Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Liudytoja V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra buvusi S. G. žmona. Apklausos metu parodė, kad UAB "A." pagrindinė veikla yra naujų automobilių gabenimas po Europos Sąjungą, ir tik papildomai jie užsiima naudotų automobilių pirktų iš užsienio (pagrinde iš Vokietijos) pirkimu-pardavimu. Šiuo metu yra UAB "A." apskaitininkė. UAB A. direktorius iki maždaug 2016 metų buvo Ž. M., o vėliau direktorė tapo I. P.. Kas yra įmonės akcininkai- nežino. Visus nurodymus dažniausiai telefonu nurodydavo I. P.. Dirbo dažniausiai iš namų, t.y. (duomenys neskelbtini), su savo nešiojamu kompiuteriu (duomenys neskelbtini) , o į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), nuvažiuodavo labai retai, tik kokiam nors reikalui esant. UAB A. ji tvarko pirminės buhalterijos dokumentus t.y. sutraukia į Eksel lenteles įmonės nupirktus ir parduotus automobilius, ir tuos dokumentus vėliau perduoda įmonės buhalterei, taip pat iš ofiso pasiima automobilių pirktų iš užsienio pirkimo- pardavimo sutartis bei parduotų automobilių pirkimo- pardavimo sutartis, kurios reikalingos susisteminti bei pateikti Intrastato ataskaitai (muitinei teikiamos ataskaitos). Realiai daugiau jokių dokumentų ir netvarkė, jokių registrų nepildo, ataskaitų nepateikinėja. Prisijungimų prie įmonės banko sąskaitų neturi, pavedimų jokių nedarė. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą (duomenų pateikimą VMI,Sodrai) įmonėje atsakinga buhalterė V. G., gim. (duomenys neskelbtini) Apie nupirktas ir parduotas transporto priemones telefonu informuodavo įmonės vadybininkai S. Ž., N. Š.. Jie tiesiog informuodavo apie esamą situaciją, kiek automobilių nupirko ir kiek pardavė, bet nevardindavo jų registracijos numerių ar kitų identifikacinių žymių. Tiesiog, jei būdavo nupirktų ir parduotų automobilių, ji žinojo, kad reikės nuvažiuoti į ofisą ir pasiimti reikalingus dokumentus. Į ofisą nuvykdavo kartą ar du kartus per mėnesį, pasiimti pirkimo- pardavimo sutarčių, kurios jai būdavo atidėtos į atskirą lentynėlę- įėjus į ofisą, ant pirmo stalo po kaire puse, esančio plastikinio dokumentų laikiklio viršutiniame skyrelyje. Sutartyje esančius duomenis sutraukdavo ir pateikdavo Intrastato ataskaitoje (UAB A. nupirktų automobilių): koks automobilis, už kokią sumą nupirktas, automobilio kubatūra, koks naudojamas kuras. Intrastato ataskaitos pateikiamos vieną per mėnesį iki sekančio 10 darbo dienos. Pačioje pirkimo-pardavimo procedūroje nedalyvaudavo, bet atvykus pirkėjui pas ją į namus, yra supildžiusi pirkimo- pardavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą. Sumą rašydavo tokią, kokią pasakydavo pats pirkėjas. Tokiu atveju pirkėjas jau atvažiuodavo pas ją su visais turimais nusipirkto automobilio dokumentais, t.y. užsienio kalba parašytais registracijos liudijimu, technikiniu pasu. Su ja pirkėjas niekada nesiderėdavo dėl kainos. Išrašius pinigų priėmimo kvitą už nupirktą automobilį sumokėdavo dažniausiai grynais pinigais, tuomet ji gautus pinigus paimdavo, ir kartu su dokumentais pristatydavo į ofisą. Pinigus paduodavo I. P., o jai nesant palikdavo viską toje pačioje dokumentų lentynėlėje, kurioje būdavo atidedami dokumentai. Kas liečia automobilių pirkimą, pargabenimą, pardavimą bei transporto logistikos vedamą apskaitą, visa tai turi tvarkyti įmonės buhalterė V. G.. UAB "A." vadybininku dirba S. G. - jos buvęs vyras, įmonės buhalterė V. G. - buvusi uošvienė (1 t., b. l. 80-84). 2020 m. rugsėjo 9 d. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. kratos metu, jos namuose rastus kitos įmonės UAB "A." tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius pasiėmė netyčia, kadangi abi įmonės UAB "A." ir UAB "A." veiklą vykdo tame pačiame ofise. Jai būtų pastebėjusi kitos įmonės krovinio važtaraščius, būtų grąžinusi. Paklausus apie A4 formato lapus, kuriuose yra rankraštiniai įrašai, nurodė: lapai, kurie pažymėti skaičiais 16 ir 17 yra seni, juose nurodytos datos kada buvo parduoti automobiliai; lape, kuris pažymėtas 18 skaičiumi, užsirašydavo ką reikia įrašyti į intrastatą atrodo ten yra nurodyta 81500 eurų pinigų suma. Kratos metu rasti dokumentai užsienio kalba, juose nurodyta automobilio įsigijimo kaina ir koks tai automobilis. S. Ž., N. Š., D. K. įmonėje dirbo vadybininkais. Sąskaitas už parduotus automobilius išrašydavo arba ji arba jas išrašydavo patys vadybininkai, papildomai sąskaitas fiksuodavo sau, kad sektų jų numeraciją ir nepasimestų (1 t., b. l. 85-88).

