Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-598-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-05
Bylos Nr.
e2S-598-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00954-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
R. N.
Trečiasis asmuo
Telšių rajono 4-ojo biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-598-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00954-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui R. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo biuro notarė L. B. su jame pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. N. pateikdama Telšių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovui R. M. bei trečiajam asmeniui Telšių rajono 4-ojo biuro notarei L. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarą G. P. sustabdyti testatorės V. M. paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo jokiems V. M. įpėdiniams, tame tarpe ir atsakovui R. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės R. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Teismas sprendė, kad siekiant apsaugoti paveldėtojos interesus įgyvendinant paveldėjimo teisę ir užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje tinkamą įvykdymą, esant realiai grėsmei, jog atsakovui įforminus paveldėtą turtą pagal paveldėjimo teisės pagal ginčijamą testamentą liudijimą savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, atsakovas R. M. prašo teismo nutartį panaikinti. Atsakovas R. M. taip pat pateikė priedą prie atskirojo skundo, kuriuo prašo bylą nutraukti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. N. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017-05-16 nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentu, jog apeliaciniame skunde išdėstytos emocinio pobūdžio aplinkybės ir pamąstymai. Taip pat teigia, kad atsakovas, remiantis CPK 111 straipsniu ir 306 straipsniu, atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, patvirtinančių nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei nepridėjo tas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) R. M. atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) R. M., kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant apsaugoti paveldėtojos interesus įgyvendinant paveldėjimo teisę ir užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje tinkamą įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Sprendžiant klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė R. N. kreipėsi ieškiniu dėl sandorio -2011-10-13 testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovui R. M.. Todėl ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notarą G. P. sustabdyti testatorės V. M. paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo jokiems V. M. įpėdiniams, tame tarpe ir atsakovui R. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog galėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Atskirajame skunde atsakovas kelia klausimą dėl ieškovės ieškinio dalyko, aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio dalyką, nurodo apie dar vienos bylos, galimai susijusios su tuo pačiu dalyku nagrinėjimą Šiaulių apygardos teisme, reiškia nepasitenkinimą dėl kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje priimamų tarpinių procesinių veiksmų, kritikuoja Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties turinį ir joje nurodytas Civilinio proceso kodekso normas, tačiau jokių pagrįstų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nenurodo. Tuo tarpu ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą grindė aplinkybėmis, jog nesutampa testatorės 2011-10-13 testamente ir išmokų mokėjimo kvitų kopijose esantys parašai ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Iš jų matyti, jog testatorės V. M. parašas esantis 2011-10-13 testamente skiriasi nuo parašų, esančių net dvidešimt keturiose išmokų mokėjimo kvitų kopijose, kas reiškia, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė, išnagrinėjus bylą ir ištyrus visas aplinkybes bei įrodymus, egzistuoja.

Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog proceso šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymas yra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Todėl siekiant apsaugoti paveldėtojos interesus įgyvendinant paveldėjimo teisę ir užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje tinkamą įvykdymą, esant realiai grėsmei, jog atsakovui įforminus paveldėtą turtą pagal paveldėjimo teisės pagal ginčijamą testamentą liudijimą savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 145 str. 1 d. 7 p.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo R. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius