- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- Ik-920-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00394-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Nedui Radišauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. skundu prašo pripažinti, kad buvo padaryta neturtinė žala ir priteisti 10000 Lt. (dešimt tūkstančių ) litų neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (b.l. 4-8).
Pareiškėjas savo skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2008 m. sausio 14 d. atvyko į Pravieniškių antruosius pataisos namus – atvirąją koloniją (šiuo metu Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija). 2008 m. sausio 17 d. jis iš karantino buvo perkeltas gyventi į gyvenamąją zoną. Šioje įstaigoje visą laiką buvo daugiau kalinių nei leidžia taisyklės. Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ankščiau galiojusiose redakcijose buvo nurodyta, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje didžiausias leidžiamas kalinių skaičius buvo 700. Kai pareiškėjas atvyko, kalinių skaičius viršijo 1000. Vėliau padidintas leidžiamas kalinių skaičius iki 1100. Bet ir šis skaičius buvo viršytas. Po kurio laiko leidžiamas kalinių skaičius buvo padidintas iki 1200, nors naujų pastatų nebuvo pastatyta. Per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaiga buvo perpildyta. Tuo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių papildymas 11¹ punktu, kuriame nurodoma, kad vienam nuteistajam turi tekti nemažiau ploto kaip 3,1 kv.m. Pagal 2011 m. liepos 1 d. duomenis nuteistųjų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje skaičius buvo 1326 kaliniai, o vienam kaliniui teko tik 2,8 kv.m. 2011 m. gruodžio 27 d. kalinių skaičius padidėjo iki 1400 ir šis skaičius nuolat auga. Tai reiškia, kad vienam kaliniui tenka vis mažiau kvadratinių metrų gyvenamosios patalpos. Tai patvirtina ir Seimo kontrolieriaus išvada, tačiau šios problemos niekaip nebuvo bandoma išspręsti. Taigi, atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ir padarė žalą. Žala, kurią patyrė pareiškėjas, pasireiškė orumo pažeminimu, kankina nemiga, visą laiką irzlus, buvo kilusios muštynės, po kurių kankina nerimas ir depresija, buvo užsikrėtęs niežais. Valstybė pažeidė pareiškėjo teisę į orumą, nesuteikdama galimybės atlikti bausmę nustatyto dydžio patalpose. Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Kalinimo įstaigų taisyklių 18.1 punktą ir pagal Jungtinių Tautų Tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių 10 punktą gyvenamosios patalpos plotui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog reikia vadovautis ir administracinių teismų praktika analogiškose bylose. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 17-18) nurodė bei teismo posėdyje atstovas paaiškino, jog vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Toliau – taisyklės). Taisyklių 11.7 punkte buvo nustatyta, kad didžiausias Pravieniškių – 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (dabar Pravieniškių pataisos namai- atviroji kolonija) leidžiamų laikyti nuleistųjų skaičius neturi viršyti 700. Kalėjimų departamento direktorius 2007-01-23 įsakymu Nr. V-27 nustatė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlikti laisvės atėmimo bausmę gali 1 252 asmenų. Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 buvo pakeisti Taisyklių 11, 11.7 punktai ir nustatyta, kad didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje neturi viršyti 1320. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr.1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą, kuriame numatyta iki 2017 metų rekonstruoti Pravieniškių pataisos namų statinius. Pažymėjo, jog Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka būriuose, kurie skirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 72 straipsnyje. Kiekvienos grupės nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena kartu su kitais nuteistaisiais. Paprastai Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi gana dideles galimybes judėti bei bendrauti pataisos įstaigoje su kitais nuteistaisiais. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kuriose jie miega, ribomis. Pareiškėjas, per savo bausmės atlikimo laiką, buvo priskirtas tiek paprastajai, tiek drausmės grupei, taigi nuo pareiškėjo elgesio taip pat priklausė kuriai grupei jis bus priskirtas ir kuriomis BVK 73, 74 ar 75 str. nuostatomis bus nustatoma jo teisių apimtis. Be to pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai, nuteistieji gali nustatytu laiku vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir kt.. Pareiškėjas pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu iki šiandienos buvo laikomas 11-oje skirtingų gyvenamų patalpų, kuriose vidutiniškai jam apytiksliai tekdavo nuo 1,9 iki beveik 3 kvadratinių metrų ploto gyvenamos patalpos. Pažymėjo, jog miegamųjų vietų skaičius ne visada pilnai užpildytas, todėl jis nurodomas statistiniu skaičiumi, kadangi eilė nuteistųjų būna išvykę etapais į tardymo izoliatorius, guli sveikatos priežiūros tarnybos stacionarinėse palatose, būna ilgalaikiuose pasimatymuose, pervedami į kitas grupes bei miegamuosius. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pabloginti jo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgęsis, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalios atlyginimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis Pravieniškių pataisos namuose – atvirtojoje kolonijoje nuo 2008-01-17 iki skundo padavimo teismui - 2012-04-20 buvo kalinamas patalpose, kuriose kiekvienam nuteistajam tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas plotas, t.y. prievarta buvo kalinamas perpildytose patalpose, pažeidžiant teisės aktus, dėl ko patyrė didelių nepatogumų, žalą sveikatai, diskomfortą, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija, užtikrindama tinkamas asmenų laikymo sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą (2 lentelę) (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), vienam asmeniui, kalinčiam pataisos darbų kolonijoje (namuose), gyvenamojoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 3 m² gyvenamojo ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN: 2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ 2.2 ir 2.4 punktais Lietuvos higienos normą HN 76: 1999. pripažino netekusia galios.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2010-04-30) 11¹.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m² – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus).
Šiuo atveju atsakovas iš esmės neginčija fakto, jog nustatyti reikalavimai gyvenamojo ploto normai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti. Atsakovo pateiktos pažymos dėl patalpų plotų patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2008-01-17 iki skundo padavimo teismui -2012-04-20 R. K. buvo kalinamas patalpose, kuriose jam nebuvo suteiktas minėtais teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas (b.l. 20-24). Todėl darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.
Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą, tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus.
Nors pareiškėjas teigia, jog dėl gyvenimo perpildytose patalpose pablogėjo jo sveikata, atsirado nemiga, nerimas, depresija, tačiau byloje esantys medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjui per bausmės atlikimo laiką pablogėjo sveikatos būklė dėl kalinimo sąlygų (b.l. 25-67). Taip pat byloje nustatyta aplinkybė, jog pataisos namų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje gyvenamojo ploto reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A438-121/2009) ta aplinkybė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija neturėjo galimybių dėl patalpų stygiaus pareiškėjo patalpinti į patalpą, atitinkančią gyvenamojo ploto reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt., kuri priteistina iš atsakovo.
Pareiškėjo reikalavimas – pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į bausmės atlikimą nustatyto dydžio gyvenamosios patalpose ir taip pažeista jo teisė į orumą - nelaikytina savarankišku skundo reikalavimu (šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas), tai laikytina skundo motyvu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 5p. teisėja
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 (vieną tūkstantį) litų pareiškėjui R. K..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.