Liudytojas E. P. apklausos metu parodė, kad įmonėje UAB „A.“ dirba nuo 2015 metų transporto vadybininku. Bendrauja su klientais, tai „G. B.“, UAB „V.“, „B.“ - tai Lietuvos įmonės, kurios užsako UAB „A.“ autovėžius dėl automobilių pervežimo Europoje. Taip pat jam reikia bendrauti su autovėžių vairuotojais, kad pasakytu kur pasikrauti automobilius, kokiose degalinėse piltis kuro, kaip nuvykti kokiu maršrutu. Vairuotojai skambina ir esant kokiai nors bėdai, tada sprendžia iškilusius neaiškumus ir pan. Realiai įmonei vadovauja S. G.. Jam pradėjus dirbti Bendrovėje, S. jau jai vadovavo. Kad įmonė ieško vadybininko, jam pranešė sesuo I. P., kuri yra įmonės akcininkė, tuo metu jis dirbo Anglijoje, gavęs pasiūlymą dirbti UAB „A.“ grįžo į Lietuvą. Darbai įmonėje yra sudėlioti, nes kai tik pradėjo dirbti su vadybininku A. Š. pasiskirstė kuris vadybininkas už ką atsakingas ir dirbam kiekvienas savo darbą. Jis esu atsakingas už krovinių pervežimą Europoje. Atsakingas tik už naujų automobilių pervežimą, naudotų automobilių užsakymų nepriima. Bendrovės autovėžiai, kurie priskirti jam dirba tik Europoje ir į Lietuvą negrįžta, išskyrus rimtam remontui ar techninei apžiūrai. Su jo anksčiau minėtomis įmonėmis jis bendrauja Skype programėlės pagalba, nes taip yra įprastas dirbant su Europa. Visi atsiskaitymai už suteikiamas pervežimo paslaugas Europoje, per minėtas ekspedicijas vyksta tik bankiniu pavedimu. Apie naudotų automobilių pervežimus nieko paaiškinti negali (7 t., b. l. 49-52).

Liudytojas A. Š. apklausos metu parodė, kad UAB "A." dirba jau seniai, apie 10 metų, nuo pat įmonės įkūrimo. Jo pareigos yra vadybininko, yra atsakingas už krovinių suradimą ir vairuotojų priežiūrą, kadangi yra neįgalus, tai dirba iš namų, Bendrovės ofise nebūna. Realiai įmonei vadovauja S. G.. Darbai įmonėje suskirstyti, jis su vadybininku E. P. yra atsakingi už vairuotojus. Su E. yra pasiskirstę ekspedicijomis, jis dirba su "V.", "A.", "G." ir kt. ekspedicijomis, kuomet kroviniai yra gabenami Europoje. Taip pat jis buvo atsakingas ir už naudotų automobilių gabenimą, t. y. "šrotą", Europoje ir į Lietuvą. Kuomet automobiliai yra gabenami per ekspediciją, įmonės atstovas pateikia informaciją, kurią jis perduoda vairuotojams. Su ekspedicijomis visi atsiskaitymai vyko ir vyksta bankiniais pavedimais. Būdavo, kad "perekupas" skambina tiesiogiai jam, kadangi "perekupai" žino, kad dirba įmonėje UAB "A." vadybininku ir tą darbą dirba ilgą laiką. "Perekupas" jo paklausdavo ar būtų galimybę pargabenti krovinį į Lietuvą, jei tokia galimybė būdavo jis apie tai informuodavo "perekupą" ir vairuotoją, kuriam baigiasi kadencija, tuomet vairuotojui nusiųsdavo "perekupo" numerį, o "perekupo" vairuoto ir jie kontaktuodavo tarpusavyje. Su užsienio šrotu buvo taip pat, jam paskambino ir pasakydavo, kad yra krovinys, jeigu vairuotojus tuo metu būdavo laisvas arba reikėdavo važiuoti į kitą miestą ir krovinys būdavo būtent ten, kur reikia vykti pasikrauti krovinius vežamus per ekspediciją, tai priimdavo pasiūlymą vežti. Su "arabu" šrotu būdavo, taip, kad reikėdavo paimti grynus pinigus, kuriuos po to vairuotojas turėdavo atvežti ir kažkam paduoti, kam tiksliai vairuotojai paduodavo pinigus- nežino. Kokią grynų pinigų sumą paimti už suteiktą logistikos paslaugą jis informuodavo vairuotoją. O kainas nustatydavo patys užsakovai. Kaip vyko atsiskaitymas už "šroto" atgabenimą į Lietuvą- nežino, tačiau pervežimo kainas "perekupams" pasakydavo jis, o kainas už krovinių pervežimą buvo nurodęs S.. Apie tai, kad dalis gautų pajamų už naudotų automobilių pervežimą nebuvo įtraukta į įmonės UAB „A.“ buhalterinę apskaitą - nežinojo. Kas liečia lenteles, kurios buvo rastos jo kompiuteryje, kurių pavadinai yra autovėžio valstybinis numeris ir viso reiso paskaičiavimas, gali paaiškinti sekančiai: tas lenteles susirašydavo sau, kad žinotų jam, kur, koks ir už kokią sumą vairuotojas gabena krovinius. Taip pat, jei ekspedicijai reikalingi kokie nors dokumentai, jam yra daug paprasčiau pažiūrėti lentelėse ir pagal jas orientuotis kur ko reikėtų ieškoti. Tose lentelėse daugiausiai atvaizduota tikra informacija. Gali būti įrašytos sumos, kur vairuotojai krovinius gabeno už atitinkamą pinigų sumą per nuvažiuotą kilometrą. Tyrėjai pateikus įvairius rankraštinius lapelius gali paaiškinti, kad du lapeliai, kuriuose įrašyta " po sumokėjimo data liko sąsk." ir pinigų sumą, tai yra jo asmeniniai užrašai, juose įrašyta, sumokėjimai už komunalinius mokesčius. Apie lapelius, kuriuose įrašyti autovėžiu valstybiniai numeriai, nelabai ką gali paaiškinti, nes nežino kelintų metų jie yra. Galbūt kokių 2015 m., ar net senesni. Lapeliuose įrašyta informacija apie to autovėžio vairuojančio vairuotojo darbą. Dabar tokią informaciją rašėsi ne tik lapeliuose, o kompiuteryje, darėsi lenteles. Tyrėjai pateikus kitus lapus su rankraštiniais įrašais apie juos nieko paaiškinti negali, kadangi, tai yra įvairūs užrašai, dabar ir pačiam sunku suprasti apie ką juose rašė. Panašu, kad įrašytos koordinatės, informacija apie mokamus mokesčius. Kada tie įrašai įrašyti pasakyti negali (7 t., b. l. 68-71).

