Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-470/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
1-94-470/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17404-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Kaltinamasis
D. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-470/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17404-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;1.2.4.8.3.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant prokurorei R. U.,kaltinamajai D. K.,nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvena (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2016-04-13 apie 20.40 valandą namuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo dukrą V. N., o būtent, lovoje gulinčiai V. N. sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į kojas ir vieną smūgį delnu per smakrą, įdrėskė nukentėjusiajai V. N. kairį dilbį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl paviršutinio odos įdrėskimo kairio dilbio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, ji 2016-12-11 apie 22 valandą 30 minučių namuose (duomenys neskelbtini), mažamečiam sūnui N. P. sudavė vieną kartą diržu į galvą, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, o nepilnametei dukrai V. N., kuri gynė mažametį brolį, sudavė mažiausiai vieną kartą delnu į veidą, tuo jai dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji D. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pirmą kartą prieš dukrą V. N. smurtavo 2016m. balandžio mėnesį. Tada ji buvo girta ir gulėdama lovoje susirašinėjo su dukterimi SMS žinutėmis, dėl girtumo taip priekabiavo prie dukters. Kai gavo jai nepatikusią žinutę, nuėjo į dukters kambarį ir mušė ją kumščiu per kojas, plaštaka sudavė per smakrą, įdrėskė jai dilbį. Dėl įvykio vyko ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas, kadangi ji su dukra susitaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Vėliau, t. y. 2016 m. gruodžio 11 d. apie 22 valandą namuose sūnui N. P., kuriam šiuo metu yra 8 metai, liepė susitvarkyti lovą, tačiau jis neklausė. Tada ji supyko ir medžiaginiu diržu kirto jam taikydama į užpakalį, bet tuo metu N. krito ant lovos ir ji pataikė į veidą prie kaktos. N. pradėjo verkti. Tada į kambarį atėjo vyriausia dukra V., kuri ją pastūmė, pavadino žiurke. Dėl to ji V. sudavė ranka į veidą, prakirsdama lūpą. V. tuojau pat išėjo į virtuvę ir telefonu iškvietė policiją. Supratusi, kad gali būti sulaikyta, kartu su sugyventiniu T. R., savo sūnumis N., A. ir dukra K. dar neatvykus pareigūnams išėjo pas kaimynus. Atvykę pareigūnai išsivežė dukrą V., tada jie visi sugrįžo į namus. Apie 01.30val. vėl į namus atvyko pareigūnai, ir ji buvo sulaikyta. Tą kartą ji taip pat buvo girta.

Kadangi kaltinamoji D. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant vadovaujantis LR BPK 273 str. 1 d., teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

2016-12-12 įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). ( b.l.58-63).

2016-12-11 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, V. N. paaiškino, kad motina jai sudavė ranka per veidą, kai ji užstojo mušamą brolį. Mergaitė buvo išsigandusi, verkė (b.l.65-68).

2016-12-12 tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad galimai 2016-12-12 smurtas buvo naudotas ir prieš mažametį N. P. (b.l.94).

2016-12-12 specialisto išvada konstatuota, kad V. N. padaryta paviršiniai odos įdrėskimai kairio dilbio srityje, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.43).

2016-04-15 specialisto išvada konstatuota, kad V. N. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.88-89).

2016-12-20 nukentėjusioji V. N. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausos metu ji parodė, kad kuomet mama būna blaivi, jos sutaria gerai, kai motina vartoja alkoholį, abi nesutaria. 2016-12-11 mama buvo neblaivi. Vakare apie 22 valandą 30 minučių jos broliai išdykavo. Mama kirto broliui N. diržu per galvą. Brolis verkė. Išgirdusi, kad jis verkia, atėjo pažiūrėti. Mama rankoje laikė diržą. Ji pasakė mamai: "gal tu nesveika, kad girta auklėji vaikus". Jai išsprūdo žodis "žiurke", kuriuo pavadino mamą. Po šio žodžio mama jai vieną kartą delnu trenkė per veidą, praskėlė lūpą. Jos broliai ir mamos sugyventinis T. R. viską matė. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, mama su vaikais buvo pabėgusi iš namų (b.l.80-82).

2016-12-20 nukentėjusysis N. P. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodė, kad mama išgėrusi smurtavo prieš jį ir jo sesę V.. Jam mama diržu trenkė per galvą. Jis verkė. Diržą laikė sulenktą per pusę. V. norėjo mamą nuraminti. Mama V. delnu trenkė į lūpas, V. irgi verkė ( b.l.100-101).

Liudytojas T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet namuose jos sugyventinės vaikai N. ir A. vakare dūko. N. numetė pagalvę ant žemės, o D. K. jam liepė pakelti. Vaikas neklausė. Tada jo sugyventinė diržu trenkė N. vieną kartą per galvą. Sugyventinės dukra V. norėjo apginti brolį, tačiau D. K. sudavė jai vieną kartą delnu per lūpas. Tą dieną kartu su sugyventine vartojo alkoholį (b.l.115-116).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-04-13 jis buvo namuose, o sutuoktinė D. K. susirašinėjo SMS žinutėmis su dukterimi V., vėliau jos abi apsižodžiavo ir D. K. kirto dukteriai. Paties įvykio jis nematė, nes buvo virtuvėje, o įvykis vyko kambaryje, tačiau jis girdėjo garsus (b.l. 50-51).

