Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-366/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
1A-164-366/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22849-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis
D. J.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-366/2019Proceso Nr. 1-01-1-22849-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-17 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, ir paskirta:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 284 straipsnį vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos daliniu sudėjimo būdu ir nustatyta dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. J. paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. nuteistas už tai, kad 2018-05-15, apie 19.00 val., namo adresu, (duomenys neskelbtini), antros laiptinės penktame aukšte, paėmė iš K. P. duotą vienam kartui paskambinti mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy J7", priklausantį E. B. P., tačiau jo negrąžino ir tokiu būdu iš K. P. atvirai pagrobė svetimą, E.B. P. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy J7" 309 eurų vertės su "Telia" Sim kortele 5 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai E. B. P. 314 eurų žalą.

2. D. J. nuteistas ir už tai, kad jis 2018-06-27 apie 18.05 val., viešoje vietoje, prie P. S. paslaugų įmonės aludės (duomenys neskelbtini) pavėsinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą spirdamas R. B. į kaklą, nuo suduoto smūgio R. B. parkritus ir atsitrenkus galva į žemę, spirdamas du kartus R. B. į veidą, sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu D. J. prašo švelninti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-17 nuosprendžiu skirtą bausmę. Jo manymu, teismas paskyrė per griežtą bausmę už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o tuo pačiu ir subendrintą bausmę, nes jis prisipažino kaltu ir bylos nagrinėjimas vyko pagreitinto proceso tvarka. Teigia, kad jo veika neteisingai kvalifikuota ir prašo jo veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį arba BK 183 straipsnio 3 dalį.

4. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacinio proceso metu patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šuo konkrečiu atveju nuteistasis D. J. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teigia, kad veikos neteisingai kvalifikuotos ir už jų padarymą paskirta per griežta bausmė.

Dėl veikos kvalifikavimo

5.1. Kaip minėta, D. J. nuteistas už tai, kad daugiabučio namo antros laiptinės penktame aukšte, paėmė iš K. P. duotą vienam kartui paskambinti mobilaus ryšio telefoną, priklausantį E. B. P., tačiau jo negrąžinęs pabėgo, tokiu būdu įvykdė atvirą vagystę ir padarė nukentėjusiajai E. B. P. 314 eurų žalą. Nuteistasis mano, kad minėti jo veiksmai atitinka ne BK 178 straipsnio 2 dalį, o BK 178 straipsnio 4 dalį arba BK 183 straipsnio 3 dalį, todėl prašo perkvalifikuoti. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nuteistasis skunde nepateikia jokių motyvų kodėl jis nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nors teismo įrodytas faktines aplinkybes pripažįsta, t.y. pripažįsta tai, kad pagrobė telefoną iš nukentėjusiojo akivaizdžiai, jam matant.

5.2. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaip minėta, teismo posėdžio metu D. J. prisipažino, kad paprašęs K. P. telefoną paskambinti, jo negrąžino, o tiesiog pabėgo ir jį pardavė. Atviras turto pagrobimas yra kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, rodanti didesnį kaltininko įžūlumą, o tuo pačiu didesnį veikos pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismo nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus į BK 178 straipsnio 4 dalį, pagal kurią kyla atsakomybė už mažiau pavojingą nusikalstamą veiką - nedidelės vertės turto pagrobimą, nėra teisinio pagrindo. Iš to išplaukia, kad nuteistojo veiksmai negali būti kvalifikuoti ir pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, nes pagal šią normą kvalifikuojama veika tik tuomet, kai asmuo pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą, kurio atžvilgiu asmuo turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu. Minėtais argumentais nuteistojo prašymas perkvalifikuoti telefono pagrobimą pagal kitus jo nurodytus straipsnius netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

5.3. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

5.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, dėl ko D. J. paskirta teisinga bausmė. D. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), veikos tyčinės, baigtos. Nors įstatymas už BK 178 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijos numatyto numato alternatyvias bausmes, tačiau teismas pagrįstai nusprendė skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes praeityje jam net tris kartus teismo nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio elgesiui nepadarė. Nusikalto neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį lengvinančia teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę pagal BK 284 straipsnį sunkinančia teismas pripažino tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. J. laisvės atėmimo bausmes, įvertino, kad atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį švelnina viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, o pagal BK 284 straipsnį - griežtina dvi sunkinančios aplinkybės. Teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. nedidelę pagrobto turto vertę ir gan ciniškai įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą, nes jo metu buvo spardomas gulintis žmogus į galvos sritį. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį į nuteistojo asmenybę, kuri vertintina neigiamai, nes praeityje teistas tris kartus, iš kurių du kartus teistas už sunkius nusikaltimus. Nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o jo padarytų nusikaltimų sąraše vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Taigi, nuteistasis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ar pasimokyti iš savo klaidų. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį mažesnė nei sankcijoje nustatytas vidurkis, pagal BK 284 straipsnį paskirta didesnė, nei sankcijoje nustatytas vidurkis negali būti laikomos per griežtomis.

5.5. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas skirdamas bausmę pagal BK 284 straipsnį, turėjo įvertinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir turi būti įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą. Bylos duomenimis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nurodydamas visai kitokias aplinkybes ir prisipažino kaltu tik teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai jo prisipažinimą nelaikė nuoširdžiu ir lengvinančiu atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

5.6. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas bendrindamas bausmes, skirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, tinkamai taikė BK 63 straipsnį, reglamentuojantį bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė BK 64 straipsnį, kuris numato bausmių bendrinimą pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti nuosprendžio esmės, todėl taisytina.

5.7. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-17 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas CiesiūnasValdas Meidus