Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-14 · Administracinė byla Nr. A-63-609-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
A-63-609-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Tauragės
Administracinė byla Nr. A63-609/2011Procesinio sprendimo kategorija 22 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neteisėto ir nepagrįsto įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 12–13) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) jo 2009 m. spalio 29 d. įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą.

Pareiškėjas nurodė, kad į policijos operatyvinę įskaitą yra įrašytas nepagrįstai, nes jokia veikla, kuri prieštarautų galiojantiems įstatymams, neužsiima, įstatymų nepažeidinėja. Pažymėjo, kad į policijos operatyvinę įskaitą buvo įrašytas 2009 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviems savaitėms nuo pranešimo apie įtarimą dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. Apie tai, kad yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą sužinojo tik tuomet, kai iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato gavo sprendimą „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“. Nežinojo, kokiu įstatyminiu pagrindu buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą. Manė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes apie įrašymą į operatyvinę policijos įskaitą sužinojo tik 2009 m. lapkričio 9 d. Manydamas, kad šiems ginčams yra taikoma ikiteisminė apskundimo tvarka, 2009 m. lapkričio 23 d. kreipėsi su skundu į Jurbarko rajono policijos komisariato viršininką ir, negavęs atsakymo, kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 23–24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad jis yra neargumentuotas ir nepagrįstas, nes nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys skundo pagrindą ir dalyką. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu (toliau – ir Operatyvinės veiklos įstatymas) pareiškėjas yra pagrįstai įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą. Pažymėjo, kad operatyvinės informacijos sistemoje apie pareiškėją patalpinti duomenys, jų turinys, yra įslaptintas, todėl pareiškėjas negali su jais susipažinti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 54–56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas apie jo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą nebuvo informuotas, pripažino, kad pareiškėjas neturėjo realios galimybės įstatymų nustatyta tvarka anksčiau kreiptis teisminės gynybos. Teismas laikė, kad pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytų skundo padavimo terminų. Taip pat teismas nustatė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrius 2009 m. spalio 29 d. pareiškėją įrašė į policijos operatyvinę įskaitą, nes turimais duomenimis jam 2009 m. spalio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 297 straipsnio 1 dalį pareikštas įtarimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas, remdamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 1, 4 ir 5 straipsniais, 3 straipsnio 10 punktu, pažymėjo, kad į duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus subjektus tvarkymo sistemą patenka duomenys, gauti bet kokių operatyvinių veiksmų atlikimo metu, nebūtinai atliekamų tiesiogiai prieš tą asmenį, kuris įtraukiamas į operatyvinę įskaitą – operatyvinės veiklos subjektų informavimo sistemą. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau – ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas) numatytos teisinio poveikio priemonės – oficialus perspėjimas, teismo įpareigojimai yra prevencinio pobūdžio, tuo tarpu įrašymas į operatyvinę įskaitą nėra prevencinio poveikio priemonė, ji turi kitus uždavinius ir tikslus, jų taikymo pagrindai, skyrimo tvarka bei teisinės pasekmės skiriasi nuo prevencinių poveikio priemonių, todėl operatyvinės veiklos subjektams nėra nustatyta pareiga informuoti į įskaitą įtrauktų asmenų apie įrašymo į įskaitą faktą, tai inicijavusius asmenis, pagrindus bei priežastis, lėmusias įtraukimą į įskaitą. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateikta medžiaga, kurios pagrindu buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė – įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą, padarė išvadą, kad siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, buvo pagrindo ne tik taikyti pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, bet ir įrašyti jį į policijos operatyvinę įskaitą. Pažymėjo, kad asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas, tačiau veiksmų, keliančių grėsmę visuomenės saugumui, nenutraukė, arba asmuo, dėl kurio veiklos gauti duomenys yra pakankami, kad būtų taikomos griežtesnės nei perspėjimas prevencinės poveikio priemonės, policijos įstaigos vadovo nutarimu gali būti įrašomas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitą nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Nurodė, kad atsakovas turi duomenų, kad pareiškėjas betarpiškai palaiko ryšius su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, kurie užsiima sunkių nusikaltimų vykdymu, t. y. kontrabanda, todėl, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali dalyvauti organizuojant bei vykdant sunkias nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad prevencinė poveikio priemonė (oficialus perspėjimas) pareiškėjui paskirta sutinkamai su įstatymo nustatytais reikalavimas, jos paskyrimo procedūra nepažeista, su oficialiu perspėjimu jis supažindintas pasirašytinai bei jam įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka jam taikytos prevencinio poveikio priemonės (oficialaus perspėjimo) neapskundė. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka įstatymų numatytus reikalavimus ir šie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka. Akcentavo, kad operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu, sudaro valstybės paslaptį. Nurodė, kad teismui atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją yra įslaptinti. Ištyrus atsakovo pateiktą slaptą medžiagą, neperžengiant slaptumo ribų ir neatskleidžiant įslaptintos informacijos turinio, teismas konstatavo, kad operatyvinės veiklos ir tyrimo procese, nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos, vadovaudamiesi įskaitos duomenų tvarkymo instrukcijomis, gautos operatyvinės informacijos pagrindu įgaliotas operatyvinės veiklos subjektas pareiškėją teisėtai ir pagrįstai įrašė į policijos operatyvinę įskaitą. Konstatavus, jog įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys patvirtina įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrįstumą, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu bei panaikinti įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą. Pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyti argumentai bei jo atstovo teismo posėdyje išsakyti motyvai nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų dėl nepagrįsto ir neteisėto įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą taikymo pagrįstumo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 57) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas neleido nei pareiškėjui, nei jo atstovui susipažinti su medžiaga, kuria atsakovas grindė savo sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą bei apsunkintas įrodinėjimas bei skundo pagrindimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas sprendime nenustatė, kieno sprendimu pareiškėjas buvo įrašytas į operatyvinę įskaitą.