Liudytoja K. P. apklausos metu parodė, kad dirba UAB „A.“ vadybininke. Pagrindinė funkcija sąskaitų išrašymas remiantis CMR, dokumentų paruošimas dėl priimamų ir atleidžiamų darbuotojų. Įmonės direktorė yra I. P., kad yra įmonės akcininkai aš nežino. Vadybininkai priima sprendimus, ar jie kokiais nors klausimais tariasi su direktore- nežino. A. Š. atsakingas už logistiką, Ž. V., kuris atsakingas už autoparko priežiūrą, S. Ž. atsakingas už automobilių pirkimą, N. Š. taip pat atsakingas už automobilių pirkimą, D. K. atsakingas už automobilių pirkimą, E. P. atsakingas už logistiką. S. G. pagal darbo sutartį yra vairuotojas, taip pat jis šiek tiek atsakingas už logistiką. Kada paskutinį kartą S. G. buvo išvykęs į reisą, kaip vairuotojas- nepamena. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakinga V. G., S. G. mama. Sąskaitas už pervežtus krovinius išrašo ji, pagal pateiktus duomenis - užsakymus, kuriuos jai pateikia A. Š. arba E. P. A. Š. jai atsiunčia į programa „skype“ (joje yra pasivadinusi K.), o E. atspausdina ir pateikia asmeniškai į rankas. Įmonėje kasininkė yra direktorė – I. P.. Ji tvarko sąskaitas pagal CMR, o toliau viską tvarko buhalterė V. G. (S. G. mama). Būna reisų, kuomet užsakovai atsiskaito grynais pinigais, tai žino, kadangi išrašo sąskaitas. Būna, kad A. pasako, jog už suteiktą paslaugą bus atsiskaitoma grynais pinigais. Pinigų suma būna užrašyta CMR’e arba ją pasako vadybininkas, dažniausia A.. Būna jog už į Lietuvą atvežtus automobilius atsiskaitoma grynais pinigais, kuriuos atneša vairuotojai, kartu su pinigais atnešami CMR, pagal tai ji išrašo kasos pajamų orderį, ir sąskaitą. Gautus pinigus įdeda į kasą (stalčių). Visi vairuotojai ir du vadybininkai, t. y. S. Ž. ir N. Š., kartais D. K., atlyginimus gauna grynais pinigais, kiti darbuotojams darbo atlyginimas pervedamas į jų banko sąskaitas. Grynus pinigus išmoka direktorė I. P., bet būna, kad ji grynus pinigus paduoda jai, jog perduotų vairuotojams grynais pinigais. Jog atlyginimas gaunamas grynais pinigais yra pasirašoma algalapyje. D. K. yra įmonės UAB „A.“ darbuotojas, jis perka automobilius pardavimui. Jis darbo vietos ofise neturi. Taip pat D. dažnai vertėjauja iš/į Prancūzų kalba, padeda susikalbėti su servisais dėl autovėžių remonto. Tarp UAB „A.“ ir UAB „A.“ yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis. UAB „A.“ direktorius L. Č. yra pasakęs, kad ji turi pilną teisę tvarkyti UAB „A.“ dokumentus. Taip pat abi įmonės vykdo veiklą tame pačiame ofise (1 t., b. l. 91-97).

Liudytojas D. K. apklausos metu parodė, kad UAB "A." įsidarbino galbūt prieš metus laiko. Įmonėje dirba vadybininku, pagrindinė funkcija vertėjavimas iš/į Prancūzų ir Šveicarų kalbas, retais atvejais iš/į Ispanų kalbos. Įmonės atstovavimas užsienio servisuose. Retais atvejais pirkimui ieško autovėžių priekabų ir lengvųjų automobilių pardavimui. Įsidarbinti pasiūlė S. G. ar V. Č.. Įmonės direktorė I.. Darbiniais reikalais bendrauja su S. G. ar V. Č.. Įmonės UAB „A.“ pagrindinė veikla yra logistikos paslaugos ir mažai naudotų automobilių pardavimas. Su minėtais asmenimis bendrauju telefonu. Įmonės vardu, pardavimui, pirko kelis automobilius: Prancūzijoje pirko „Volvo XC 90“, „Nisan Note“, Mercedes 300“. Už automobilių pirkimą atsiskaityta buvo pavedimais iš UAB „A.“ sąskaitos, kas atliko pavedimus neprisiminė. Jis neturi teisės disponuoti įmonės sąskaitomis. Automobilius parduoda įmonės vardu. Pardavimas vyksta sekančiai: surašoma automobilio pirkimo-pardavimo dokumentas sąskaita ar pažyma, kurią turi teisę išrašyti jis, pateikia asmeniui dokumentą, pavedimas už perkama automobilį vyksta pavedimu į Įmonės sąskaitą arba grynais pinigais. Dokumentus patvirtinančius automobilių pardavimą, t. y. pirkimo – pardavimo dokumentas, lieka jam, juos pristato į Įmonės ofisą, esantį „Atra“ patalpose, tikslaus adreso įvardinti negali. Už logistikos paslaugos Įmonėje atsakingi E., pavardės nepamena, dar galbūt S., I. ar V.. Darbo užmokestis seniau buvo pervedamas bankiniu pavedimu, dabar jam moka grynais pinigais, gauna 600 eurų, atlyginimą išmoka I.. Atlyginimo ‘‘vokelyje‘‘ negavo, viskas buvo oficialu (1 t., b. l. 118-122).

Liudytojas K. B. apklausos metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo ekspeditoriumi, t. y. dirbdavo su autovėžiu, (automobilių pakrovimas, nukrovimas, jų transportavimas). Darbiniais reikalais bendravo su A.. Pagrindinis dokumentas, kuriuo buvo pristatomi automobiliai yra CMR. Vienas CMR likdavo užsakovui, kitas gavėjui, o kiti likę CMR atitekdavo įmonei. Paimti grynuosius pinigus už suteiktas logistikos paslaugas nurodymų negaudavo ir jų niekada neimdavo, kadangi nebuvo tokių situacijų. Grįžęs iš komandiruotės CMR palikdavo ofise, niekam į rankas jų nepaduodavo. A. Š. yra vadybininkas, kuris atsakingas už logistiką, žinau, kad S. vykdavo į komandiruotes, tačiau kuo jis buvo įdarbintas įmonėje- nežino, o apie kitus asmenis neturi ką pasakyti, kadangi įmonėje nelabai su kuo bendraudavo. Atlyginimas būdavo: mėnesinis, plius komandiruotpinigiai. Jei gerai pamena vienu metu atlyginimas buvo mokamas į sąskaitą banke, ir buvo momentas kada atlyginimas buvo išmokama grynais pinigais. Jei buvo mokamas atlyginimas grynais pinigais, turėjo pasirašyti algalapyje, o išmokėdavo A. (kuris yra miręs) (1 t., b. l. 129-131).

