Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-12-13 · Byla Nr. TS-112-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
TS-112-1058/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
S. I.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-112-1058/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. I. (S. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 59-238, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistųjų apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies ir S. I. padaryta nusikalstama veika dėl svetimo, G. J. priklausančio turto pagrobimo įvykdyto 2014 m. liepos 2 d., apie 8 val. perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, ir S. I. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skirtų S. I. subendrinimo panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, S. I. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta su bausmėmis paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 7 nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 3 nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu S. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. (dvi dienos). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi apeliaciniai skundai atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir S. I. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus apygardos tesimo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendį S. I. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. liepos 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. sausio 8 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės S. I. atliko 2017 m. spalio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 15 d. – 2 metai 1 mėnuo 24 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 20 d nutarimu Nr. 59-238 nutarta netaikyti nuteistajam S. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 92 balai, ženklią neatliktos bausmės dalį, ne pirmą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę, teistumų skaičių (anksčiau teistas 9 kartus), į tai, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesnių nusikalstamų veikų ir vėl nusikalto, 3 kartus taikytą lygtinį paleidimą (2 kartus sąlygas pažeidė), būdingą nusikaltimų modelį (vagystės), narkotinių medžiagų buvusį vartojimą, gyvenimo stilių ir draugus - pagrindinis veiksnys, dėl ko padarė pastaruosius nusikaltimus yra narkotikų vartojimas, nesiekimą jokios intervencinės pagalbos dėl vartojimo dabar Vilniaus pataisos namuose, prieš šį įkalinimą 4 mėnesius sistemingai vartojo leidžiamą heroiną, o narkotikų vartojimas, jų įsigijimas, nusikalstamu būdu pinigų jiems gavimas, buvo tapę kasdiene gyvenimo veikla, nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės, prieš metus nutraukė AA užsiėmimų lankymą, nėra dalyvavęs psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, emocinės gerovės problemas - jausmų slopinimą, patiriamų sunkumų sprendimą psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu, mąstymą ir elgesį, būdinga požiūrio lankstumo stoką, sunkumus atpažįstant kylančias problemas, rigidiškus problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, nuostatas - nesuvokia jo nusikalstamą elgseną nulėmusių priežasčių, į tai, kad nuteistasis apsunkintai taikosi su priežiūros sąlygomis, du kartus pažeidė režimo reikalavimus, baustas, šiuo metu abi nuobaudos galioja, neturi konkrečios darbo vietos laisvėje lygtinio paleidimo atveju, darbo patirties stoką laisvėje, nedengiamus finansinius įsipareigojimus Komisija padarė išvadą, kad S. I. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 59-238 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad jau yra atlikęs didžiąją dalį, t. y. 2/3 jam skirtos bausmės, likusią dalį bausmės gali atlikti laisvėje prižiūrimas Probacijos tarnybos. Taip jam būtų žymiai lengviau adaptuotis laisvėje, nes kuo ilgiau bus pataisos namuose, tuo jam bus sunkiau adaptuotis. Turi gyvenamąją vietą, giminės padės įsidarbinti. Laisvėje jo laukia sugyventinė, kuri tiki, kad jis gali gyventi nedarydamas nusikaltimų. Tik būdamas laisvėje gali įrodyti, kad gali gyventi normalų gyvenimą. Lygtinio paleidimo atveju pažada laikytis visų teismo skirtų įpareigojimų.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo S. I. skundą nepateikė.

Nuteistojo S. I. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 59-238 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. I. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. I. Komisijai buvo pristatomas pirmą kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 18 metų, anksčiau teistas 9 kartus, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu S. I. atlieka pagal du teismų nuosprendžius paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat dviejų nesunkių nusikaltimų, trylikos apysunkių nusikaltimų ir trijų sunkių nusikaltimų padarymą. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose S. I. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Naujos nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, kas tik dar labiau didina jų pavojingumą bei leidžia teigti, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Pats S. I. taip pat neneigia, kad jam svarbi draugų nuomonė. Šiuo atveju teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis (daromos analogiškos nusikalstamos veikos) bei jų skaičius, didelis nukentėjusiųjų asmenų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu, tai, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui bei tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje neabejotinai liudija apie didesnį S. I. asmenybės pavojingumą.

Pažymėtina, kad S. I. atžvilgiu du kartus yra taikytas įstatymas dėl amnestijos (1997 m. ir 2002 m.), sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat S. I. atžvilgiu anksčiau tris kartus taikytas lygtinis apleidimas, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 6 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 11 d. bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimis. Du kartus lygtinio paleidimo sąlygos buvo pažeistos, taigi akivaizdu, jog anksčiau taikytas lygtinis paleidimas savo tikslų nepasiekė. Nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas S. I. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. 2012 m. gegužės 11 d. būdamas paleistas į laisvę atlikus paskirtą bausmę, 2013 m. gegužės mėnesį S. I. ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios vertinant tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo galimybes pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje.