3. Iš teismo sprendime nurodytų argumentų, darytina išvada, kad įrašymas į operatyvinę įskaitą susijęs su prevencinės priemonės, numatytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme – oficialaus perspėjimo priemonės taikymu, tačiau pats atsakovas tokių priežasčių atsiliepime nenurodė, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės suformuluoti skundo šiuo pagrindu ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą; be to, atsižvelgus į tai, kad jo atžvilgiu nebuvo taikyti teismo įpareigojimai, nebuvo pagrindo jo įrašyti ir į operatyvinę įskaitą.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66–67) prašo jį atmesti.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš dalies pakartoja atsilipime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat pažymi, kad pareiškėjui 2009 m. liepos 22 d. pritaikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, todėl pagal Lietuvos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 5-V-314 II dalies (Organizuoto nusikalstamumo prevencijos vykdymas) 16 punktą, informacija pagrįstai įvesta į policijos operatyvinę įskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl operatyvinės veiklos subjekto veiksmų teisėtumo, įrašant pareiškėją į operatyvinę įskaitą.

Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad operatyvinė įskaita – tai viena iš operatyvinės veiklos priemonių rūšių. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, operatyvinė įskaita – operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistema, skirta aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus. Asmens įrašymo į operatyvinę įskaitą tvarka ir pagrindai reglamentuoti Operatyvinės veiklos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1558 patvirtintose Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklėse.

Dėl termino skundui paduoti

Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina visas aplinkybes, reikšmingas šiam ginčui.

Sprendžiant skundo ar prašymo priėmimo klausimą teismas be kita ko privalo patikrinti, ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, ar prašoma terminą atnaujinti, jeigu skundo padavimo terminas atnaujintas, ar pagrįstai toks terminas atnaujintas. Nustačius, jog toks terminas praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą arba terminas skundui paduoti atnaujintas nepagrįstai, atsiranda pagrindas atsisakyti priimti skundą arba bylą nutraukti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 101 straipsnio 6 punktas).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 22 straipsnio 3–4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui; kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad asmuo, manantis, kad operatyvinės veiklos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus operatyvinės veiklos subjekto vadovui, prokurorui ar teismui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo iškeltam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, taip pat nėra numatyta, kad toks ginčas privalomai turi būti sprendžiamas teisme, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduodamas arba vienam iš Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punkte nurodytų subjektų – operatyvinės veiklos subjekto vadovui ar prokurorui, arba tiesiogiai teismui. Pareiškėjo pasirinkimas ginčą spręsti pasinaudojant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai per teismą, apsprendžia tolimesnę ginčo bylos teiseną, kurią reglamentuoja ABTĮ 32, 33 straipsniai.

Nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, nutarė pasinaudoti neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir su skundu kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininką (b. l. 16).

Pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles: į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, skundas (prašymas) dėl pažeistos teisės gali būti paduodamas administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.