Liudytojas D. G. apklausos metu parodė, kad įmonėje UAB „A.“, dirbo nuo 2018 m. liepos iki 2019 sausio. Mano, kad įmonės direktorius S. G.. Taip mano, todėl, kad, kai ieškojau darbo kreipėsi į S., be to visus klausimus dėl darbo derino su S., su juo aptarė darbo sąlygas, užmokestį ir kt. Dirbo vairuotoju, su autovėžiu „Scania“ ir „Renault“. Darbo pobūdis buvo automobilių gabenimas Europoje, t. y. pasikrovimas/ nusikrovimas. Jo darbą organizuodavo ir kontroliuodavo du vadybininkai - A. ir E.. Iš minėtų vadybininkų, gaudavo SMS žinutę, kur turi nuvykti pasikrauti ir kokį automobilį pasikrauti ir kur nugabenti. Automobilius pasikrauti/nusikrauti vykdavo Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Belgijoje pasikraudavo uoste, Vokietijoje gamyklose. Europoje veždavo tik naujus automobilius. Į Lietuvą yra vežęs ir „šrotą“, vadybininkas nurodydavo adresą iš kur turi pasikrauti, kartais adresą, kur turi pasikrauti automobilius atsiųsdavo pats užsakovas. Kas Lietuvoje buvo užsakovas- nepamena. Vadybininkas atsiųsdavo užsakovo telefono numerį arba pats jau turėdamas užsakovo telefono numerį paskambindavau, ir užsakovai nurodydavo kur nukrauti automobilius. Automobilius visada nukraudavo Panevėžio automobilių turguje. Iš užsakovų grynųjų pinigų niekada negaudavo. Automobilius veždavo surašant CMR, juos surašydavo pats. Kokį užsakovą įrašyti CMR, nurodydavo vadybininkas. Surašytus CMR, grįžęs į Lietuvą nuveždavo į ofisą, (duomenys neskelbtini), juos padėdavo K. P. ant stalo. I. P. nepažįsta, V. Č. pažįsta 15 metų. N. Š. ir S. Ž. nepažįsta (1 t., b. l. 135-138).

Liudytojas J. M. apklausos metu parodė, kad dirbo įmonėje UAB „A.“ ir įmonėje UAB „A.“. Tiek įmonėje UAB „A.“, tiek įmonėje UAB „A.“ dirbo tą patį darbą, direktorius, kaip jam atrodo buvo tas pats asmuo, vadybininkai tie patys asmenys, įmonių ofisas tas pats. Dėl visų įdarbinimo, darbo, atlygino klausimų kalbėjau su S. Kas yra įmonių UAB „A.“ ir UAB „A.“ vadovas- nežino, tačiau pagal esamą situaciją atrodė, kad abiem įmonėms vadovauja S.. Darbo pobūdis buvo automobilių gabenimas Europoje, t. y. pasikrovimas/ nusikrovimas. Jo darbą organizuodavo ir kontroliuodavo vadybininkas E.. Iš E. gaudavo SMS žinutę, kur turi nuvykti pasikrauti, kokį automobilį pasikrauti, kur jį nugabenti ir iškrauti. Automobilius veždavo su išrašytais CMR, kuriuos išrašydavo pats, krovinio gavėjas būdavo parašytas SMS žinutėje, kurią atsiųsdavo E. Po egzempliorių pasilikdavo siuntėjas ir gavėjas, kitus CMR palikdavo įmonės autobusiuke. Vieną kartą teko prieš naujus metus, t. y. 2018 m. gruodžio mėn. vežti šrotą. E. SMS žinute parašė, kur pasikrauti ir kur nusikrauti, vežė iš Paryžiaus į Belgijos uostą. Du kartus šrotą vežė į Lietuvą. Abu kartus į Panevėžį. I. P., A. Š. nepažįsta, V. Č. sėdėdavo ofise, kur ir kokios jo užimamos pareigos- nežino, N. Š. ir S. Ž. pagal pavardes nepažįsta (1 t., b. l. 141-145).

Liudytojas A. K. apklausos metu parodė, kad prieš 7 metus įsidarbino įmonėje ar tai UAB „A.“ ar tai UAB „A.“, nepamena, kurioje, kadangi šios abi įmonės yra susijusios, tarsi šios abi įmonės yra kaip viena įmonė. UAB „A.“ buvo įdarbintas seniai ir trumpai. Įsidarbino vairuotojo pareigose. Jo darbo pobūdis buvo lengvųjų automobilių gabenimas autovėžiu Europoje, pasikrovimas, nusikrovimas. Pamena, jog klausimus susijusius su darbo sąlygomis, atlyginimu ir kt. derino su S., pavardės nepamena. Su S. sutarė, jog atlyginimą mokės už nuvažiuotą kilometrą, tačiau kokią tiksliai sumą mokėjo nepamena, kadangi praėjo nemažai laiko, o ir keitėsi atlyginimas. Jam susidarė įspūdį, kad abiem įmonėms vadovauja S.. Darbą organizuodavo ir kontroliuodavo vadybininkas A.. Jis visus nurodymus surašydavo SMS žinute į jo asmeninį tel. Nr. Gaudavo informaciją, kur pasikrauti ir kur nukrauti automobilius. Kitas darbines problemas derindavo su S.. Pagrindinės šalys buvo Vokietija, Italija, Ispanija, Prancūzija, Belgija Olandija. Automobiliai gabenami išrašant CMR. CMR išrašydavo jis pats kai kur duodavo gamykloje, kuomet buvo pervežami nauji automobiliai, CMR išrašydavo pagal nusikrovimo pasikrovimo vietą ir pagal vežamą krovinį. CMR nurodydavo vežamo automobilio VIN kodą, jei skubėdavo neįrašydavo pilno automobilio VIN kodo, įrašydavo pabaigą ar pradžią, visaip būdavo, jei neskubėdavo įrašydavo pilną automobilio VIN kodą. Dažniausiai CMR išrašydavo, kuomet veždavau per įmonę „M.“. Vienas CMR lieka siuntėjui, kitas gavėjui, o kitus pristatydavo į ofisą, juos padėdavo ant stalo, niekam į rankas nepaduodavo. Jei sėdėdavo vadybininkas palikdavo ant jo stalo. Europoje pervežant „šrotą“, už suteiktą paslaugą yra paėmęs pinigus nemažiau kaip tris kartus, galbūt tris ar keturis. Paimti nurodydavo A. ar S. Už reisą paimdavo apie 400 eurų. Už grynuosius pinigus niekur nepasirašydavo, juos parveždavo į Lietuvą, į ofisą, grynus pinigus visuomet paduodavo S., jis perskaičiuodavo pinigus, už tai, kad jam paduodavo grynus pinigus aš niekur nepasirašydavo. Europoje „šrotą“ veždavo pilnai pasikrovęs, veždavo 8-6 automobilius, žiūrint kokio dydžio automobiliai. Į Lietuvą per tą laiką, kiek dirbo įmonėje, parvežė „šrotą“ nemažiau tris kartus. Į Lietuvą grįžtant su autovėžiu, visais atvejais grįždavo „pilnas“. Nusikrovimo taškas „Panevėžys“, tačiau A. SMS žinute atsiųsdavo adresus kur turiu nusikrauti automobilius, kam veždavo „šrotą“ nepamena. I. P. nepažįsta, V. Č. pažįsta, kaip jam žinoma jis yra UAB „A.“ darbuotojas, jis yra vadovaujantis asmuo, tačiau kokias pareigas užima nežino, su juo svarbių klausimų nespręsdavo, L. Č., N. Š., S. Ž. nepažįsta (1 t., b. l. 174-178).

Liudytojas A. Ž. apklausos metu parodė, kad dirbo įmonėje UAB „A.“ ir įmonėje UAB „A.“, kuriuo laiku ir kurioje įmonėje dirbau negalėjo prisiminti, kadangi praėjo daug laiko. Per abi įmones išdirbo apie 5 metus. Pirmiausia įsidarbino įmonėje UAB „A.“ autovėžio vairuotoju. Darbo pobūdis buvo naujų automobilių gabenimas Europoje, t. y. pasikrovimas / nusikrovimas ir naudotų automobilių pargabenimas iš Italijos, Prancūzijos į Lietuvą. Jo darbą įmonėje UAB „A.“ organizuodavo ir kontroliuodavo direktorius L.. L. tik pasakydavo, kad jis turi važiuoti į reisą, o pasikrovimo ir nusikrovimo koordinates SMS žinute nurodydavo A.. Visais atvejais automobilius veždavo tik užpildžius CMR, būdavo atvejų, kai automobilius veždavo tik užpildžius CMR, o kartais ir su CMR ir su ‘‘brifu‘‘ (automobilio registracijos liudijimu). Vieną CMR palikdavo automobilio siuntėjui, o kitą gavėjui, o likusius CMR veždavo į įmonės ofisą. Ofise juos padėdavo ant stalo, kieno ten stalas nežinojo. Kuomet „šrotą“ (naudotų automobilių) nuveždavo į Berlyną, ten jam būdavo paduodami grynieji pinigai. Kad turiu paimti grynus pinigus parašydavo A. SMS žinute. Vokietijoje kai paimdavau pinigus niekur nepasirašydavo. Juos pridėdavo prie CMR, niekam į rankas grynųjų pinigų nepaduodavo. Ant minėto stalo palikdavo. Ar jis tik vienas dėjo grynuosius pinigus nežino, nematė. Dėvėtus automobilius paprastai veždavo į Panevėžio automobilių turgų. Taip pat veždavo ir kitiems asmenims, tačiau klientų buvo daug, todėl konkrečių klientų įvardinti negali. Lietuvoje grynųjų pinigų už atvežtus automobilius niekas neduodavo. Visada į Lietuvą grįždavo su „šrotu“. Visada grįždavo pilnu autovėžiu, tačiau kiek buvo parvežama automobilių priklauso nuo jų dydžio. Jam mokėjo apie 2000 eurų atlyginimo, atskaičius mokesčius, su komandiruotpinigiais. Atlyginimas buvo pervedamas bankiniu pavedimu. Atlyginimo ‘‘vokelyje‘‘ nėra gavęs. Į reisą jam įdėdavo grynųjų pinigų tiems atvejams, jei reikėtų susimokėti ,,už kelius‘‘, arba reikėtų remontuoti automobilius, sprogdavo padanga ar pan. Išleisti pinigai buvo pagrindžiami čekiais. Kada tiksliai neprisiminė, bet jį su jo sutikimu, iš įmonės UAB „A.“ perdarbino į UAB „A.“. Darbas buvo tas pats, atlyginimas toks pat. Tačiau dirbant įmonėje UAB „A.“ veždavo tik naujus automobilius. Susidarė įspūdis, kad įmonei vadovavo V., nors dėl finansų bendravo su S., pinigus į reisą paduodavo irgi S.. Įmonėje UAB „A.“ jo darbą organizuodavo ir kontroliuodavo vadybininkas A.. Paskutiniu metu , apie metus laiko nurodymus duodavo vadybininkas E. (1 t., b. l. 155-158).

Liudytojas V. V. apklausos metu parodė, kad prieš 10 metų įsidarbino įmonėje UAB „A.“, joje dirba iki šiol. Dirba vairuotoju. Darbo pobūdis yra krovinio, t. y. naujų ir naudotų automobilių gabenimas autovežiu Europoje., pasikrovimas, nusikrovimas. Visus nurodymus duoda vadybininkas A. Š., nurodo kur ir kada pasikruti, nusikrauti automobilius. Retais atvejais ir E., taip pat SMS žinute duodavo nurodymus kur pasikrauti ir nusikrauti automobilius. Paskutiniu metu automobilius gabeno Vokietijoje ir Prancūzijoje. O taip priklauso nuo ekspedicijos, t. y. per kokią įmonę gauna krovinius. Automobiliai gabenami išrašant CMR. CMR išrašo jis pats arba jau išrašytus jam paduoda gamykla. Ten būna įrašytas autovėžio numeris, gabenamų automobilių kėbulo numeris, siuntėjas ir gavėjas, gavėja įrašydavo pagal A. atsiųsta SMS žinutę. Viena CMR duoda siuntėjui, kitą gavėjui, kitus pristato į ofisą, padeda ant K. stalo. Europoje kai vežė „šrotines“ mašinas buvo paėmęs grynuosius pinigus. Paimti pinigus nurodydavo A.. Kai paimdavo pinigus niekur nepasirašydavo. Grynus pinigus palikdavo ant K. stalo. Už gabenimą gaudavo iki 1000 eurų. Lietuvoje už parvežtus automobilius grynųjų pinigų paimti neteko (1 t., b. l. 165-169).

Liudytojas D. G. apklausos metu parodė, kad dirbo įmonėje UAB „A.“ nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 spalio pabaigos. Įsidarbino vairuotoju ekspeditoriumi, darbo pobūdis buvo lengvųjų automobilių (naujų ir naudotų) pervežimas Europoje, bei retais atvejais automobilių gabenimas į Lietuvą. Į įmonę įsidarbino kreipdamasis į S. Su S. aptarė darbo sąlygas, jis pažadėjo, jog už komandiruotėje būtą kalendorinę dieną mokės 100 eurų, bei už važiavimą į/iš komandiruotės vietą bus mokamas po eurų (100 eurų pirmyn ir 100 eurų atgal). Visas darbo sąlygas aptarė su S.. Oficialiai įmonės direktorė yra I., tačiau dirbant susidaro įspūdis, kad realus Įmonės direktorius yra S. G., kadangi su juo derino visus klausimus susijusius su apmokėjimu ir pan. A. koordinuodavo naudotų automobilių pervežimą, o E. naujų automobilių pervežimą. Iš vadybininkų A. arba E., priklausydavo nuo to, koks krovinys, gaudavo SMS žinutę, kur nuvykti pasikrauti, kokį automobilį pasikrauti, kur jį nugabenti ir iškrauti. Per ką A. gaudavo krovinius- nežino, o E. krovinius gaudavo per įmonę „G.“, per šią įmonę veždavo tik naujus automobilius. Europoje veždavo ir naudotus (vadindavome Afrika) ir naujus automobilius. Automobilius veždavo su išrašytais CMR, naujiems automobiliams CMR išrašydavo pats arba jau įmonė pateikdavo išrašytus CMR, uostose CMR išsirašydavo kompiuteriu. CMR nurodydavo užsakovą, siuntėją, surašymo vietą,m iškrovimo vietą, datą, automobilio VIN kodus, asmeniškai išrašydavo paskutinius 6 VIN kodo skaičius ir dvi raides, naujų automobilių VIN kodus rašydavo pilnus, arba jie jau būdavo įrašyti pilni. Kokį CMR nurodyti gavėją žinodavo pagal gautą žinutę iš vadybininko. Arba tiesiogiai bendraudavo su „perekupais“ (perparduotojais), kurie nurodydavo, kokį siuntėją ir gavėją nurodyti CMR. Pirmas CMR lapas atitekdavo užsakovui, kitas egzempliorius atitekdavo gavėjui (kur nusikraudavo mašiną), likusius CMR parveždavo į Lietuvą į Įmonę, juos atiduodavo K.. Kartais tekdavo paimti grynuosius, tai sužinodavo iš A. SMS žinučių, kad turi paimti grynus pinigus. Paėmęs pinigus juos laikydavo seife. Grįžęs į Lietuvą juos atidavo S. į rankas. Jokių dokumentų nesurašydavo. 4-5 kartus į Lietuvą vežė „šrotą“. Nusikrovė Panevėžyje. Vežė į Panevėžį, asmenims, kurių pravardės „čeburekai“, žino, kad jų vardai S. ir N., pavardžių nežino. Į Lietuvą grįždavo pilnus tralu, su 9 automobiliais. Kas Įmonėje buhalterė- nežino. Dokumentus atiduodavo K., t. y. CMR ir ataskaitos lapą, ataskaitos lape įrašydavo, tralo kilometrų pradžią, baigęs vairuoti įrašydavo kilometrų pabaigą (tai įrašydavo komandiruotės pradžioje ir pabaigoje), kiek pinigų išleisdavo, kurui, keliams ir pan. V. Č. yra Įmonės darbuotojas, jis atsakingas už įmonės autovėžius, jų techninę būklę, S. Ž. ir N. Š. nepažįsta (1 t., b. l. 182-186).

Liudytojas R. D. apklausos metu parodė, kad įmonėje UAB „A.“ dirbo nuo 2016 ar 2017 m. Darbo sąlygas aptarė su A.. Visus klausimus spręsdavau su A.. Įmonėje įsidarbino vairuotojo pareigose, naujų automobilių pakrovimas, nukrovimas, gabenimas Europoje. Jis gabeno tik naujus automobilius. Pagrinde Vokietijoje, Prancūzijoje, ispanijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Automobilius veždavo su išrašytais CMR. Europoje yra tekę už suteiktą paslaugą paimti grynus pinigus kokias sumas neprisiminė, paimti pinigus nurodė vadybininkas A. (1 t., b. l. 192-196).

Vairuotojai: R. G. (2 t., b. l. 3-9), L. G. (2 t., b. l. 19-24), M. Š. (2 t., b. l. 29-33), S. K. (2 t., b. l. 38-43), V. K. (2 t., b. l. 48-53), A. V. (2 t., b. l. 58-62), A. Š. (2 t., b. l. 72-80), P. M. (2 t., b. l. 103-107), D. Š. (2 t., b. l. 125-130), S. V. (2 t., b. l. 135-139), A. Č. (2 t., b. l. 142-147), V. V. (2 t., b. l. 157-162): patvirtino, kad įmonėje UAB „A.“ dirbo vairuotoju- ekspeditoriumi, darbo pobūdis yra krovinių pervežimas, t. y. transporto priemonių pakrovimas, pervežimas ir nukrovimas. Įmonėje dirba vadybininkai E., A., V. Č.. E. su A. yra atsakingi už logistiką, kadangi iš jų gauna žinutes dėl krovinio, o V. atsakingas už tralus, nes jei sugenda tralas skambinama jam. Už automobilių paiešką atsakingi E. ir A., E. atsakingas už naujų automobilių suradimą, o A. už naudotų - šrotą. Dažniausiai Europoje veža naujus automobilius. Tekę imti grynuosius pinigus, už juos niekur nepasirašinėjo, kur ir kokią pinigų sumą paimti. Nurodydavo A. SMS žinute. Veždavę į Lietuvą „šrotą“. Kur surinkti ir kur nuvežti automobilius nurodydavo A.. Automobilius nukraudavo daugiausiai Panevėžio mieste. I. P. matydavę ofise, realiai vadovavo įmonei S. G..

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, atliktos 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. spalio 4 d. S. G., telefono numeriui (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad S. G. buvo asmuo vadovavęs UAB „A.“ ūkinei- komercinei veiklai už I. P.: disponuoja Bendrovės piniginėmis lėšomis, sprendžia atlyginimo klausimus, duoda nurodymus buhalterei, priima dokumentus, liečiančius Bendrovę (2 t., b. l. 29-36).

Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. kratos metu pas A. Š. buvo rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefonas "Apple iPhone 4s" bei nešiojamas kompiuteris "ASUS X553M" (15 t., b. l. 65-68).

Iš atliktos nešiojamojo kompiuterio "ASUS X553M" apžiūros matyti, kad rastos lentelės su grafomis - "Data, Pasikrovimas, Nusikrovimas, Kaina, Ekspedicija, Pastabos" (20 t., b. l. 6-199) (21 t., b. l. 1-20) (22 t., b. l. 1-142).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo sulyginti UAB "A." kelionės lapuose ir A. Š. lentelių duomenys ir rasti neatitikai, kad kelionės lapuose fiksuota, kad autovėžis į Lietuvą grįžo tuščias, o A. Š. lentelėse fiksuotas krovinio gabenimas (22 t., b. l. 143-155).

Liudytojų apklausų metu įmonės UAB "A." darbutojai - vairuotojai, parodė, kad A. Š. prieš grįžimą su kroviniu namo, atsiųsdavo klientų tel. numerius. Tai patvirtina atlikta, A. Š., mobiliojo telefono "Apple i Phone 4s" apžiūra:

- 2017 m. kovo 3 d. V. V. A. Š. atsiuntęs pakrauto autovėžio nuotrauka ir parašęs "(duomenys neskelbtini) :)" (17 t., b. l. 95).

2017 m. balandžio 27 d. A. V. išsiųsta žinutė "Kliento tel.: (duomenys neskelbtini), ‘‘A." (17 t., b. l. 94).

2017 m. liepos 16 d. susirašinėjimas su "(duomenys neskelbtini) " (17 t., b. l. 90).

2017 m. spalio 10 d. R. išsiųsta SMS žinutė "Vairuotojo tel.: (duomenys neskelbtini), P."; P. M. išsiųsta SMS žinutė "Kliento tel.: (duomenys neskelbtini), R." (17 t., b. l. 129-130).

2017 m. gruodžio 12 d. P. M. išsiųsta SMS žinutė "Kliento tel.: (duomenys neskelbtini) , V." (17 t., b. l. 140).

2018 m. liepos 30 d. A. Č. išsiųsta SMS žinutė "Kliento tel.: (duomenys neskelbtini) , J." (17 t., b. l. 185).

2018 m. rugpjūčio 8 d. D. Š. išsiųsta SMS žinutė "Perekupo tel.: (duomenys neskelbtini) , A." (17 t., b. l. 196).

2018 m. rugpjūčio 8 d. R. D. išsiųsta SMS žinutė "Perekupo tel.: (duomenys neskelbtini) , A. (17 t., b. l. 197).

2019 m. vasario 13 d. "Srotas N." išsiųsta SMS žinutė "Vairuotojo tel.: (duomenys neskelbtini) , R." (18 t., b. l. 85).

2019 m. vasario 14 d. "D." išsiųta SMS žinutė "(duomenys neskelbtini), V." (18 t., b. l. 88).

2019 m. rugpjūčio 2 d. susirašinėjimas su R. P. (17 t., b. l. 88 - 89).

Iš 2020 m. spalio 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), dėl UAB "A." ūkinės finansinės veiklos:

1. Tyrimo metu, palyginus kratos metu paimto A. Š. kompiuterio duomenis su Bendrovės apskaitos dokumentuose įrašytais duomenimis, nustatyta, kad Bendrovės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, apmokėjimo dokumentuose) 100 atveju už atliktas pervežimo paslaugas fiksuotos 74528 € (su PVM) mažesnės pajamos, gautos už automobilių gabenimą. Dėl negautų 74528 € piniginių lėšų už suteiktas automobilių gabenimo paslaugas, buvo iškraipyti UAB „A.“ turtas ir įsipareigojimai, PVM bei pelno deklaracijose klaidingai deklaruotas pardavimo ir mokėtinas į biudžetą 17486 € PVM ir klaidingai deklaruotos Bendrovės pajamos. Dėl to, Bendrovės 2017 m. - 2019 m. finansinėse ataskaitose buvo neteisingai atvaizduotas Bendrovės turtas, veiklos rezultatai ir mokėtini mokesčiai.

2. Nustatyta, kad Bendrovė 2017 m. kovo mėn. - 2019 m. vasario mėn. 8 atvejais suteikusi krovinio gabenimo paslaugas Europos Sąjungos valstybėse, į tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė automobilių gabenimo ūkinių operacijų už 8750 € ir apmokėjimo už jas, todėl neteisingus duomenis apie gautas pajamas perkėlė į buhalterinės apskaitos registrus bei 2017 m. - 2019 m. finansinę atskaitomybę.

3. Nustatyta, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu į Lietuvą fiziniams asmenims 31 (22+9) atveju pargabeno 200 naudotus automobilius (6 atvejais automobilių skaičius nenurodytas), tačiau buhalterinėje apskaitoje nefiksavo šių automobilių gabenimo ūkinių operacijų už 61250 € (43900+17350) ir apmokėjimo už jas, todėl neteisingus duomenis apie gautas pajamas perkėlė į buhalterinės apskaitos registrus. Dėl to, Bendrovės 2017 m. - 2019 m. finansinėse ataskaitose buvo neteisingai atvaizduotas Bendrovės turtas, veiklos rezultatai ir mokėtini mokesčiai.

4. Pagal A. Š. kompiuterio duomenis, nustatyta, kad Bendrovė 2018 m. gruodžio mėn. -2019 m. rugpjūčio mėn. į Lietuvą 6 atvejais pargabeno 37 (25+12) naudotus automobilius, tačiau buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad fiziniams ir juridiniams asmenims suteikė tik 15 automobilių pargabenimo paslaugas. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 22 automobilių pargabenimo ir apmokėjimo už jas ūkinių operacijų. Šiuo atveju neapskaityta pajamų suma nenustatyta, nes nėra žinoma, automobilio gabenimo kaina. Bendrovė neteisingus duomenis apie gautas pajamas perkėlė į buhalterinės apskaitos registrus.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu).

Taip pat nustatyta, kad Bendrovė 8 atvejais suteikusi automobilių gabenimo paslaugas Vakarų Europos valstybėse, 22 atvejais iš Europos valstybių pargabenusi automobilius į Lietuvą (Bendrovės dokumentuose buvo nurodyta, kad grįžtama be krovinio), 9 atvejais pargabenusi 58 automobilius perpardavinėtojams (1 atveju automobilių skaičius nenurodytas), 6 atvejais pargabenusi 22 automobilius į Lietuvą, neišrašė buhalterinės apskaitos dokumentų (pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, apmokėjimo dokumentų) ir už atliktas paslaugas gautų 70000 € (8750+43900+17350) piniginių lėšų, neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Dėl to Bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX -574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais).

Be to, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „A.“ 100 atveju buhalterinės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose bei apmokėjimo dokumentuose) įrašė mažesnes suteiktų paslaugų (automobilių gabenimo) kainas, todėl Bendrovės apskaitos dokumentuose įrašyti duomenys neatitiko tikrovės. Dėl to Bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX -574 13 straipsnio 1 dalies reikalavimais (Privalomi apskaitos dokumento rekvizitai).

Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir, jeigu tikėti liudytojų parodymais apklausos protokoluose, dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 18 d. Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nesivadovavo 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nes suteikusi automobilių gabenimo paslaugas gavo 127042 € pajamų, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Bendrovės 2017 m. - 2019 m. apmokestinamasis pelnas didinamas 127042 €, būtent: 2017 m. 72541 €, 2018 m. 31953 € ir 2019 m. 22548 €.

2. Bendrovė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2017-2019 metus iškraipė duomenis apie gautas pajamas, neteisingai deklaravo apmokestinamąsias pajamas, ūkinės veiklos rezultatus bei mokėtiną pelno mokestį.

3. Bendrovė valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2017 m. - 2019 m. Metines pelno mokesčio deklaracijas:

- 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo 77250 € apmokestinamąjį pelną, po sumažinimo investicijoms, ir 11588 € pelno mokestį. Bendrovė 2017 m. deklaravo 72541 € mažesnį apmokestinamąjį pelną, nedeklaravo ir nesumokėjo 10881 € (72541 x 15%) pelno mokesčio.

- 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo 4201 € apmokestinamąjį pelną, po sumažinimo investicijoms, ir 630 € pelno mokestį. Bendrovė 2018 m. deklaravo 31953 € mažesnį apmokestinamąjį pelną, nedeklaravo ir nesumokėjo 4793 € (31953 x 15%) pelno mokesčio.

- 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo 9092 € apmokestinamąjį pelną, po sumažinimo investicijoms, ir 1364 € pelno mokestį. Bendrovė 2019 m. deklaravo 22548 € mažesnį apmokestinamąjį pelną, nedeklaravo ir nesumokėjo 3382 € (22548 x 15%) pelno mokesčio.

Vadovaujantis 2001 m. gruodžio 20 d. LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies nurodymais už 2017 m. - 2019 m. nustatytas 19056 € (10881+4793+3382) nedeklaruotas ir nesumokėtas į valstybės biudžetą pelno mokestis.

PVM:

2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad (Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo), 3 straipsnyje nurodyta, kad (PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje, prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą), 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad (vežimo paslaugų apmokestinamajam asmeniui teikimo vieta yra šalies teritorijoje, jeigu šis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje.) Vežimo paslaugos atliktos maršrutu ES valstybė – Lietuva, yra PVM objektas Lietuvoje.

Bendrovė nesivadovavo 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio 15 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nes tiriamuoju laikotarpiu laikotarpiu nuo suteiktų automobilių gabenimo paslaugų neapskaičiavo 10621 € PVM.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi tyrimo metu nustatytas 17486 € nedeklaruotas ir nesumokėtas į valstybės biudžetą PVM: 2017 m. 13565 €, 2018 m. 2706 € ir 2019 m. 1215 €.

Iš viso UAB „A.“ tyrimo metu buvo nustatyta už 2017 m. sausio - 2019 m. rugpjūčio mėn. nesumokėtų į biudžetą 36542 € mokesčių:

- Pelno mokesčio -19056 € už 2017-2019 metus,

- PVM - 17486 € už 2017-2019 metus (23 t., b. l. 17-200, 24 t,, 25 t., 26 t., 27 t., b. l. 1-117).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ištirtų byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, specialisto išvados, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kt.) visuma patvirtina, kad būtent S. G. buvo faktinis UAB „A.“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) ) vadovas, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių- I. P. (nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką). S. G. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, ir dėl kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti tiriamo laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovei suteikus automobilių gabenimo paslaugas, jos buhalterinėje apskaitoje už šių paslaugų suteikimą gautos pajamos nebūdavo apskaitomos arba būdavo apskaitomos neteisingai (nurodant ne visas gautas pajamas). Tokie S. G. veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. G., siekdamas tyčia išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio sumokėjimo valstybei, į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 144528 Eur (su PVM) pajamų, gautų už suteikus automobilių gabenimo paslaugas, taip Bendrovės naudai išvengdamas 36542 Eur mokesčių: 17486 Eur PVM mokesčio, 19056 Eur Pelno mokesčio. Tokie S. G. veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.