- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- T-986-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52874-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- M. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. J. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas M. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasrio 9 d. 09.55 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 13.45 val. (2 paros). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Pakeista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo Panevėžio teritorinės ligonių kasai ir G. M. iš M. J.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Panaikinta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse.
M. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į M. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (2 paros), 2017 m. balandžio 18/19 d. (1 para) ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. Bausmės pradžia M. J. skaičiuotina nuo 2017 m. gruodžio 4 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
M. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, areštą atliekant areštinėje.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir M. J. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi į M. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 10 d. (2 paros), nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (2 paros), 2017 m. balandžio 18/19 d. (1 para) ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., taip pat pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmes.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. birželio 6 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. birželio 1 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko – 2019 m. birželio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 d. – 1 metai 10 mėnesių 7 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. liepos 25 d., 2019-07-25 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlyti teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka bei pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021-06-01; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021-06-01; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. Komisijos narys R. S. pateikė atskirąją nuomonę: siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos M. J., atsižvelgiant į tai, jog vieną kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, probacijos sąlygas pažeidė – padarė naują nusikaltimą. Taip pat komisijos narė L. G. pateikė atskirąją nuomonę: siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos M. J., atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis ankščiau teistas 9 kartus. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis M. J. pristatomas antrą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime atsižvelgiama į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką – 69; pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus; nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, kuris jau kurį laiką be priekaištų; narkotinių medžiagų vartojimo patirties neturėjimą; emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais bendrauja; mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes, elgiasi mandagiai, ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, bendravimą su vaikais; nuostatas – išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu, asmuo nereiškia diskriminacinių, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų; už gerą elgesį bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė dirbti be sargybos, nuteistasis aktyviai dirba; dalyvavimą adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose; pagal galimybes dengiamus finansinius įsipareigojimus; turimus socialinius ryšius; turimą nuolatinę gyvenamąją vietą; sutikimą su intensyvia priežiūra. Komisija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistasis M. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtintinas
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, būtent šios – materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
M. J. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko – 2019 m. birželio 1 d. 2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. J. nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jam buvo paskirtos šios rekomendacijos: 1) dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 2) dirbti pataisos įstaigoje iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau iš 2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvados tai pat matyti, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai: 1) nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, nes neturėjo galimybės, kadangi dirba be sargybos; 2) dirbo pataisos įstaigoje; 3) konsultavosi su įstaigos psichologu (5 kartus), vėliau neturėjo galimybės tęsti, nes psichologas išėjo atostogų (b. l. 12-16). Taigi iš esmės dalinai egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje.
Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis M. J. anksčiau teistas 9 kartus. Pagal ankstesnius teistumus vieną kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pažeidė probacijos sąlygas – padarė naują nusikalstamą veiką (a. b. t. 1, b. l. 13-25). Nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (a. b. t. 2, b. l. 26, 27).
Nuteistasis M. J. komisijai buvo pristatomas antrą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Pirmą kartą Lytinio paleidimo komisija buvo nutarusi netaikyti M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (a. b. t. 1, b. l. 106-109). Šis nutarimas buvo skundžiamas teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi M. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas (a. b. t. 1, b. l. 118-120). Tačiau, kaip matyti iš 2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvados, nuteistasis M. J. vis dėl to Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai (a. b. t. 1, b. l. 123-127).