Skundu pareiškėjas prašo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliktą jo 2009 m. spalio 29 d. įrašymą į operatyvinę įskaitą. Pareiškėjas teigia, kad jis apie šį įrašą sužinojo 2009 m. lapkričio 9 d., gavęs 2009 m. lapkričio 9 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus sprendimą „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ (b. l. 3). Nustatyta, kad skundą dėl įrašymo į operatyvinę įskaitą, pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė 2009 m. gruodžio 31 d. (b. l. 3).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.). Todėl nors šioje byloje iškeltiems reikalavimams nagrinėti privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per operatyvinės veiklos subjekto vadovą, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėjas privalėjo jos laikytis ir tik sulaukęs operatyvinės veiklos subjekto vadovo sprendimo, jį skųsti teismui (tokios pasinaudojimo neprivaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pasekmės yra nustatytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime, kuriam buvo pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 sausis–birželis, P. 460). Tuo tarpu nustačius, kad viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą skundo neišnagrinėjo, skundo teismui paduoti terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kada turėjo būti išnagrinėtas skundas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, netyrė, ar pareiškėjo skundas, paduotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato viršininkui buvo išnagrinėtas, ir ar buvo priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas nepraleidus nustatytų terminų, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Visų pirma, nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko vieną iš Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų alternatyvių ginčo sprendimo būdų – kreipėsi į operatyvinės veiklos subjekto vadovą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė kokį nors sprendimą ankščiau nei per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirta aplinkybė, ar pareiškėjo 2009 m. lapkričio 18 d. skundas Jurbarko rajono policijos komisariate buvo gautas (nėra tai patvirtinančių įrodymų) ir ar dėl jo buvo priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jie nurodė kreiptis į teismą (b. l. 52). Tik neginčijamai nustačius, kad pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas, būtų galima daryti išvadą, kad terminas (du mėnesiai) skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (ABTĮ 32 str. 2 d.).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas (b. l. 38), iš kurio turinio matyti, kad jis yra priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo 2009 m. lapkričio 18 d. skundą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kadangi, nustačius, jog šiuo Policijos departamento sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2009 m. lapkričio 18 d. skundas, adresuotas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkui, toliau turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nepraleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino, skaičiuojamo nuo sprendimo gavimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, padarė nesurinkęs ir neištyręs visų įrodymų ir tai sudaro pagrindą naikinti ginčijamą sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.) ir byla perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl pareiškėjo skundo dalyko

Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 88 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915/2004, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2004 m.). Tai reiškia, jog pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą). Sistemiškai vertinant ABTĮ normas, išplaukia išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/07, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 1(11), 2007, P. 213).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliktą jo 2009 m. spalio 29 d. įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą. Toks pareiškėjo reikalavimas, jei ir būtų patenkintas, realiai jo galimai pažeistų teisių neapgintų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas negali peržengti keliamo ginčo dėl atitinkamo administracinio akto (veikimo ar neveikimo) esmės, ir skundo dalyku apibrėžiamų ginčo ribų. Tačiau pirmosios instancijos teismo pareiga ne tik aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 81 str.), bet ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Teismas turėjo išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundo reikalavimą, siekiant kad ginčas būtų išspręstas iš esmės. Esant šioms aplinkybėms priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstų, dėl ko turi būti panaikintas (ABTĮ 142 str. 1 d.) ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl pareiškėjo įrašymo į operatyvinę įskaitą datos

Sprendžiant, ar pareiškėjas į operatyvinę įskaitą buvo įrašytas pagrįstai ir teisėtai, yra būtina nustatyti, kada toks įrašas buvo padarytas. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas į operatyvinę įskaitą buvo įrašytas 2009 m. spalio 29 d., tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, tokios išvados daryti negali. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2009 m. spalio 13 d. anketoje Nr. 415A (b. l. 48) esantis spaudas apie tai, kad pareiškėjas yra operatyvinėje įskaitoje, nepatvirtina, kad pareiškėjas į įskaitą buvo įrašytas 2009 m. spalio 29 d. Vertindama šiame spaude esančią datą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji patvirtina šio spaudo anketoje uždėjimo datą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 51). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas apskritai nesiaiškino, kada pareiškėjas buvo įrašytas į šią įskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neišsiaiškinus, kada pareiškėjas buvo įrašytas į operatyvinę įskaitą, negalima ne tik vertinti tokio įrašo pagrįstumo ir teisėtumo, bet ir nustatyti, ar nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas į šią įskaitą buvo įrašytas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p., 142 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Roma Sabina Alimienė Romanas Klišauskas