinė dėžė maistui (tortinė). Nukentėjusiosios parodymus, jog jos atžvilgiu kaltinamasis naudojo smurtą, patvirtina, nors tiesiogiai įvykio ir nematęs, tačiau iš karto po įvykio su nukentėjusiąją bendravęs sūnus G. J.. Jis teismui parodė, kad parėjęs namo pamatė mamą verkiančią. Matėsi, kad mamai buvo blogai. Ji verkė. Palietė jos galvą, buvo guzas pakaušyje. Mama pasakė, kad tėvas jai trenkė į galvą plastikiniu indu tortui.
2.7. Tai, kad A. J. patyrė fizinį smurtą, prokurorės teigimu, patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti medicininiai duomenys. Nors teismo medicinos tarnybos specialistas negalėjo įvertinti A. J. sveikatos sutrikdymo mąsto, kadangi nebuvo užfiksuoti objektyvūs traumavimo požymiai, tačiau posėdžio metu apklaustas gydytojas, kuri buvo apžiūrėjęs A. J., nurodė, kad tokių požymių (kraujosruvų ir kt.) neužfiksavo, nes kraujosruvos neišryškėja po 1 valandos. Šiuo atveju matyti, jog A. J. medicininė apžiūra buvo atlikta būtent po įvykio nepraėjus valandai. Teigia, kad gydytojas V. M. patvirtino, jog A. J. ne tik buvo skausmingos sumuštos vietos, bet ir buvo patinusi kairės rankos plaštaka iš viršaus, kas atitinka įvykio aplinkybes, nes būtent A. J. nurodė, jog po smūgio į pakaušio sritį ji nugriuvo ant žemės ir krisdama rankomis, ties riešais ir dešine šlaunimi atsitrenkė į virtuvės spintelę, po ko susiformavo kraujosruva šlaunies priekyje ir atsirado patinimas rankoje.
2.8. Mano, kad jos skunde išdėstyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusioji A. J. nuo pat įvykio pradžios davė nuoseklius parodymus apie smurto naudojimo aplinkybes, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys – liudytojo G. J. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pranešimas bendrajam pagalbos centrui, specialisto išvada ir medicininių dokumentų duomenys. Minėti įrodymai buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Nors išteisinamajam nuosprendyje jie buvo pateikti kaip J. J. kaltę paneigiantys duomenys, tačiau su šia išvada prokurorė nesutinka ir mano, jog jos skunde minėtais duomenimis yra patvirtinami nukentėjusiosios parodymai apie naudoto smurto jos atžvilgiu faktą.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas
4. Įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus visos bylos apimtyje, teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino J. J. dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatavęs, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5. Išteisindamas J. J., apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, o teismo posėdžio metu nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl skambinat pagalbos telefonu ji nenurodė, kad vyras smurtavo prieš ją, jokių sužalojimų galvos srityje nebuvo nustatyta, paties konflikto niekas nematė, nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi ir jos reakcija į konfliktą galėjo būti neadekvati ir nugriūti galėjo dėl girtumo, ką patvirtino ir apklaustas gydytojas, o kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. J. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad apylinkės teismas neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių nagrinėjimo, nepasisakė dėl įrodymų patikimumo, nevertino asmens parodymų kaip visumos, neaptarė parodymų, nelygino jų su kitais byloje esančiais parodymais. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais prokurorės teiginiais, nes, jos vertinimu, visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir J. J. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
6. Nors J. J. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.
6.1. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. 17.21 val. A. J. paskambino policijai ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), ją ką tik stumdė vyras, jog jie sukonfliktavo (5 b. l.). Reaguojant į šį pranešimą, į nurodytą vietą atvykęs policijos pareigūnas M. Š. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (11–14 b. l.) užfiksavo pranešėjos A. J. žodžiu nurodytas aplinkybes apie tai, kad jos vyras J. J. paėmęs maistui skirtą tuščią plastikinę dėžę trenkė jai vieną kartą per galvą, dėl to ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą.