2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis M. J. bausmės atlikimo laikotarpiu 2 kartus baigė programą „Įžanginė grupė“ (nuo 2018-02-06 iki 2018-03-13, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ; nuo 2018-05-22 iki 2018-06-26, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios metu jis įgijo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymo būdus bei, kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi, lankė AA grupę, nuo 2018-02-09 iki 2018-06-01 dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, nuo 2018-03-06 iki 2018-03-27 sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Nuteistasis taip pat lankė kassavaitinę psichokorekcinę grupę „Bendravimo grupė“ (nuo 2018-02-09 iki 2018-06-01, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios metu lavinami nuteistųjų socialiniai, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais jas reikšti. Nuteistasis M. J. išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu. Nuteistasis išreiškia suprantantis poreikį puoselėti visuomenei priimtinas vertybes, tačiau pačiam ne visada tai pavyksta padaryti. Nuteistasis M. J. bausmės atlikimo laikotarpiu už gerą elgesį skatintas 3 kartus: 2017-09-15 (a. b. t. 1, a. b. l. 99) ir 2017-11-24 (a. b. t. 2, a. b. l. 7) buvo suteikti pasimatymų laiko didinimai, 2018-12-20 buvo panaikinta nuobauda prieš terminą (a. b. t. 2, b. l. 60). Nuteistasis 2019-06-07 buvo išleistas į trumpalaikę trijų parų išvyką namo, iš kurios sugrįžo laiku (a. b. t. 2, b. l. 89). Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė dirbti be sargybos (a. b. t. 2, b. l. 64), nuteistasis aktyviai dirba, su priežiūros sąlygomis sutinka.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis M. J. turi vidurinį išsilavinimą. 2017-08-08 (duomenys neskelbtini) mokėsi staliaus specialybės, turi staliaus specialybę. 2019 m. įgijo suvirintojo specialybę. Vilniaus pataisos namuose nuo 2018-10-01 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (a. b. t. 2, b. l. 48, 50, 55). Geranoriškai atliko nemokamus gerbūvio darbus tvarkant bendro naudojimo pataisos namų patalpas bei teritoriją. Nuteistojo M. J. ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, bendravimą su vaikais. Nuteistasis planuoja įsidarbinti UAB „S.“. Yra gautas patvirtinantis raštas, kad minėta įmonė ketina nuteistąjį įdarbinti (a. b. t. 2, b. l. 67). Nors nuteistasis geba nurodyti tikslius žingsnius, kaip sieks išsikeltų tikslų, tačiau jie nėra itin realūs (asmuo teigia, jog planuoja uždirbti apie 800-900 Eur, nuomotis butą (duomenys neskelbtini) bei išlaikyti 6 asmenų šeimą). Nuteistojo teigimu, jei trūktų pinigų, tuomet jis dirbtų nelegaliai, kas rodo, jog asmuo vis dar negeba rasti įstatymus nepažeidžiančių būdų spręsti finansines problemas.
Nuteistasis M. J. nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais bendrauja. Jis palaiko glaudžius ryšius su motina, sugyventine, su kuria turi vieną bendrą vaiką (sugyventinė laukiasi antro vaiko). Taip pat sugyventinė augina dar du mažamečius vaikus iš pirmos santuokos. Nuteistasis savo artimųjų yra lankomas pasimatymų metu, taip pat bendrauja telefonu ir laiškais. Nuteistasis M. J., paleistas iš laisvės atėmimo vietos, planuoja gyventi pas motiną. Gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. raštas dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo, kuriame nurodyta, kad nuteistojo motina V. J., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neprieštarauja, kad minėtu adresu gyventų nuteistasis ir jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Iki įkalinimo nuteistasis gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini).
Teismas teigiamai vertina aukščiau nurodytas aplinkybes, jos rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad M. J. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Nuteistasis M. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 3 kartus skatintas, tačiau teismas pažymi, jog režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Šios aplinkybės neabejotinai atspindi nuteistojo nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, leidžianti manyti, jog M. J. pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals, t. y. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis M. J., būdamas jauno amžiaus, yra teistas 9 kartus už vagystes, plėšimus. Nors sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra vertinamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, nes jis atitinka BVK numatytus formalius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau M. J. praeityje padarytos nusikalstamos veikos sudaro pagrindą spręsti apie jo asmenybę. Kaip minėta, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog M. J. anksčiau teistas 9 kartus. Tai rodo, jog M. J. linkęs nesilaikyti įstatymų, pažeisti visuomenėje priimtino elgesio taisykles, daromų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir mastas suponuoja, jog ankstesnių bausmių atlikimas nepadarė teigiamo ir pakankamo poveikio nuteistajam, jog šis nenusikalstų, nesulaikė nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, t. y. bausmės tikslai ir paskirtis nebuvo visiškai įgyvendinti. Ypatingai svarbu, kad jo atžvilgiu ankščiau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas – padarė naują nusikalstamą veiką (a. b. t. 1, b. l. 13-25). Kitaip tariant, nuteistasis M. J. savo elgesiu jau yra nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų ne tik teisingumo, tačiau ir protingumo principams. 2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo M. J. nusikaltimuose egzistuoja pasikartojantys agresijos pavyzdžiai (net 5 kartus teistas už plėšimą), kalbėdamas apie savo veiksmus, nuteistasis nurodo, jog jis ne visada apgalvoja ir numato galimas pasekmes, mąsto apie jas tik atsižvelgdamas į savo poreikius, galimai siekia trumpalaikės naudos, neatsižvelgdamas į ateities problemas. 2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis M. J., spręsdamas asmenines problemas, gali pasielgti impulsyviai, agresyviai, jo mąstymas stokoja lankstumo, asmuo ne visada geba numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus, taip pat ne visada geba įvertinti ankstesnę patirtį, todėl kartoja tas pačias klaidas (4 kartus teistas už vagystes, 5 kartus teistas už plėšimus). Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog paties nuteistojo M. J. teigimu, jis anksčiau lengvai pasiduodavo kitų asmenų neigiamai įtakai, alkoholio vartojimas skatino daryti nusikaltimus, nuteistasis iš dalies pripažįsta, jog alkoholio vartojimas yra probleminis, paties nuteistojo teigimu, tiek pastarasis, tiek ankstesni nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio.
Šiuo metu M. J. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus 2017-09-15 (a. b. t. 1, a. b. l. 99) ir 2017-11-24 (a. b. t. 2, a. b. l. 7) buvo suteikti pasimatymų laiko didinimai, 2018-12-20 buvo panaikinta nuobauda prieš terminą (a. b. t. 2, b. l. 60). Tačiau, kaip jau buvo minėta, tinkamai elgtis ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, neabejotinai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Iš nuteistojo asmens bylos taip pat matyti, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu elgesio taisykles pažeidė 1 kartą, 2018-06-08 baustas už dienotvarkės pažeidimą papeikimu (a. b. t. 2, b. l. 41). Pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taigi nuteistojo M. J. elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis net ir esant nuolatinei kontrolei, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi problemų laikydamasis nustatytų elgesio taisyklių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gauta Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus 2019-06-06 parengta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistasis M. J. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 1088,54 Eur (išskaičiuota iš darbo užmokesčio 197,62 Eur). Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 241,20 Eur (a. b. t. 1, b. l. 132). Kaip matyti, nuteistasis savanoriškai priteistų sumų nemoka. Iš vykdomojo rašto matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį yra atlyginta tik maža dalis nusikaltimais padarytos žalos. Paties nuteistojo teigimu, iki įkalinimo dirbo nelegaliai statybų sektoriuje bei buvo registruotas Darbo biržoje. Nuteistojo teigimu, jis dirbo oficialiai tik apie 8 mėnesius, praktiškai visada uždarbiavo neoficialiai. Nors nuteistojo M. J. ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, planuoja įsidarbinti UAB „S.“, ketina uždirbti apie 800-900 Eur, nuomotis butą (duomenys neskelbtini)bei išlaikyti 6 asmenų šeimą, tačiau, paties nuteistojo teigimu, jei trūktų pinigų, tuomet jis dirbtų nelegaliai, kas rodo, jog asmuo vis dar negeba rasti įstatymus nepažeidžiančių būdų spręsti finansines problemas, o ir jo oficiali darbo patirtis labai maža, jo paties teigimu, tik apie 8 mėnesiai.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 76 balai, iš jų 50 balų yra statiniai, 19 balų yra dinaminiai, kurie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pirminio vertinimo metu rizika buvo 76 taškai (vidutinė); antrinio vertinimo metu rizika sumažėjo iki 69 taškų (vidutinė), t. y. tik 7 balais, neleidžia teismui spręsti apie pakankamą nuteistojo M. J. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, akcentuotina tai, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti M. J. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – net du Komisijos nariai pareiškė atskirąją nuomonę, pažymėdami, jog M. J. vieną kartą jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau probacijos sąlygas jis pažeidė – padarė naują nusikaltimą bei tai, kad M. J. ankščiau teistas net 9 kartus. Nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, akivaizdu, kad visi Komisijos nariai, betarpiškai bendravę su pačiu nuteistuoju ir turėję galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo įtikinti, kad yra galimybė taikyti M. J. lygtinį paleidimą, nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.
Pažymėtina, kad nuteistojo M. J. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių, manytina, kad M. J. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų kiekį bei padarymo aplinkybes, už kurių padarymą buvo skirta subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, į likusios laisvės atėmimo bausmės dalį (atliko tik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), į labai trumpą laiko trapą, kuomet nuteistajam M. J. leista išvykti į trumpalaikes išvykas (3 parų) namo socialiniams ryšiams palaikyti, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad M. J., pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nagrinėjamu atveju iš dalies egzistuoja formaliosios įstatyme numatytos M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas sprendžia, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, kadangi nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Taigi Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nėra tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. J..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.