Dėl civilinio ieškinio

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, gindamas nepilnamečių nukentėjusiųjų interesus, pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 111-112), prašydamas priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiesiems po 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 st. 1d. ). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. D. K. nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narius nepilnametę dukterį ir mažametį sūnų, jie abu dėl kaltinamosios veiksmų jautė skausmą, patyrė pažeminimą, išgyveno. Prašomos neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Kaltinamoji sutiko su civiliniu ieškiniu, jo dydžio neginčijo, tačiau abejojo dėl galimybės įvykdyti piniginę prievolę, kadangi lėšų tam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad jei tokie patys veiksmai arba kankinimas padarytas mažamečiui, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamoji D. K. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytomis dienomis ji buvo girta ir dėl to kabinėjosi prie savo vaikų - nepilnametės V. N. ir mažamečio N. P., smurtavo prieš juos fiziškai, dėl ko atsirado padariniai, t. y. nukentėjusiesiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Sužalojimų mastai abiem atvejais pagrįsti medicinos specialisto išvadomis. Nukentėjusieji yra kaltinamosios vaikai ir yra jos artimi giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiuoju pripažintas N. P. veikos prieš jį padarymo metu buvo 8 metų amžiaus, taigi, jis atitinka mažamečio sąvoką pagal nusistovėjusią tiek teisės doktriną, tiek teismų praktiką, nes mažamečiu laikomas asmuo, kuriam veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. K. kaltė yra įrodyta. Jos veiksmai susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narius, iš kurių vienas mažametis, veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 3 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji padarė 3 tyčinius nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo laipsnį priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai baigti. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad abiem atvejais ji buvo neblaivi, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas). Atsakomybę lengvina tai, kad dėl veikų ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tačiau yra bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą ir nedidelį chuliganizmą, pasirodymą viešoje vietoje neblaiviai (b .l. 149). Kaltinamoji yra sveika, darbinga, tačiau nei dirba, nei registruojasi darbo biržoje, kaip pati nurodė, pragyvena iš sugyventinio gaunamų lėšų. Visi keturi jos nepilnamečiai vaikai šiuo metu paimti iš namų ir trys iš jų apgyvendinti pas laikinuosius globėjus, vienas pas savo tėvą. Kaip kaltinamąją apibūdino VTAS atstovė, ji yra girtaujanti, linkusi konfliktuoti, neprižiūri vaikų, po kelias paras išeina iš namų, jos namuose dažnai renkasi girtaujančių asmenų kompanijos, ji keičia sugyventinius, būdama girta tampa agresyvi, vaikai dėl motinos girtavimo ne kartą buvo palikti kaimynų priežiūrai. Pati kaltinamoji pripažino, kad netinkamą jos elgesį, vaikų nepriežiūrą, konfliktines situacijas sąlygoja jos polinkis vartoti alkoholį. Kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė esanti pasiryžus keisti gyvenimo būdą, spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau pastebėtina, kad tokiam sprendimui įgyvendinti turėjo pakankamai laiko dar iki bylos nagrinėjimo teisme, tačiau tuo nepasirūpino. Iš kaltinamosios apklausos galima spręsti, kad ji didelę dalį atsakomybės dėl savo gyvenimo būdo linkusi perkelti valdžios institucijoms, pvz. jos įsitikinimu įdarbinimu bei gydymu nuo alkoholizmo turėtų pasirūpinti seniūnas.

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nedirba ir neturi pajamų net civiliniam ieškiniui padengti. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajai negali būti skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda dėl mažo tikėtinumo šią bausmę įvykdyti. Sprendžiama, kad siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, tikslingiausia parinkti sankcijoje numatytą trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, nes parinkus kitas bausmės rūšis (bauda, laisvės apribojimas, viešieji darbai) kaltinamoji toliau liktų savo gyvenamojoje aplinkoje, kuri daro ypač neigiamą įtaką jos gyvenimo būdui. Trumpalaikis laisvės atėmimas sąlygos tai, kad kaltinamoji trumpam periodui bus atitraukta iš savo gyvenamos aplinkos, kas suteiks realią galimybę išanalizuoti ir įvertinti savo veiksmus bei geriausiai ją paveiks laikytis įstatymų, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, ir nuteisti

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl 2016-04-13 veikos 15 parų areštu;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl 2016-12-11 veikos 15 parų areštu;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl 2016-12-11 veikos 15 parų areštu.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę 20 parų areštą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti 1 parą 2016-04-14 laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamosios D. K. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. N.; nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuos E. B.. Priteisti iš kaltinamosios D. K. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam N. P.; nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuos D. P..

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nukreipimo vykdyti nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė