- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-08
- Bylos Nr.
- 2SA-108-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- T. N.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. firmos „Tyrėja“ savininko T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria skundas atmestas civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. firmos „Tyrėja“ savininko T. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. D., R. V., dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti antstolį areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas bei panaikinti 2009-09-29 antstolio M. D. turto arešto aktą. Nurodė, jog Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009-06-01 sprendimu už akių tenkino ieškovo T. N. firmos „Tyrėja“ ieškinį ir priteisė iš skolininko 13 257 Lt skolos, 0,06 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Teismo išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui M. D.. Antstolis 2009-09-29 surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančius pareiškėjo pagamintus baldus, dėl kurių darbo apmokėjimo ir vyko teisminis ginčas. Arešto akte nenurodyta areštuotų daiktų vertė. Turto arešto aktu pažeistos išieškotojo teisės, nes areštuoti baldai neturi vertės, nes pagaminti pagal individualų projektą ir nebus tinkami kitiems asmenims. Antstolis areštuodamas baldus nesilaikė įstatyme nustato eiliškumo ir neareštavo skolininkui priklausančių piniginių lėšų, todėl pažeidė 662 str., 665 str. Pagal LR CPK 662 str., išieškotojas laikydamasis 665 str. nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto išieškoti pirmiausia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą antstolis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog turto arešto akte turto vertė nenurodyta nes skolininko turto vertei nustatyti bus skirta ekspertizė. Nesutinka, jog buvo pažeistas įstatyme nustatytas išieškojimo eiliškumas. LR CPK 664 str. 2 d. nustatyta, kad antrąją eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, kitų pajamų arba kilnojamo turto. Kilnojamas turtas su piniginėmis lėšomis yra toje pačioje eilėje. Išieškotojas pagal LR CPK 662 str. nenurodė į kokį turtą ar pajamas nukreipti išieškojimą pirmiausia, todėl skolininko prašymu turto arešto aktu areštuotas kilnojamas turtas – baldai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi skundą atmetė. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie išieškotojo teiktą prašymą iki priverstinio vykdymo pradžios areštuoti skolininko pinigines lėšas. Pagal LR CPK 662 str., antstolis tokiu atveju pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė antstolio nėra pažeista, nes antrąja eile išieškoma tiek iš skolininkui priklausančių pinigų, tiek ir iš kilnojamojo turto. Antstolis turi teisę areštuojamo turto vertei nustatyti skirti ekspertizę ir areštuojant turtą turto arešto akte nenurodyti jo vertės. Įkainojus areštuotą turtą, išieškotojas ir skolininkas turi teisę teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nenustatė antstolio atliktų procesinių veiksmų pažeidimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti, ir skundą tenkinti. Nurodo, jog antstolis areštuodamas baldus nesilaikė įstatyme nustato eiliškumo ir neareštavo skolininkui priklausančių piniginių lėšų, todėl pažeidė LR CPK 662 str., 665 str. Teismas konstatavęs, jog antstolis areštuodamas kilnojamą turtą gali nenurodyti areštuoto turto vertės, nenurodė įstatymo normos. Kadangi ekspertizė nebuvo paskirta nėra pagrindo išvadai, jog pakaks areštuoto turto išieškotojo reikalavimams patenkinti. Pagal LR CPK 662 str. 665 str. pirmiausia išieškojimas turėjo būti nukreiptas į pinigines lėšas, vėliau į nekilnojamą turto, o tik vėliausiai į kilnojamą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
LR CPK 662 str. l d. nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis LR CPK 664 str., 665 str., nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. LR CPK 662 str. 3 d. numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis LR CPK 664 str. 665 str. nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.
Nagrinėjamu atveju kreditorius iki priverstinio vykdymo pradžios antstoliui neteikė reikalavimo pirmoje eilėje nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, todėl antstolis vadovaujantis LR CPK 664 str., turėjo teisę nukreipt išieškojimą į skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą. Pagal LR CPK 664 str. tiek piniginės lėšos, tiek kilnojamasis turtas yra vienoje eilėje, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog antstolis nukreipęs išieškojimą į skolininko kilnojamąjį turtą pažeidė LR CPK 664 str. nuostatas. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas iš antstolio R. V., t.y., iš valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įst. 2 str. 1 d.), o areštavus antstolio pinigines lėšas, kaip ir kito juridinio asmens, galimai būtų sutrikdyta jo veikla, o tuo pačiu ir pažeistas viešasis interesas. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog areštuotas turtas yra bevertis, nes atliktas pagal individualų užsakymą ir bus netinkantis kitiems asmenims, be to jo gali nepakakti vykdomąjam dokumentui įvykdyti. Iš turto arešto akto matyti, jog areštuotos dvi dviejų durų spintos, 15 – kos durų spinta, virtuvės baldų komplektas. Taigi didžioji dalis turto nors ir atlikti pagal individualų užsakymą, tačiau plačiai naudojami baldai, ir gali būt sėkmingai realizuoti kitiems asmenims, o nepakakus šio turto vykdomąją dokumentui įvykdyti, išieškojimas gali būti nukreiptas į kitą skolininko turtą. Pagal LR CPK 678 str. 1 d. 5 p. jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pirmos instancijos nutartyje nurodęs LR CPK 678 str. 1 d. 5 p. turinį nenurodė konkretaus straipsnio numerio, tačiau dėl šios aplinkybės teisėta ir pagrįsta pirmos instancijos nutartis negali būti panaikinta.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., kolegija,
n u tarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. N. firmos „Tyrėja“ į.k. 124408381 valstybei 9,75 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.