Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. jis įsigijo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau automobilį įsigijo savo reikmėms. Nuo 2024 m. birželio 7 d. jis šventė automobilio įsigijimą ir savo gimtadienį, vartojo alkoholį. 2024 m. birželio 9 d. apie 13-14 val. pas savo pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), jis išgėrė vieną ar du 1 litro talpos butelius alaus, po ko, sumanęs nuvažiuoti prie Tapelių ežero, atsisėdo į savo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Nemenčinės plentu Tapelių ežero link. Pasukęs į Karačiūnų gatvę jis išgirdo garsinį signalą ir sustojo, po ko prie jo automobilio priėjo vyriškis, kuris atidaręs jo automobilio vairuotojo duris iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktus ir liepė laukti policijos pareigūnų. Pastarieji atvykę alkotesteriu patikrino jo blaivumą (kiek jis į alkotesterį pripūtė, jis neatsimena, su alkotesterio parodymais jis sutiko). Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (elektroninės bylos lapai 96-102).

3. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Karačiūnų gatvėje, Vilniuje, pranešėjas vejasi galbūt neblaivų automobilio „Toyota“ vairuotoją. Po kelių minučių buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas sustabdė minėtą automobilį ir iš pastarojo vairuotojo paėmė automobilio raktelius. Privažiavęs prie Karačiūnų gatvėje esančio pirmo namo jis pamatė stovintį pilkos spalvos automobilį „Toyota“, prie kurio stovėjo pastarojo vairuotojas ir pranešėjas. Priėjęs prie automobilio „Toyota“ jis pamatė akivaizdžiai neblaivų pastarojo vairuotoją, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikusi vairuotojo koordinacija, kalba buvo nerišli. Vairuotojas papasakojo namuose vartojęs alkoholį, po ko nusprendęs išvažiuoti automobiliu „Toyota“, kurį įsigijo prieš keletą dienų. Atliekant blaivumo testą vairuotojas negalėjo eiti tiesia linija. Patikrinus vairuotojo blaivumą pastarajam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Vairuotojas alkotesterio rodmenų neginčijo ir pripažino automobilį „Toyota“ vairavęs būdamas neblaivus. Automobilio „Toyota“ apžiūros metu pastarojo bagažinėje buvo rastas prasuktas ir nugertas brendžio butelis (elektroninės bylos lapai 148-154).

4. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), prekiaujančios automobiliais ir šių detalėmis, direktoriumi. 2024 m. birželio 7 d. apie 12.00 val. jis pardavė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. (elektroninės bylos lapai 65-69).

5. Bendrojo pagalbos centro ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip 2024 m. birželio 9 d. 20.14 val. paskambinęs vyras nurodo skambinantis dėl neblaivaus automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kurį jis sustabdė prie pastato, esančio Karačiūnų g. 4, Vilniuje, ir iš vairuotojo paėmė automobilio užvedimo raktelius; pranešėjas nurodo laukiantis atvykstančių policijos pareigūnų (elektroninės bylos lapai 157-159).

6. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kuriuos pasitinka du vyrai. Patikrinus vieno vyro blaivumą pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,54 promilių, antro - 2,60 promilių neblaivumas (elektroninės bylos lapai 161-163).

7. 2024 m. birželio 9 d. 20.35 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB0089, J. G. iškvepiamame ore nustatyta 2,54 promilių alkoholio, o 2024 m. birželio 9 d. 20.50 val. – 2,60 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapai 13-15).

8. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKB0089, patikrintas 2024 m. gegužės 20 d., patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 17 d. (elektroninės bylos lapai 13-15).

9. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. birželio 9 d. apie 20.00 val. prie pastato, esančio Karačiūnų g. 4, Vilniuje, J. G. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

10. J. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, taigi J. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

11. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą J. G. skirti trisdešimties parų arešto bausmę, kurios vykdymą atidėti šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros; taip pat skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

12. J. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta, J. G. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 184-196). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

13. Spręsdamas dėl J. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. G. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. J. G. niekur nedirba (elektroninės bylos lapai 54-55), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (elektroninės bylos lapai 56-60, 179-182), taigi galima pagrįstai teigti, kad J. G. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, J. G. šios baudos nesumokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda J. G. neskirtina. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. G. skyrus antrą pagal griežtumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bausmės terminą, įvertinus tai, kad J. G. neteistas (elektroninės bylos lapai 46-53, 170-178), taip pat tai, kad alkoholio koncentracija J. G. iškvepiamame ore (2,54 promilių) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), nustatant šiek tiek trumpesnį už vidurkį – keturiasdešimt penkias paras.

14. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. G. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų ir J. G. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

15. Teismas pakartoja, kad J. G. neteistas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. G. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant J. G. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką J. G. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: uždraudžiant J. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant J. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. J. G. vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad, nors J. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu alkoholio koncentracija J. G. iškvepiamame ore (2,54 promilių) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Minėtina, kad J. G. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, taigi J. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 11 d., t. y. nuo dienos, kai J. G. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 103-110).

20. J. G. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio J. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. G. (elektroninės bylos lapas 75). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko J. G. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 103-110), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

22. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos J. G. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai 124-134). Atsižvelgiant į tai, kad J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino J. G. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – penkiolika parų ir J. G. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, uždraudžiant J. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant J. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 11 d., bei konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

J. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino J. G. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.