Pagal OASys vertinimo metodiką S. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 92 balai, tačiau artimesnė viršutinės ribos. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Paminėtina ir tai, kad iš 92 daugiau nei pusė – 47 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu teismas nenustatė ypatingų nuteistojo elgesio pokyčių, kurie leistų kalbėti apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje kaip pagrindinis nusikalstamo elgesio veiksnys išskiriamas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ką pripažįsta ir pats nuteistasis. S. I. narkotines medžiagas pradėjo vartoti nuo 19 metų, jo teigimu, išbandė įvairias narkotinių medžiagų rūšis. Įkalinimo įstaigoje narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo atvejų fiksuota nebuvo. Vis tik prieš įkalinimą 4 mėnesius nuteistasis sistemingai vartojo leidžiamą heroiną, narkotikų vartojimas, jų įsigijimas, nusikalstamu būdu pinigų jiems gavimas buvo tapę kasdiene gyvenimo veikla. Akivaizdu, jog šios turėtos narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai sietinos su ankstesniu S. I. nusikalstamu elgesiu, narkotinės priklausomybės nesigydymas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotų duomenų, nuteistasis nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės, Vilniaus pataisos namuose prieš vienerius metus nutraukė AA užsiėmimų lankymą, nėra dalyvavęs psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta narkotikų vartojimo žalą kaip savo gyvenimo griūtį, paliečiančią ir kitus žmones, akivaizdu, jog jis šios savo priklausomybės pakankamai neįvertina ir nededa jokių pastangų gydytis nuo priklausomybės, nuteistojo ateities planuose nėra aiškios pagalbos sau dėl narkotinės priklausomybės gydymosi strategijos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis negrįš prie buvusio žalingo narkotinių medžiagų vartojimo, turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir negrįš prie nusikalstamų veikų darymo.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, tačiau jo nusikalstama veika pasižymi impulsyviu, agresyviai kitus kontroliuojančiu elgesiu, toks elgesys ypač išryškėja dėl narkotinių medžiagų vartojimo pasekmių. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis stokoja problemų sprendimo, t. y., savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių. S. I. yra sunku identifikuoti problemines savo gyvenimo sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika - siekiu greito savo emocinės būsenos, savo norų ir malonumų patenkinimo, nepavykus to padaryti, regresuoja, pradeda vartoti narkotines medžiagas. Nuteistasis negeba įsijausti ir suprasti kitų žmonių pozicijos, turi abstraktaus, lankstaus mąstymo, tikslų pasiekimo prosocialiu būdu sunkumų, kartoja tas pačias klaidas ir kol kas jam sunkiai sekasi mokintis iš savo patirties, ką patvirtina ir nuteistojo teistumų istoriją. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. I. savivertė pažeminta, saviveiksmingumas prastas, savo galios jausmą, savivaizdį nuteistasis palaiko per priklausomo santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų vengimą psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu. Išvadoje pabrėžiama, kad išvardintos nuteistojo emocinės gerovės problemos galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Išdėstytos aplinkybės verčia abejoti nuteistojo pasirengimų gyventi laisvėje ir sėkmingai integruotis į visuomenę.

Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. balandžio 28 d., šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, vieną kartą skatintas (2017 m. vasario 22 d. – už gerą mokymąsi). Vis tik Socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad S. I. apsunkintai taikosi su priežiūros sąlygomis - yra du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (2017 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. balandžio 27 d.), abi nuobaudos galioja. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Pažymėtina, kad abi nuobaudos skirtos po taikyto paskatinimo, taigi šiuo atveju negalima kalbėti apie teigiamą nuteistojo elgesio progresą.

Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą taip pat teigiamai žiūri į mokymąsi, jeigu to reikėtų dėl darbo. Baigė 12 klasių (Vilniaus pataisos namuose), baigė kursus: dažytojo - plytelių klojėjo (laisvėje), gaminių susiuvėjo (Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose), staliaus (Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose). Iki suėmimo iš mokyklos nebuvo nei karto išmestas. Supranta, kad nesimokęs mokykloje negalėtų išgyventi. Nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, supranta, kad nedirbant pragyventi nebūtų įmanoma. Norėtų dirbti statybose arba su gręžiniais. Savo skunde S. I. nurodo, jog išėjus į laisvę jam įsidarbinti padėtų giminės. Kita vertus, nuteistojo planai dėl darbo šiuo metu nėra visiškai konkretūs, nuteistasis nėra gavęs jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju jis būtų priimamas dirbti, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad nuteistąjį lygtinio paleidimo atveju dirbti priimtų giminės. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistojo bendra darbo patirtis apie 5 metai, tačiau darbas nebūdavo pastovus. Anksčiau nuteistasis darbus keisdavęs, nes būdavo suimamas dėl nusikaltimų nesusijusių su darbu. Keisdamas darbą nebūdavo numatęs kur dirbs toliau. Laisvėje nuteistasis, jo teigimu, įprastai gyvendavęs iš atlyginimo, tačiau būdavo atvejų, kad pinigų neužtekdavo, todėl tekdavo skolintis. Šiuo metu nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 53 945,97 EUR, duomenų, kad minėtas įsiskolinimas būtų dengiamas nėra. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. I. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų susirandant darbą bei sprendžiant finansines problemas, tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio. Čia pažymėtina, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurių padarymą S. I. atlieka laisvės atėmimo bausmę yra turtinio pobūdžio, kas rodo, jog nuteistasis buvo linkęs užsidirbti pragyvenimui neteisėtu būdu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra aišku ir dėl nuteistojo gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi su sugyventine. Vis tik Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui buvo išsiųstas raštas dėl nuteistojo gyvenamosios vietos, lygtinio paleidimo atveju, patikrinimo ir atsakymas negautas, byloje nėra ir rašto patvirtinančio, kad sugyventinė lygtinio paleidimo atveju priimtų nuteistąjį gyventi.

S. I. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su sugyventinę, deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, baigė dailės terapijos užsiėmimus bei programą Agresijos ir auto-agresijos valdymas, 2018 m. įgijo vidurinį išsilavinimą ir gavo brandos atestatą. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas įvairiuose pataisos programose, išsilavinimo įgijimas, deklaruojami ateities planai, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 59-238 yra pagrįstas ir teisėtas ir šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. I. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 59-238, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė