- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-8-123/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Espersen Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos vanduo“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-8-123/2011
2011 m. lapkričio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės,
išnagrinėjo atsakovės UAB „Espersen Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Espersen Lietuva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 62 103,40 Lt už nuotekų, su padidėjusia gyvsidabrio koncentracija, išleidimą į ieškovės nuotekų sistemą, 1 216,07 Lt delspinigių ir 1 900 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei bei 5 proc. metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad 2007-12-01 su atsakove sudarė Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 4.1.8 p. atsakovė UAB „Espersen Lietuva“ įsipareigojo neviršyti nuotekų taršos elementų koncentracijų, nurodytų sutartyje, o pagal sutarties 6.9 p. viršijus sutartyje nurodytas nuotekų taršos elementų koncentracijas arba nustačius nedeklaruotus taršos elementus, abonentas įsipareigojo apmokėti padidinta kaina, kuri apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka. AB „Klaipėdos vanduo“ 2008-03-03 iš atsakovo išleidžiamų nuotekų paėmė kontrolinį mėginį, kuriame gyvsidabrio koncentracija 8,2 kartus viršijo leistiną normą. 2008-10-22 AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės išleidžiamų nuotekų vėl paėmė kontrolinį mėginį, kuriame pakartotinai buvo rasta padidinta gyvsidabrio koncentracija, t. y. 0,004 mg/1. Santykis tarp išleistų nuotekų padidintu užterštumu bei sutartyje numatytos didžiausios leistinos normos yra du kartai. Vadovaudamasi 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl kainos už padidėjusią specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. T2-325 9.3 punktu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 62 103,40 Lt už nuotekų, su padidėjusia gyvsidabrio koncentracija, išleidimą į ieškovės nuotekų sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-15 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Espersen Lietuva“ ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ 62 103,40 Lt skolos, 1 216,07 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, už priteistą sumą 63 319,47 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-24 iki sprendimo visiško įvykdymo. Pagal sutarties 4.1.8. punktą atsakovas UAB „Espersen Lietuva“ įsipareigojo neviršyti nuotekų taršos elementų koncentracijų, nurodytų sutartyje, kur gyvsidabrio norma buvo nustatyta 0,002. Nuotekų analizių rezultatai rodo, kad gyvsidabrio koncentracija 2008-03-03 buvo 0,016388 o 2008-10-22 – 0,0042. Šalių sudaryta sutartimi susitarta, kad kainos už padidintos taršos nuotekas apskaičiuojamos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą tvarką. Teismas konstatavo, kad sutartis buvo pasirašyta aptarus sutarties turinį ir suderinus šalių valią. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pašalino abejones dėl kainų nustatymo tvarkos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad buvo pažeista mėginių paėmimo tvarka ar UAB „Espersen Lietuva“ atstovai būtų pareiškę pastabas dėl mėginių paėmimo. Atsakovės pateikti įrodymai, kad atlikus nuotekų tyrimą savo iniciatyva buvo gautas kitoks rezultatas, neįrodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ mėginiai buvo paimti ar ištirti neteisingai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Espersen Lietuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar atsakovė išleido nuotekas, kurių tarša viršija teisės normų aktais nustatytas leidžiamas koncentracijas, taip pat nustatyti ar ieškovė turi teisinį pagrindą skaičiuoti padidintą kainą atsakovei už nuotekų šalinimo paslaugą. Dalis savivaldybės sprendimo nuostatų prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti apmokėti padidintą kainą už nuotekų valymą. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymą, jo principus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 22 straipsnis nustato privalomą kainų derinimą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Savivaldybės sprendime nustatytos nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas šalių sudarytą sutartį nesivadovavo pačioje sutartyje aptartais teisės normų aktais, todėl negalėjo tinkamai nustatyti svarbių aplinkybių ir jų įvertinti. Leistiną taršos koncentraciją nuotekose, išleidžiamose į nuotakyną, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas. Spręsdamas ar atsakovė neviršijo nustatytų gyvsidabrio koncentracijų, teismas turėjo vadovautis reglamente nustatyta didžiausia leistinos koncentracijos verte, kuri yra 0,01 mg/l. Teismas netyrė ieškovės pateikto skolos apskaičiavimo pagrįstumo. Byloje nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nuotekos buvo teršiamos ieškovės nurodomą laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo atsakovės UAB „Espersen Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-15 sprendimą palikti nepakeistą. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų (vartotojų) kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui pateikti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams (vartotojams). Ieškovė su atsakove sudarė netipinę Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį, kai dėl technologinių ypatumų abonentas turi teisę išleisti specifines gamybines nuotekas, kurios aptartos sutartyje. Valstybinė kainų ir energetikos komisija nurodo, kad vandens tiekimo įmonė kartu su savivaldybe gali nustatyti įkainius už didesnės ir (arba) specifinės taršos abonentų nuotekų valymą. Komisija nederina kainos už nuotekas padidintu užterštumu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl apmokėjimo už nuotekų su padidėjusia gyvsidabrio koncentracija išleidimą į ieškovės nuotekų sistemą vykdant šalių sudarytą Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad apskaičiuojant skolą už nuotekas nepagrįstai vadovaujamasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-10-04 sprendimu „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta kainos apskaičiavimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui.
Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimas vykdomas pirkimo–pardavimo sutarties, kuriai taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos, pagrindu. Tokius santykius reglamentuoja ne tik bendrosios CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, bet ir lex specialis šių normų atžvilgiu – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriame įtvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindai ir reglamentuojami vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad šalių 2007-12-01 sudaryta Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P03-200700076 yra viešoji (CK 6.161 str., t. 1, b. l. 8–14), todėl juridinio asmens, teikiančio tokias paslaugas veikla labiau kontroliuojama valstybės, t. y. valstybė gali reguliuoti teikiamų paslaugų kainas, kitas sutarties sąlygas.
Pagal šalių sudarytos sutarties 4.1.8. punktą atsakovė UAB „Espersen Lietuva“ įsipareigojo neviršyti nuotekų taršos elementų koncentracijų, nurodytų sutartyje, kur gyvsidabrio norma buvo nustatyta 0,002. Sutarties 6.9 punkte numatyta, kad viršijus sutartyje nurodytas nuotekų taršos elementų koncentracijas arba nustačius nedeklaruotus taršos elementus, abonentas, t. y. atsakovė, įsipareigoja apmokėti padidinta kaina, kuri apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 buvo patvirtintas Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, kurio 9.3. punkte numatyta, kad abonentui viršijus leistinas normas dešimt kartų, kaina didinama penkis kartus, iki trijų kartų – tris kartus, iki dviejų kartų – du kartus (t. 1, b. l. 161–166).
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašant ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą t. y., ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo“ 9 dalis, 9 dalies 9.1., 9.2., 9.3., 9.4., 9.5. punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas dėl nuotekų tvarkymo kainų nustatymo principų ir tvarkos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-05-07 sprendimu pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-235 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 9.1., 9.2., 9.3., 9.4. ir 9.5. punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatoms ir laikė juos panaikintais. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011-04-11 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-05-07 sprendimą paliko nepakeistą. Teismai administracinėje byloje pažymėjo, kad viešasis vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ apskaičiavo teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, tačiau su Valstybine kainų ir energetikos komisija jų nesuderino. Valstybės dalyvavimas nuotekų tvarkymo kainodaroje yra reglamentuotas įstatymu ir kitais teisės aktais. Komisijos funkcija yra derinti kainas, t. y. ne tik tikrinti jų apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą pagal teisės aktus, bet ir tikrinti, lyginti, kad atitinkamos savivaldybės nustatomos kainos konkrečiam vartotojui sutiktų, būtų analogiškos kitos savivaldybės panašiam vartotojui nustatytoms kainoms bei kitų teikėjų nustatytoms kainoms. Nurodė, kad specifinės nuotekų rūšies tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimas (taip pat ir šio skaičiavimo tvarka) nėra paliekama viešojo vandens tiekėjo ar atitinkamos savivaldybės tarybos diskrecijai.
Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ nurodo, kad šalims pasirašant Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 patvirtintas Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, kuris galios neteko tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2011-04-11 nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nes teismas turi įvertinti savivaldybės sprendimu patvirtintame apraše nustatyto apmokėjimo už nuotekų taršos elementų koncentracijų viršijimą atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ir tikrinti atitinkamų specialiųjų teisės aktų nuostatų teisėtumą CPK 3 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta tvarka. Nagrinėdamas konkrečią bylą ir nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui dėl atitinkamo norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas (CPK 3 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti šalių sudarytos sutarties 6.9 p. nuostatos ir sutikti su ieškovės pateiktu kainos už užterštas nuotekas apskaičiavimu pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 patvirtintą tvarką.
Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad bylos esmė neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl yra pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-15 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.