6.2. Pati nukentėjusioji A. J. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad su vyru J. J. kilo žodinis konfliktas. Ji buvo virtuvėje, stovėjo atsisukusi į kriauklę, kai pajuto smūgį. Vyras J. J. su plastikine dėže (tortine) trenkė jai per galvą, nuo smūgio ji nugriuvo, buvo praradusi sąmonę. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsipeikėjusi paskambino pagalbos telefonu. Vyras išgirdo, kad ji kviečia policiją, pabėgo pas savo brolį. Nuo žemės paėmė nukritusią tortinę ir padėjo ant stalo.
6.3. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad jam grįžus iš darbo laiptinėje susitiko tėvą, kuris su dviračiu kažkur išvažiavo. Parėjęs namo pamatė verkiančią mamą. Matėsi, jog mamai yra blogai. Mama jam pasakė, kad tėvas jai trenkė per galvą su plastmasiniu indu tortui. Palietė mamos galvą, jai pakaušyje buvo guzas. Jam mama nesakė, kad buvo nukritusi. Taip pat liudytojas parodė, kad jis yra matęs ir girdėjęs tėvų konfliktus, jog tėvas daugiau namuose kelia konfliktus.
6.4. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo brolio sugyventinė. Konflikto ji nematė, tik žino, kad J. J. atėjo pas juos į namus ir pasakė broliui, jog jį žmona kaltina sumušimu. J. J. sakė, kad žmonos nemušė. Taip pat liudytoja parodė, kad nukentėjusioji pati keldavo ranką prieš J. J., jį apstumdydavo. Apie konfliktą ji sužinojo iš J. J..
6.5. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra gydytojas, po įvykio, 18.16 val., apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė vyras, jog ji buvo sužalota prieš valandą. Nubrozdinimų, kraujosruvų nebuvo. Buvo kairės plaštakos patinimas iš viršaus. Prisilietus, A. J. sakė, jog skauda sprandą iš kairės pusės. Apie sužalojimą pakaušio srityje, nukentėjusioji nieko nesakė, todėl nebuvo tirta. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, tik jai nustatytas girtumas. Pažymėjo, jog sužalojimai galėjo atsirasti nuo įvairių priežasčių. Susižaloti galėjo krisdama.
6.6. Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. J. patvirtino, jog tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, būnant virtuvėje jos vyras J. J. kažkuriuo momentu paėmė nuo stalo plastikinį dubenį ir trenkė juo jai į pakaušį iš nugaros pusės. Po smūgio ji nugriuvo ant žemės, jai atrodo, jog ji krisdama į spintelę susitrenkė rankas ir koją. Taip pat ji parodė, jog jai skaudėjo galvą toje vietoje, kur jai kliuvo iš plastikinio dubens, taip pat skaudėjo rankas, kurias susitrenkė krisdama į spintelę ir dešinę koją šlaunies priekyje. Su šiais nukentėjusiosios parodymais J. J. nesutiko, parodė, kad jis susibarė su žmona, tačiau nei vieno smūgio žmonai jis nesudavė. Jis tiesiog išėjo iš namų, o A. J. liko virtuvėje.
6.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 736/2017(04) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje A. J. nustatytus sprando, plaštakos ir dešinės šlaunies sumušimus nėra objektyvaus pagrindo vertinti kaip sveikatos sutrikdymo mąstą.
6.8. Taigi iš anksčiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. apie 17 val., gyvenamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarp nukentėjusiosios A. J. ir J. J. kilo žodinis konfliktas. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusioji A. J., tiek ir pats išteisintasis J. J. bei kiti anksčiau aptarti įrodymai. Nors išteisintasis J. J. neigia sudavęs savo žmonai A. J., tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia nuoseklūs pačios nukentėjusiosios A. J. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepatikimais dėl jai nustatyto girtumo. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog vyras J. J. žodinio konflikto metu virtuvėje nuo stalo paėmęs plastikinį dubenį (tortinę) jai iš nugaros sudavė smūgį į pakaušį, jog po šio suduoto smūgio ji krito ant žemės, krisdama atsitrenkė į spintelę ir susitrenkė rankas, dešinės kojos šlaunį, buvo praradusi sąmonę. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ją iš karto po įvykio matęs liudytojas G. J. bei iš karto po įvykio atvykusių pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotos aplinkybės. Iš specialisto išvados, liudytojo V. M. paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sumušimai, kas vėl gi patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ji, po jai suduoto smūgio plastikiniu indu, griuvo ir susitrenkė rankas bei šlaunį. Taigi vertinant aptartus įrodymus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, kurios parodymų nepatvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai, jog įvykio metu ji buvo neblaivi ir jos reakcija į konfliktą galėjo būti neadekvati ir nugriūti ji galėjo dėl girtumo. Priešingai, nagrinėjamu atveju jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad A. J. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis, ir kito asmens, o ne J. J. ir ne kaip suformuluotame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. O tai, kad nukentėjusioji A. J. nenurodė gydytojui apie sužalojimą pakaušio srityje, neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis dėl anksčiau aptartų įrodymų visumos. Dėl liudytojos R. K. parodymų, pažymima, jog ši liudytoja tiesiogiai įvykio nematė, o apie įvykį sužinojo tik iš išteisintojo pasakojimo, kuris viso proceso metu savo kaltę neigė. Taigi tek nukentėjusiosios, tiek liudytojo G. J. parodymai yra nuoseklūs, jie vieni kitiems dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja, priešingai, vieni kitus papildo, atitinka kitus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo netikėti šiais parodymais ir jais nesiremti sprendžiant J. J. kaltės klausimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios, liudytojų, paties išteisintojo parodymus, išskirtinį dėmesį skyrė nukentėjusiosios neblaivumui, visiškai neesminiams nukentėjusiosios ir liudytojo G. J. parodymų nesutapimams, ir juos išskirtinai vertino kaltinamojo naudai.
7. Įvertinusi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad:
J. J., 2017 m. gegužės 15 d. apie 17 val., gyvenamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, sudavė ne mažiau vieną kartą plastikiniu dubeniu (tortine) savo žmonai A. J. per galvą pakaušio srityje, dėl to A. J. prarado sąmonę ir griūdama ant grindų susitrenkė rankas riešų srityje ir dešinės kojos šlaunį, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą, savo šeimos nariui – žmonai A. J.. Tokiais nusikalstamais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis naikinamas ir J. J. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant J. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
9. Skirdama J. J. bausmę už nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad J. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) prieš savo šeimos narį, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, anksčiau neteistas (57 b. l.), administracine tvarka nebaustas (58 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, jog J. J. teisiamas pirmą kartą, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti (neišeinant iš prokurorės apeliacinio skundo ribų prašomos skirti bausmės) paskyrus J. J. minimalią viešųjų darbų bausmę (BK 46 straipsnis).
10. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydami iš kalto asmens priteisti 12,86 eurų PSDF biudžetui padarytą žalą už A. J. gydymą.
10.1. Anksčiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nukentėjusiajai A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, jog dėl patirtų sumušimu ji kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Nukentėjusiajai VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninėje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, kad J. J. veiksmai neabejotinai padarė Šiaulių teritorinei ligonių kasai 12,86 eurų turtinę žalą (99–100 b. l.) ir kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintinas ir ši suma priteistina iš J. J. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį vienu mėnesiu viešųjų darbų, įpareigojant per šį mėnesį neatlygintinai dirbti 10 valandų.
Kardomąją priemonę J. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 12,86 eurų žalą už nukentėjusiajai A. J. suteiktas medicinines paslaugas Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
J. J. paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.